Psichologinės Problemos Apibrėžimas: Išsamus Žvilgsnis į Psichikos Sveikatą ir Jos Sutrikimus

Įvadas

Psichologinė būklė - tai platus spektras aspektų, susijusių su žmogaus emocine, psichologine ir socialine gerove. Tai apima mąstymą, jausmus, elgesį ir gebėjimą susidoroti su kasdieniais gyvenimo iššūkiais. Gera psichikos sveikata leidžia realizuoti savo gebėjimus, produktyviai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Straipsnyje aptariamas psichologinės problemos apibrėžimas, dažniausiai pasitaikantys sutrikimai, jų gydymo būdai ir patarimai, kaip rūpintis savo psichikos sveikata.

Psichologija: Mokslas apie Žmogaus Psichiką

Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Ši disciplina apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Psichologija daro didelę įtaką įvairioms sritims, įskaitant mokslą, tyrimus ir sveikatos priežiūrą. Psichologai supranta, kaip įvairūs faktoriai veikia sveikatą, laimę ir gerą savijautą.

Psichologo, Psichoterapeuto ir Psichiatro Skirtumai

Svarbu atskirti psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro vaidmenis:

• Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę, ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų.
• Psichoterapeutas dirba giliau, taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichoterapeutas gali būti psichologas arba psichiatras, turintis papildomą mokymą psichoterapijos srityje.
• Psichiatras yra medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui. Vaikų psichiatras specializuojasi vaikų psichikos sveikatos srityje.

Kada Kreiptis Pagalbos

Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius. Tai ne tik emocinės sveikatos gerinimas, bet ir galimybė keisti įsišaknijusius elgesio modelius bei išsivaduoti iš vidinių blokų. Kreiptis į psichologą - tai drąsus žingsnis į save. Nors visuomenėje vis dar išlieka mitų apie psichologinę pagalbą, vis daugiau žmonių renkasi pasirūpinti savo emocine sveikata lygiai taip pat, kaip ir fizine.

Psichologinė Pagalba Nėra Silpnumo Ženklas

Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai - tai brandus sprendimas, rodantis, kad žmogui rūpi jo vidinė būsena, santykiai su kitais ir gyvenimo kokybė.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba apsėstiems

Kas Yra Psichikos Sveikatos Norma?

Psichiatrai ir psichologai vengia vartoti terminus kaip „normalus“ ar „nenormalus“. Vietoj to, jie kalba apie psichinę sveikatą arba psichikos sutrikimus, kurie yra apibrėžiami pagal dabartinę psichiatrijos žinių būklę ir vertinimo kriterijus. Svarbu ne tik ligų ir psichinių sutrikimų nebuvimas, bet ir gebėjimas gerai funkcionuoti gyvenime, pasižymėti gerais socialiniais ir profesiniais santykiais, savirealizacija.

Normalaus Žmogaus Apibrėžimas

Dr. F. Neumanui normalus žmogus dažniausiai jaučiasi laimingas, pyksta, kai yra nusivylęs, ir nusimena, kai kažkas jam nesiseka. Tokio žmogaus jausmai aiškiai sutampa su gyvenimo aplinkybėmis. Psichiškai sveikas žmogus gali bendrauti su kitais žmonėmis, yra asertyvus vienoje situacijoje ir taikingas kitoje, jaučiasi saugiai tarp savo šeimos narių ir draugų, tapatina save su religinių ar visuomenės grupių nariais, jaučiasi atsidavęs kitiems žmonėms ir idėjoms, gali dirbti su pasitenkinimu ir atsipalaiduoti laisvalaikiu, toleruoti konfliktus, nusivylimą ir vienišumą.

Kriterijai Diagnozuojant Psichikos Ligą

Amerikos vadovėliuose svarbiausi kriterijai diagnozuojant ligą yra simptomų, formuojančių būdingus, ilgai trunkančius sindromus, grupė. Paciento būklei negali turėti įtakos smegenų ligos neurologine prasme ar bet kurios kitos somatinės ligos. Taip pat svarbus kriterijus - tai akivaizdžiai neigiamas šių simptomų poveikis žmogaus funkcionavimui.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Sutrikimai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Tarp dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio sutrikimų yra:

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
• Panikos Atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis Sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
• Adaptacijos Sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo Sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Vaikų Psichikos Sutrikimai

Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra infekcinės ligos, lėtinės ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai ir hiperkinezinis sutrikimas. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų.

Taip pat skaitykite: Plastinės operacijos: psichologinė pusė

Elgesio ir Emocijų Sutrikimai

Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:

• Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
• Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
• Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.

Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.

Gydymo Metodai

Psichikos sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas:

• Psichoterapija: Reguliarios sesijos su psichoterapeutu, padedančios pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę.
• Medikamentinis Gydymas: Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius.
• Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
• Grupinė Terapija: Pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu.
• Psichodinaminė Terapija: Siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms.
• Egzistencinė Terapija: Pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos.
• Elgesio Terapija: Orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas.

Kaip Rūpintis Savo Psichikos Sveikata

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms:

• Kokybiškas miegas: Miego metu sulėtėja širdies ritmas, atsipalaiduoja raumenys, apdorojama informacija ir prisiminimai. Kokybiškai išsimiegoję žmonės lengviau susitvarko su nerimu, priima geresnius sprendimus, yra žvalesni. Rekomenduojama suaugusio žmogaus miego trukmė yra 7-9 valandos.
• Sveika mityba: Mitybos įpročiai yra tiesiogiai susiję su mūsų savijauta. Valgydami paskubomis, dideliais kąsniais ir smarkiai perdirbtą maistą, jaučiamės apsunkę, nepasitenkinę.
• Vandens vartojimas: Vanduo yra itin svarbus psichinei sveikatai, nes padeda reguliuoti nuotaiką, mažina nuovargį, gerina koncentraciją bei kognityvines funkcijas, mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Rekomenduojamas vandens kiekis yra 2-3 litrai per dieną.
• Fizinis aktyvumas: Sportuojant išsiskiria endorfinai, pakeliantys nuotaiką, mažinantys streso ir depresijos simptomus. Didėjant kraujo ir deguonies tiekimui į smegenis, gerėja atmintis, koncentracija, sprendimų priėmimo gebėjimai ir bendras protinis darbingumas.
• Pomėgiai ir bendrystė: Užsiimant mėgstama veikla, galima atsipalaiduoti ir nukreipti mintis nuo kasdienių problemų, taip sumažinant streso ir nerimo jausmą. Pomėgiai suteikia galimybę patirti pasisekimo jausmą, kuris didina pasitenkinimą gyvenimu ir bendrą laimės jausmą. Taip pat skatinamas kūrybiškumas, o užsiimant komandine veikla, mezgami socialiniai ryšiai, gerinama emocinė būklė.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
• Socialiniai ryšiai: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.

Kreipimasis į Specialistus

Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia reikėtų kreiptis į vaikų gydytoją (pediatrą), kuris įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus. Jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.

Taip pat skaitykite: Sveikatos plėtros strategijos pagal Eriksoną

Psichologinė Trauma

Dažniausiai psichologinė trauma siejama su įvykiais, kurie daugeliui žmonių sukelia įtampą bei stiprius vidinius išgyvenimus, baimę, bejėgiškumą, pažeidžiamumą, nesaugumą. Trauminis patyrimas apima tikrą arba įsivaizduojamą grėsmę fiziniam ar psichiniam asmenybės vientisumui ir funkcionavimui. Traumos gali atsirasti natūraliai (pvz. gamtos stichijos) ir gali būti nulemtos konkrečių žmonių (pvz. prievarta). Įvykiai susiję su tyčiniu smurtu yra labiau psichologiškai traumuojantys nei susiję su natūralios gamtos ar technologijų sukeltomis katastrofomis. Tikėtina, jog įvykiai susiję su smurtu palieka sunkesnius psichologinius padarinius nuo įvykio nukentėjusiems bei vienaip ar kitaip su juo susidūrusiems asmenims. Tokie įvykiai, kaip prievarta, patyčios, fizinis ar psichologinis smurtas ir jų išgyvenimas gali išbalansuoti įprastą žmogaus adaptaciją aplinkoje bei sukelti tiek fiziologinius, tiek psichologinius, emocinius bei kognityvinius pokyčius.

Psichologinės traumos įveika, tai sąmoningos, valingos pastangos valdyti emocijas, elgesį ir fizines reakcijas, kai susiduriama su stresiniais išgyvenimais. Šį procesą palengvina gebėjimas integruoti patirtus išgyvenimus, juos įsisąmoninti. Žmonės susidūrę su trauminiais išgyvenimais, norėdami juos įveikti linkę naudotis įvairiomis strategijomis ir būdais. Pavyzdžiui, yra žinoma, jog stresinėse situacijose, ypač smurtiniais atvejais, sustiprėja religiniai įsitikinimai. Teigiama, jog kai kuriems žmonėms tai stiprina gyvenimo prasmės ir vilties pojūtį bei vidinių resursų panaudojimą. O rezultate, mažėja socialinė izoliacija ir vienišumo jausmas. Nors yra atvejų, jog ypač sunkias traumas patyrusių žmonių tikėjimas silpnėja, ir tai tiesiogiai siejasi su komplikuoto sielvarto, potrauminio streso ir depresijos simptomais. Taip pat, traumas patyrę asmenys gali būti linkę vengti prisiminimų, situacijų, temų susijusių su trauminiais įvykiais.

Vidiniai asmens resursai, tokie kaip saviefektyvumas, savivertė, viltis, optimizmas, kontrolės pojūtis ir pastangų reikšmės suvokimas, vieni iš svarbiausių veiksnių palaikančių psichinę sveikatą, išgyvenant trauminius įvykius. Šie veiksniai tarpusavyje susiję ir lemia psichologinės savijautos kokybę, tiek susidūrus su ilgalaikiais, tiek su momentiniais traumuojančiais įvykiais ir potrauminiais išgyvenimais. Vengimas, atsitraukimas nuo stresinių išgyvenimų ir kaltės jausmų įtvirtinimas, apsunkina traumos įveiką. Svarbu tai, jog teigiamos mintys, įsitikinimai, savo vidinių galių suvokimas, išgyvenant traumines patirtis, yra svarbesnis veiksnys, nei pati įveikos strategija. Be to, svarbus ir socialinės paramos faktorius, nes jis saugo ir palaiko kitus, anksčiau minėtus, vidinius asmens resursus.

Apie neigiamas trauminės patirties pasekmes yra kalbama nemažai, tačiau vis labiau pradedama akcentuoti ir teigiamą trauminio patyrimo pusę. Kai kuriems asmenims tam tikras trauminis patyrimas skatina tam tikrus elgesio, mąstymo, santykio su pasauliu ar kitus pokyčius, kurie gali būti vertinami teigiamai. Traumos išgyvenimas giliai paliečia žmogaus kognityvines schemas, įsitikinimus, gyvenimo tikslus, taip pat gali sutrikdyti emocijų kontrolę ir stipriai paveikti žmogaus gyvenimo būdą. Žmogus siekdamas sumažinti dėl to patiriamą emocinį distresą gali ieškoti socialinio palaikymo bei savirealizacijos galimybių (pavyzdžiui, rašymas, kūryba), kas gali atnešti teigiamų pokyčių žmogaus gyvenime. Pabaigai, svarbu pasakyti, jog žmonės yra skirtingi. Kas vienam žmogui nesukelia stiprių išgyvenimų, kitam žmogui gali būti labai traumuojantis įvykis. Susidūrus su psichologine trauma nereikėtų nuvertinti kylančių išgyvenimų.

Psichologinė Krizė

Psichologinė krizė kaip terminas dažniausiai vartojamas medicinos psichologijoje, asmenybės psichologijoje, psichoterapijoje. Psichologinės krizės terminą ir krizių teorijos pagrindus į psichologiją ir psichiatriją įvedė Erich Lindemann (1944) ir Gerard Caplan (1964). E. Lindemann, amerikietis, vokiečių kilmės gydytojas, į krizinius išgyvenimus pradėjo daugiau gilintis po to, kai jam teko teikti pagalbą nukentėjusiems nuo didelio gaisro žmonėms Bostono naktiniame klube. Po gaisro buvo dvi nukentėjusiųjų grupės - gaisro siaubą išgyvenę, bet likę gyvi žmonės ir žuvusiųjų ugnyje artimieji. Tuomet E. LLindemann pirmą kartą atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės gana skirtingai reagavo į šį tragišką išgyvenimą. Sukrėsti buvo visi, bet vieni nukentėję elgėsi pakankamai, kiek įmanoma tokioje situacijoje, ramiai ir organizuotai, jų emocinės, elgesio reakcijos buvo adekvačios įvykusiai nelaimei. Kitų žmonių elgesį buvo galima apibūdinti kaip sutrikusį (visiškas pasimetimas, šokas ir pan.). Stebėdamas krizę išgyvenusius žmones ilgesnį laiką, E. Lindemann aptiko, kad vienus žmones kriziniai išgyvenimai užgrūdina, sustiprina, kitus palaužia. E. Lindemann priėjo išvados, kad svarbiausi faktoriai, kurie įtakoja žmonių rreakcijas krizinių išgyvenimų metu, krizinių išgyvenimų pasekmes, tai: asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą tuo metu.

E. Lindemann pačiam teko išgyventi sunkią gyvenimo krizę - jis susirgo vėžiu. Tačiau jis įveikinėjo šią krizę ir dirbo iki pat gyvenimo pabaigos. GGulėdamas ligoninėje, užrašinėjo savo stebėjimus ir kaip gydytojas, ir kaip pacientas. Kol galėjo, tol visą laiką padėjo kitiems pacientams. Prieš mirtį visiems padėkojo už pagalbą, patvirtindamas, kad mirtinai sergančiam žmogui aplinkinių parama yra labai reikalinga.

Vieningo psichologinės krizės apibrėžimo nėra. Psichologinė krizė - tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimų būdų, nes turimų nebepakanka. Kiekvieno žmogaus išgyvenama psichologinė krizė yra individuali, kaip individualus ir nepakartojamas yra kiekvieno žmogaus išgyvenimas. Tačiau visos psichologinės krizės tturi ir bendrų bruožų. Juos svarbu žinoti atsakant į klausimą - ar tai psichologinė krizė, ar kitokį sukrėtimą atspindinti būsena? Atsakymas į šį klausimą tampa svarbus.

• Specifinis emociškai reikšmingas žmogui įvykis. Vienas dažniausiai psichologines krizes sukeliančių įvykių - netektys. Jas turėtumėme suprasti plačiau - tai gali būti ne tik artimo žmogaus mirtis, bet ir skyrybos, bedarbystė, socialinio statuso, materialinio gerbūvio netekimas. Tai visi atvejai, kai žmogus netenka kažko, kas jam asmeniškai. Emociškai, vertybiškai yra labai svarbu. PPsichologinės krizės gali išsivystyti ir įvykus tokiems dramatiškiems įvykiams, kaip netikėtos katastrofos, tarp jų ir masinės: transporto avarijos, gaisrai, sprogimai, žemės drebėjimai, teroro aktai ir pan. Psichologines krizes gali sąlygoti išgyvenamo streso, frustracijos, vidinio konflikto suintensyvėjimas, patirtas smurtas.
• Psichinio diskomforto būsena.
• Žmogus nežino ką daryti šioje naujoje gyvenimo situacijoje. Kiekvienas žmogus, esant sunkiems išgyvenimams, visuomet turi tam tikrą gyvenimo patirtį, kuri jam padeda įveikti kilusius sunkumus, su jais susijusias sunkias ir skausmingas būsenas. Tačiau psichologinės krizės atveju, anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda. Turimų, žinomų problemų sprendimo būdų nebepakanka.
• Pagalbos galimybė. Psichologinės krizės metu labai svarbu, ar yra galimybė sulaukti pagalbos. Pagalbą gali teikti artimi žmonės (šeimos nariai, draugai), krizių įveikimo specialistai - profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai.
• Psichologinės krizės trukmė. Krizinis išgyvenimas trunka iki 2 mėnesių. Jei maždaug per 2 mėnesius nepraeina sunkūs, psichologinę krizę lydintys jausmai ir išgyvenimai, žmogui nepavyksta grįžti į įprastą kasdieninio gyvenimo ritmą ir kkokybę, tai ši būsena jau nebevadinama krizine.
• Įveikti krizę: jei psichologinė krizė įveikiama, krizinis išgyvenimas paskatina individo augimą, vystymąsi, emocinę brandą.
• Neįveikti krizės: neįveikta psichologinė krizė sąlygoja krizės chronizaciją, t.y., galimus fizinės, psichikos sveikatos, asmenybės integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimus, kurie pasireiškia kaip intensyvėjančios psichologinės problemos ar gilesni psichikos sutrikimai, ar kaip somatiniai simptomai ar ligos; gali atsirasti polinkis priklausomybėms - alkoholizmui, narkomanijai ir pan. Šios pasekmės veda į neadaptyvų žmogaus funkcionavimą. Visas šias pasekmes reikės ilgai įveikinėti jau daugeliui specialistų - bendrosios praktikos ir įvairių specializacijų gydytojams, psichologams, psichoterapeutams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams ir t.t.

Psichologinių Krizių Klasifikacija

• vystymosi - būdingos atskiriems reikšmingiems kiekvieno žmogaus gyvenimo etapams.
• Organizacinės kkrizės - jos atsiranda, kai dėl stipraus dirgiklio (stresoriaus) veikimo pažeidžiama vidinė organizmo homeostazė.
• Krizės, keliančios grėsmę vidinei integracijai - tipiškiausius šios grupės krizės apibrėžimus pateikia Lindemann ir Caplan (1961): krizė kyla, kai žmogus patenka į situaciją, kurioje atsiranda pavojus jo vertybėms, gyvenimo tikslui.
• Krizės, sukeliančios dideles permainas gyvenimo erdvėje - šį terminą siūlė Parkes, turėdamas omenyje Levin lauko teoriją apie žmogaus potyrius vidinėje ir išorinėje psichologinėje aplinkoje, t.y. gyvenimo erdvėje. Viskas, kas vyksta žmogaus aplinkoje, veikia jo vidų ir atvirkščiai.
• Tarpasmeninės ir sociokultūrinės krizės - jų priežastys glūdi aplinkoje ir svarboje, kurią asmuo teikia kokiems nors socialiniams santykiams.
• Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo - Viljams nuomone, krizės kyla dėl to, kad tarp žmonių stinga komunikacijos ir informacijos. naujai užklupusioje situacijoje(pavyzdžiui, įvykus žemės drebėjimui).
• Religinės krizės - jos susijusios su religiniu patyrimu.
• Talpus ir atskleidžiantis krizinį būties aspektą yra egzistencinių krizių apibūdinimas: egzistencinės krizės - kyla iš vvidinių konfliktų, nerimo išgyvenant ir sprendžiant esminius gyvenimo klausimus, atliekant svarbius gyvenime pasirinkimus, priimant reikšmingus sau ir kitiems sprendimus, susijusius su atsakomybe, laisve, nepriklausomybe, meile, mirtimi, tikėjimu ir kitais svarbiausiais žmogui egzistencijos fenomenais.

Psichologinės Krizės Dinamika

Psichologinėms krizėms būdinga tam tikra dinamika, pasireiškianti keliomis fazėmis:

• Poveikio(konfrontacijos, įžanginė) - tai pirmoji žmogaus reakcija į tai, kas netikėtai tapo neišvengiama, t.y. įvyko. Šioje fazėje mažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa, didėja nerimas. Žmogus nniekaip negali išspręsti problemos, jaučia, kad jo pastangos ieškant išeities yra bevaisės, dėl to didėja sutrikimo jausmas.
• Pasidavimo - įtampa auga toliau, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis, apima jjausmus, kad ši problema niekuomet neišsispręs, skausmingi išgyvenimai nesibaigs.
• Tvarkymosi (mobilizacijos) - sukaupiamos, mobilizuojamos visos pastangos. Motyvacija sprendimams tuo metu milžiniška, labai aukšta galimybė asmenybės augimui. Žmogus yra atviresnis, prieinamesnis kitų įtakai.
  • Krizė įveikiama, žmogus randa sprendimą.
  • Krizė neįveikiama. Įtampa taip pat sumažėja, bet jau dėl kitų priežasčių: žmogus pasiduoda, jaučiasi įveiktas, tampa pasyvus. Kaip vienas iš galimų būdų išvengti su neįveikta krize susijusių jausmų gali kilti noras nusižudyti. Tačiau realiai žmogus dar netrokšta mirties.
    • krizę sukėlusi problema, ją lydintys nemalonūs išgyvenimai yra klaidingai traktuojami (iškreipiami), neigiami, išstumiami.
    • psichologiniai sunkumai virsta somatinėmis, psichosomatinėmis arba psichiatrinėmis problemomis. Vienas iš dažniau pasireiškiančių sutrikimų po itin sunkių psichologinių traumų - potrauminio streso sutrikimas.
• Galutinė (pasitraukimo) - žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo. Jei krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija. Tęsiasi galimi chronizacijos variantai.

Krizės trukmė: 6-8 savaitės (iki 2 mėnesių).

tags: #kas #yra #psichologine #problema