Automobilio valdymas - tai sudėtingas procesas, kurį veikia daugybė faktorių. Svorio centro (SC) padėtis ir greitis yra ypač svarbūs, nes jie tiesiogiai veikia automobilio stabilumą, manevringumą ir bendrą elgesį kelyje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip šie parametrai daro įtaką automobilio valdymui.
Svorio Centro Samprata
Svorio centras - tai įsivaizduojamas taškas, kuriame susitelkusi visa kūno masė. Tai taškas, kuriame kūnas būtų tobulai subalansuotas, jei būtų pakabintas ar atremtas jame. Automobilio svorio centras nėra fiksuotas taškas - jis gali keistis priklausomai nuo krovos, keleivių skaičiaus ir net kuro kiekio bake.
Svorio Centro Padėties Nustatymas
Svorio centro padėties nustatymas yra svarbus žingsnis analizuojant automobilio dinamiką. Tai galima padaryti keliais būdais:
- Teoriniais skaičiavimais: Žinant kiekvieno automobilio komponento masę ir jo svorio centro padėtį, galima apskaičiuoti bendrą automobilio svorio centrą. Šis metodas reikalauja detalių duomenų ir yra sudėtingas.
- Eksperimentiniais matavimais: Automobilis užkeliamas ant specialių svarstyklių, kurios matuoja kiekvienos ašies apkrovą. Pagal šiuos duomenis galima apskaičiuoti svorio centro padėtį.
Atstumai nuo priekinės ir galinės ašies (b1 ir b2) iki SC yra nustatomi, leidžiant įvertinti automobilio svorio balansą išilginės ir skersinės ašių atžvilgiu. Automobilio svorio centras gali būti labiau link priekio ir šiek tiek į kairę.
Svorio Centro Aukštis
Svorio centro aukštis yra ypač svarbus stabilumo požiūriu. Kuo žemesnis svorio centras, tuo automobilis stabilesnis. Aukštai esantis svorio centras didina apvirtimo riziką, ypač posūkiuose. Tai aktualu visureigiams ir autobusams, kurie paprastai turi aukštesnį svorio centrą nei lengvieji automobiliai.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Svorio Centro Padėties Įtaka Automobilio Valdymui
Svorio centro padėtis tiesiogiai veikia šiuos aspektus:
- Stabilumą: Žemas svorio centras didina stabilumą, mažina apvirtimo riziką.
- Valdymą posūkiuose: Svorio centro padėtis lemia, kaip automobilis reaguoja į posūkius. Jei svorio centras yra per aukštai, automobilis gali linkti ir tapti sunkiau valdomas.
- Stabdymą: Svorio centro padėtis veikia stabdymo efektyvumą. Jei svorio centras yra per daug link priekio, stabdant gali atsirasti per didelis priekinių ratų apkrovimas, sumažinantis jų sukibimą su kelio danga.
- Akceleravimą: Svorio centro padėtis veikia akceleravimo efektyvumą. Jei svorio centras yra per daug link galo, akceleruojant gali atsirasti per didelis galinių ratų apkrovimas, pagerinantis sukibimą ir pagreitį.
Svorio Balansas
Svorio balansas - tai svorio pasiskirstymas tarp priekinės ir galinės ašių. Idealiu atveju, svoris turėtų būti pasiskirstęs tolygiai, tačiau tai priklauso nuo automobilio tipo ir paskirties. Pavyzdžiui, sportiniai automobiliai dažnai turi didesnį svorio pasiskirstymą link galinės ašies, kad pagerintų sukibimą akceleravimo metu.
Jei automobilio svorio centras yra labiau link priekio, tai gali lemti prastesnį valdymą posūkiuose ir stabdymo efektyvumą.
Svorio Centro Greitis
Svorio centro greitis yra svarbus parametras analizuojant automobilio judėjimą. Jis apibūdina, kaip greitai keičiasi svorio centro padėtis laike. Šis parametras yra glaudžiai susijęs su automobilio pagreičiu ir inercijos jėgomis.
Svorio Centro Greičio Įtaka Automobilio Valdymui
Svorio centro greitis veikia šiuos aspektus:
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
- Inercijos jėgas: Kuo didesnis svorio centro greitis, tuo didesnės inercijos jėgos veikia automobilį. Tai gali lemti sunkiau valdomą automobilį, ypač staigių manevrų metu.
- Posvyrio kampus: Svorio centro greitis veikia automobilio posvyrio kampus posūkiuose. Kuo didesnis greitis, tuo didesnis posvyris.
- Stabilumo kontrolę: Svorio centro greitis yra svarbus parametras stabilumo kontrolės sistemoms (ESP). Šios sistemos naudoja svorio centro greičio duomenis, kad nustatytų, ar automobilis praranda stabilumą, ir atitinkamai reaguoja.
Praktiniai Pavyzdžiai
Panagrinėkime keletą praktinių pavyzdžių, kaip svorio centro padėtis ir greitis veikia automobilio valdymą:
- Visureigiai: Dėl aukšto svorio centro, visureigiai yra jautresni apvirtimui posūkiuose. Vairuotojai turi būti ypač atsargūs ir vengti staigių manevrų.
- Sportiniai automobiliai: Sportiniai automobiliai turi žemą svorio centrą ir optimizuotą svorio balansą, kad pagerintų valdymą ir stabilumą dideliu greičiu.
- Krovininiai automobiliai: Krovininiai automobiliai turi didelę masę ir aukštą svorio centrą, todėl jų valdymas yra sudėtingas, ypač esant stipriam vėjui.
Kelių Eismo Taisyklės ir Saugus Greitis
Lietuvos ralio čempionas Giedrius Notkus pastebi, kad vasarą padaugėja kelionių automobiliais. Žmonės, prisikrovę pilnus automobilius mantos, prisikabinę dviračius, keliauja ne tik greitkeliais ir automagistralėmis, bet ir regioniniais keliais, kurių reljefas - gerokai sudėtingesnis. Automagistralėje padidėjus leistinam greičiui, vairuotojai tarsi persijungia į vasaros režimą. Daugelis galvoja: jei ženklai leidžia, vadinasi, saugu. Toks svoris automobiliui nepadeda stabdyti ar išlikti stabiliam posūkyje. Pasikeičia ir automobilio svorio centras. Tai ypač pavojinga važiuojant vingiuotais rajono keliukais, o tuo labiau žvyrkeliais. Tad kelio ženkluose nurodytas greitis yra tik vienas iš daugelio faktorių, padedančių teisingai pasirinkti, bet vairuotojas privalo įvertinti ir kitus. Daugeliu atvejų saugus greitis gali būti mažesnis nei maksimalus leistinas greitis.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis sako, kad vairuotojų pasirinktas važiavimo greitis priklauso nuo jų sąmoningumo. Pasak specialisto, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams. Todėl, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos ar nenumatomos kliūties. Nuo pasirinkto saugaus važiavimo greičio priklauso eismo įvykių skaičius, jų padariniai. Vairuotojai turi turėti laiko atsargą sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.
Kai kurie vairuotojai klaidingai mano, kad važiavimo greitis neturi rimtų pasekmių. Gana dažnai galima išgirsti vairuotojų nuomonę, kad „mano automobilis šiuolaikiškas, saugus, turi daug pranašumų prieš kitus automobilius“. Tokia psichologija: ieško savo elgesį pateisinančių argumentų, kurie neva leidžia važiuoti greičiau.
Susisiekimo ministerijos ekspertas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai pasitaikanti tragiškų įvykių priežastis - nesaugus važiavimo greitis arba leistino greičio viršijimas. Daugiausia problemų kyla, kai kelyje susidaro pavojinga situacija ir vairuotojas priverstas staigiai stabdyti, manevruoti. Būtent tokiomis aplinkybėmis lemiamos įtakos turi važiavimo greitis. Ypač pavojingas saugaus greičio viršijimas yra kelio vingyje. Patyrę vairuotojai žino, kad tokioje vietoje, kai kelio danga yra slidi arba šlapia, staigiai stabdyti negalima, nes automobilis paprasčiausiai tiesia kreive nuvažiuoja tolyn.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių
Austrijoje vairuotojų mokymas vyksta ir ant slidžios dangos nedideliu 25-40 km/val. greičiu. Tokių mokymų tikslas - praktiškai išaiškinti vairuotojui apie automobilio valdymo ypatumus bei greičio poveikį transporto priemonės valdymui. Kai kelio danga slidi, net ir nedidelis greičio viršijimas turi lemiamų pasekmių automobilio valdomumui.
Stabdymo kelias važiuojant smarkiai pakrautu automobiliu ar šlapia danga gali pailgėti iki trečdalio. Jeigu automobilį sumėtė, reikia stengtis nedaryti staigių judesių, o vairą laikyti norima važiuoti kryptimi arba šiek tiek pasukus į slydimo pusę. Svarbiausia, kai automobilis ima tiesintis, tolygiai tiesinti ir vairą, kad nesigautu švytuoklės efektas ir nereikėtų automobilio gaudyti nuo vieno krašto iki kito. Patekus į tokią situaciją, G.Notkus pataria akceleratorių spausti nesmarkiai, smarkiai nekeliant variklio sūkių, kad automobilis būtų lengvai tempiamas į priekį (priekinių varančiųjų atveju).
KET numatytas reikalavimas, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Tačiau pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą tam, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Technologijos, Padedančios Kontroliuoti Svorio Centro Įtaką
Šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinti įvairiomis technologijomis, kurios padeda kontroliuoti svorio centro įtaką valdymui:
- Elektroninė stabilumo kontrolė (ESP): ESP sistema stebi automobilio judėjimą ir automatiškai stabdo atskirus ratus, kad išvengtų slydimo ir apvirtimo.
- Adaptyvioji pakaba: Adaptyvioji pakaba automatiškai reguliuoja amortizatorių standumą, kad pagerintų stabilumą ir komfortą.
- Svorio paskirstymo sistemos: Kai kurie automobiliai naudoja aktyvias sistemas, kurios gali perkelti svorį tarp ašių, kad pagerintų valdymą ir sukibimą.
Pasiruošimas Važiavimui ir Automobilio Stabilumas
Prieš pradėdami važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos, ar yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas ir kt. Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti.
Sėdint prie vairo rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga. Didelę įtaką vairuotojo nuovargiui, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui turi sėdynės patogumas ir padėtis. Prieš pradėdami važiuoti tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatyti jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą, sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo, patikrinkite galvos atramos aukštį.
Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais. Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai. Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį kooreguoti vairu. Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą. Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos. Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą. Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Važiavimas Posūkyje
Posūkyje sumažinus važiavimo greitį - išcentrinė jėga sumažės. Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesne vilktis - tuo daugiau). Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai ( priekaba ), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.
Stabdymas
Sustojimo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai piklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos. Distancija - tai atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį. Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo Reakcija ir Savijauta
Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti. Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą). Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis. Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu. Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį. Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius. Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
Vairavimas Tamsiu Paros Metu
Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Priekabos Tempimas
Itin daug vairuotojų apie priekabos tempimą yra tik girdėję, matę, kaip automobilius su priekabomis eksploatuoja kiti, bet praktinės patirties patiems įgyti - neteko. Reikia žinoti, jog prijungus priekabą, transporto priemonės valdymas smarkiai pasikeičia, todėl konkrečių žinių ir įgūdžių trūkumas dažnai būna nelaimingų atsitikimų priežastis.
JAGO vairavimo mokyklos instruktorius ir teorijos mokytojas Antanas Gedvilas sako, kad B kategorijos pradedantieji vairuotojai yra tik teoriškai supažindinami su automobilio vairavimu tempiant priekabą, bet praktiškai jie yra nepasirengę jų vairuoti.
Lengvųjų ir krovininių automobilių (<=3,5 t) su priekaba leidžiamas važiavimo greitis automagistralėje ir greitkelyje yra mažesnis. Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga didžiausias leistinas greitis šioms transporto priemonėms - 90 km/h, kituose keliuose - ne didesnis kaip 70 km/h.
Vairavimo profesionalai pataria - didžioji dauguma lengvųjų priekabų neturi stabdžių, todėl vairuoti reikia atsargiau: stabdyti reikia iš anksto ir švelniau, nes su kroviniu prailgėja automobilio stabdymo kelias. Norint priparkuoti automobilį su priekaba atbulomis reikia žinoti, kad vairas turi būti sukamas į priešingą pusę, nei važiuojant įprastai. Taip pat svarbu nepasukti priekabos dideliu kampu, nes ištiesinti stipriai susisukusią priekabą galima tik pavažiuojant į priekį. Svarbiausia neskubėti ir atidžiai stebėti veidrodėlius. Specialista pataria, kad pirmiausia reikėtų pasitreniruoti automobilį su priekaba vairuoti ir pastatyti aikštelėje, o tik tada važiuoti į kelią.
B kategorijos vairuotojams nereikia papildomo priekabos vairavimo įgūdžių mokymo ir tikrinimo, kai velkamos priekabos leistina masė yra mažesnė nei 750 kg.
Krovinio Pasiskirstymas Priekaboje
Vežant krovinius automobiliu, labai svarbu tinkamas masės paskirstymas priekaboje. Netinkamai parinkta svorio centro padėtis priekaboje lemia prastėjantį transporto priemonių valdymą - per didelė kablio apkrova prastina tempiančios transporto priemonės dinamines savybes, automobilio galinė ašis yra per stipriai spaudžiama, todėl mažėja ir priekinių ratų sukibimas. Jei krovinio masės centras yra gale susidaro per maža kablio apkrova, o tokiu atveju dėl staigių veiksmų automobilis gali tapti nevaldomas.
tags: #kokia #priklausomybe #tarp #automobilio #svorio #centro