Įvadas
Šiame straipsnyje gilinamasi į pozityvaus elgesio apibrėžimą, jo įvairias formas ir ugdymo būdus. Aptarsime, kaip elgesys apskritai yra organizmo aktyvumas, reguliuojamas psichikos, ir kaip pozityvus elgesys yra esmingai susijęs su pozityviu mąstymu. Taip pat panagrinėsime, kaip neigiami vidiniai monologai ir savęs gailestis gali žlugdyti asmenybę ir kaip ugdyti asertyvumą, kuris yra pozityvaus elgesio pagrindas.
Elgesio Apibrėžimas ir Rūšys
Elgesys - tai organizmo aktyvumas, pasireiškiantis refleksais, reakcijomis, atsakas, judesiais ir veiksmais, kuriuos reguliuoja psichika. Elgesio reiškiniams priskiriami fiziologiniai pokyčiai (odos paraudimas, pašiurpimas), judesiai ir jų pokyčiai (poza, mimika, gestai), paprasti ir sudėtingi veiksmai (sąmoninga ir tikslinga žmogaus veikla) bei poelgiai.
Pagal sudėtingumą skiriamas stereotipinis, išmoktas ir protingas elgesys. Stereotipinį elgesį sukelia biotiniai (biologiškai reikšmingi) stimulai, arba dirgikliai (reakciją sukeliantis išorinis arba vidinis poveikis). Jo formos: kinezės, arba taksiai, elementarūs ir funkciniai refleksai, instinktyvūs veiksmai. Išmokto elgesio formos: išmokimas (įgimtas elgesys, išmokstamas kartojant situaciją), pripratimas (organizmo arba kurio nors jo dalies reakcijų silpnėjimas arba išnykimas situacijai kartojantis arba tapus nereikšmingai). Protingo elgesio forma - bet koks organizmo patyrimas, įgytas mėginimais ir klaidomis, uždavinių mintyse sprendimas, reguliuojamas mąstymo, be išankstinio išmokimo.
Elgesys (kaip ir psichikos aktyvumas) turi savo priežastis (vadinamas reikmėmis, motyvais), kurios suteikia elgesiui tam tikro kryptingumo. Būna lytinė, mitybos, socialinė, kooperavimosi, teritorijos gynimo ir kitos motyvuoto elgesio rūšys.
Pozityvus Elgesys ir Mąstymas
Pozityvus elgesys yra elgesys be manipuliavimo, spaudimo, įtakos darymo. Tai harmoningas atitikimas, sąlyčio taškų ieškojimas, pagarba. Tam, kad elgesys būtų asertyvus, turime tapti oria asmenybe. Tam turime išmokti pamatyti savo negatyvias emocijas ir neleisti joms mūsų valdyti.
Taip pat skaitykite: Nauda darbe
Pozityvus mąstymas gali turėti didelę įtaką psichikos sveikatai. Kai mąstome pozityviai, labiau tikėtina, kad elgsimės sveikai, pavyzdžiui, sportuosime, gerai maitinsimės ir pakankamai miegosime. Sutelkę dėmesį į teigiamus situacijos aspektus, galime rasti problemų sprendimus ir sugalvoti kūrybiškų idėjų. Neigiamos mintys ir emocijos gali neigiamai paveikti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Jos gali sukelti nerimą, depresiją ir kitas psichikos sveikatos problemas, taip pat fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, nuovargis ir virškinimo sutrikimai. Vienas iš būdų kovoti su neigiamomis mintimis ir emocijomis - ugdyti teigiamą mąstyseną. Tai galima padaryti taikant tokias praktikas kaip dėkingumas ir savirefleksija. Dar vienas veiksmingas metodas, padedantis įveikti neigiamas mintis ir emocijas, yra dėmesingo įsisąmoninimo ir teigiamų teiginių praktikavimas. Galiausiai atsparumo ugdymas ir pozityvaus požiūrio į gyvenimą puoselėjimas gali padėti mums įveikti neigiamas mintis ir emocijas.
Neigiamų Minčių Poveikis ir Savimonės Žeminimas
Tyrimais patvirtinta, kad beveik kiekvienas suaugęs žmogus vidutiniškai 80% savo laiko skiria negatyviems vidiniams monologams! Tokios mintys išsekina energiją ir jėgas. Todėl mokykimės "atsekti" negatyvias mintis, išmeskime jas iš savo mąstymo, galvokime pozityviai.
Dar vienas žlugdantis asmenybę veiksnys - gailestis sau. Tai jausmai, vedantys į niekur, nes tai, kas įskaudino ar sužeidė, jau yra praeitis. Pozityvus elgesys tokioje situacijoje - padaryti išvadas iš patirties ir eiti į priekį. Savimonę žemina ir klaidingas pareigos ir įsipareigojimo supratimas. Žodžiais "privalau, teks" galima bet kurį žmogų pribaigti, nes pareiga - primestas veiksmas, tai našta. Visiškai priešingai jaučiamės, kai įsipareigojame, prisiimame atsakomybę. Jei jau priėmėme sprendimą kažką nuveikti ar prisiėmėme atsakomybę, tai žiūrėkime į tai kaip į galimybę, o ne kaip į problemą ar naštą. Mes patys kuriame savo realybę ir galime ją kurti pozityvia linkme.
Asertyvumas: Pozityvaus Elgesio Pagrindas
Asertyvumas (tvirtabūdiškumas) - tai savęs suvokimas ir pasitikėjimas savimi, mokėjimas išreikšti savo poziciją, pasakyti "ne", kai to reikia. Tai buvimas savimi tikruoju, be pašalinių įtakos veiksmams ir be manipuliavimo kitais dėl savo tikslų, gerbiant kitų teises. Būdami asertyvūs, galime sąmoningai augti, suprasti save ir nepasiduoti kitų žmonių manipuliacijoms, nes kuo geriau suprantame save, tuo geriau suprantame ir kitus žmones. Suprasdami save, taip pat aiškiau matome savo elgesio motyvus ir galime atsisakyti manipuliavimo kitais žmonėmis.
Tvirtabūdiškas elgesys paremtas suaugusiojo su suaugusiu, partneriškais santykiais, tai yra, santykiai yra lygiaverčiai, kur kiekvienas yra atsakingas už save ir prisiima atsakomybę už savo elgesį. Be grubumo, spaudimo, agresijos, manipuliacijų. Išlaikoma pagarba sau ir kitam. Tvirtabūdiškumas yra absoliuti priešingybė agresijai, manipuliacijoms bei pasyvumui, nes kiekvienas bendravimo dalyvis atsako už savo elgesį ir minčių, poreikių reiškimo stilių. Toks žmogus moka paprašyti pagalbos, padeda kitiems, tačiau neleidžia savęs išnaudoti, nes moka atmesti nepriimtinus prašymus ar raginimus. Jis paprastai nepatiria lėtinio nuovargio simptomų, nes jaučia savo galimybių ribas ir drįsta pasakyti "ne, nebegaliu".
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti stresą pozityviai
Vaikystės Įtaka Elgesiui
Žmogaus būdo, charakterio užuomazgos - vaikystėje. Vaikui yra natūralu būti įvairių nuotaikų, būsenų ir atvirai reikšti savo jausmus ir emocijas, sakyti "ne" be kaltės jausmo. Vaiką valdo aplinka ir artimi žmonės, kurie ir formuoja palengva tolimesnį vaiko elgesį. Už sakymą "ne", už nepaklusimą dažniausiai jis yra baudžiamas. Vaikas gana greitai adaptuojasi prie aplinkybių ir suaugusiųjų reikalavimų ir išmoksta manipuliuoti. Taip formuojamas elgesys, kurio dėka galima pasiekti norimų rezultatų, išsaugoti taikius santykius ir patenkinti aplinkinių poreikius, kartais aukojant savo ramybę ir poreikius - tai manipuliavimas. Jis pasireiškia, panaudojant pasyvų arba agresyvų elgesio modelį.
Leiskime savo vaikams išsiskleisti visa pilnatve ir grožiu, ugdykime jų orumą. Visada turime prisiminti, kad iš bet kokio gyvenimo taško kiekvienas turime galimybę iš naujo kurti save ir tobulinti. Visada atskaitos taškas - dabartinis momentas, kuris apsprendžia mūsų kryptį.
Pozityvus Elgesys ir Santykiai su Kitais
Jei savo mintimis ar elgesiu žeminame save ar kitus žmones, niekada nesukursime pozityvaus bendravimo. Kai mąstome ir elgiamės pozityviai, mažesnė tikimybė sulaukti pasipriešinimo savo veiksmams. Geranoriškumas skatina atsakomąjį geranoriškumą. Į kitą žmogų mokykimės žiūrėti kaip į partnerį, o ne kaip į oponentą. Ieškokime bendradarbiavimo galimybių su žmonėmis, to, kas mus jungia, o ne to, kas skiria.
Autoagresyvus Elgesys: Priežastys, Formos ir Pagalba
Nors straipsnio tema yra pozityvus elgesys, svarbu aptarti ir autoagresyvų elgesį, kuris yra tiesioginis pozityvaus elgesio priešingybė. Autoagresyvus elgesys - tai elgesys, kuriuo asmuo žaloja save.
Priežastys
- Emociniai sunkumai: Autoagresija dažnai yra būdas įveikti stiprias, skausmingas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, baimė, nerimas, kaltė, gėda ar tuštuma.
- Psichikos sveikatos problemos: Autoagresija dažnai pasireiškia kartu su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai, asmenybės sutrikimai, potrauminio streso sindromas (PTSS) ir autizmo spektro sutrikimai.
- Trauminės patirtys: Vaikystėje patirta prievarta, nepriežiūra, smurtas ar kitos trauminės patirtys gali padidinti autoagresijos riziką.
- Socialinė izoliacija: Socialinė izoliacija, atskirtis ir bendravimo sunkumai gali paskatinti autoagresyvų elgesį.
- Sensoriniai sutrikimai: Vaikai, kurių sensorinė sistema negauna pakankamai stimuliacijos arba lengvai perstimuliuojama, gali imtis autoagresyvaus elgesio, kad pasiektų sensorinę pusiausvyrą.
Formos
- Savęs žalojimas: Tai apima įvairius veiksmus, kuriais vaikas sąmoningai žaloja savo kūną, pavyzdžiui, pjovimąsi, deginimąsi, trankymąsi į daiktus, kasymąsi iki kraujo, dūrimąsi aštriais daiktais ir kt.
- Galvos daužymas: Vaikas gali daužyti galvą į sieną, grindis ar kitus kietus paviršius.
- Plaukų rovimas: Tai gali būti sąmoningas plaukų rovimas nuo galvos, antakių ar blakstienų.
- Odos kasymas: Vaikas gali nuolat kasyti odą, kol susidaro žaizdos ir šašai.
- Kandžiojimas: Vaikas gali kandžioti save, dažniausiai rankas, riešus ar kitas kūno dalis.
- Atsisakymas valgyti ar persivalgymas: Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ar bulimija, taip pat gali būti autoagresijos forma.
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: Paaugliai gali piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, siekdami numalšinti emocinį skausmą.
Kaip Atpažinti
- Nepaaiškinami sužalojimai.
- Dažnas dėvėjimas drabužių, dengiančių kūną.
- Socialinė izoliacija.
- Nuotaikų svyravimai.
- Atsisakymas kalbėti apie savo jausmus.
- Miego ir valgymo sutrikimai.
- Žemas savęs vertinimas.
- Mintys apie savižudybę.
Ką Daryti
- Kalbėkite su vaiku.
- Kreipkitės į specialistus.
- Būkite palaikantys.
- Ieškokite informacijos.
- Kreipkitės į pagalbos organizacijas.
Pagalba Šeimai Konfliktų Atveju
Šeima - daugiau nei teisinis, visuomeninis ir ekonominis vienetas. Tai meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrinėms, etinėms, visuomeninėms, dvasinėms bei religinėms vertybėms, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystymuisi ir gerovei. Namai yra pirma bendruomenė, kurią vaikas sutinka. Deja šeimų be konfliktų tiesiog nėra. Kad ir kaip artimi, atidūs vienas kitam būtų suaugusieji ir vaikai, vargu ar jų santykiai visiškai nesukelia nesutarimų. Tai suprantama: mat labai skiriasi suaugusiųjų ir vaikų gyvenimo patirtis ir žinios. Dar labai skiriasi patirtimi pągrystas aplinkos sąlygų vertinimas. Ir jau visiškai skiriasi uždaviniai, kuriuos reikia kasdien spręsti vyresniems ir jaunesniems. Tačiau vienose šeimose konfliktai ne tik pašalinami nenuskriaudžiant "priešininko", bet net sutvirtina savitarpio supratimą. O kitose šeimose jie virsta užsitęsusių ginčų grandine, išsekinamu karu, nuo kurio kenčia visi.
Taip pat skaitykite: Streso skirtumai
Savitarpio pagalba ir savitarpio supratimas gali būti tokia fazė, kuria remiantis pagal įsisąmonintas taisykles - elgesio etika - galima išmokti ir įgusti bendrauti su žmonėmis. Praktiškai taip ir yra: šeimose, kur savitarpio pagalba ir tarpusavio supratimą vaikai mato nuo mažų dienų, jie natūraliai ir organiškai, dažnai be specialių pedagoginių pastangų užauga dori. Juos auklėja pati aplinka.
Šizofrenija ir Elgesio Pokyčiai
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo sergant sutrinka tikrovės suvokimas, mąstymo nuoseklumas ir produktyvumas, ryškėja socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Pozityvūs Simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs Simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams.