Šiame straipsnyje nagrinėjamas platus žinių suvokimas, jo apibrėžimas ir reikšmė įvairiose srityse. Straipsnyje remiamasi įvairių sričių specialistų įžvalgomis, siekiant išsamiai apibrėžti šį konceptą ir atskleisti jo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.
Įvadas
Platus žinių suvokimas - tai gebėjimas integruoti informaciją iš skirtingų disciplinų, suprasti tarpusavio ryšius ir pritaikyti šias žinias praktikoje. Tai ne tik enciklopedinis žinių rinkinys, bet ir gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti, vertinti ir kūrybiškai spręsti problemas. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip platus žinių suvokimas apibrėžiamas skirtinguose kontekstuose ir kodėl jis yra toks svarbus šiuolaikiniame pasaulyje.
Platus Žinių Suvokimas Geografijos Kontekste
2017 m. balandžio 27 d. vykusiame susitikime geografijos specialistai aptarė geografijos žinių platumą ir dinamiškumą. Prof. habil. dr. P. Kavaliauskas pristatė mokslinį geografijos paveikslą, pabrėždamas geografijos ir jos suvokimo kaitą, sąlyčius su kitais mokslais ir valstybinę paskirtį. Doc. Dr. Z. Kairaitis atkreipė dėmesį į geografijos svarbą, nustatant gamtinių ir visuomeninių procesų erdvinę raišką. Prof. Dr. D. Krupickaitė iškėlė klausimą, ar visuomenė yra pasirengusi priimti geografiją su jos kompleksiškumu ir prisiimti atsakomybę veikti sąmoningai. R. Šalna aiškino, kodėl edukologijoje svarbus lakoniškas šio mokslo apibūdinimas, atkreipdamas dėmesį į geografijos žinių platumą ir nepaprastą dinamiškumą.
Dr. G. Godienė apibendrino mokinių mintis apie geografiją, teigdama, kad mokiniai geografiją vadina „mokslu apie įvairiapusį pasaulio pažinimą“, kuris „teikia žinių, atsako į jų klausimus“, paaiškina, „kas yra ir dedasi aplink“, „padeda suprasti ir orientuotis plačiajame pasaulyje“. G. Godienė minėjo, kad geografija yra „įvairiapusis, platus, globalus ir kompleksiškas pasaulio pažinimas, erdvinių pasaulio sąsajų, ryšių matymas“. Ji suteikia „platų akiratį, požiūrį į problemas ir galimybes, gebėjimą vertinti įvairiausius kontekstus ir matyti sąsajas, išryškinti detales ir pavaizduoti“. Kartu geografija išsiskiria „valstybiniu požiūriu“, „darnumo siekiu“ ir „atstovauja bendruosius visuomenės interesus“. Tai „praktinės žinios, išmintis ir vedlys, gairės, kaip galime sąmoningai ir sėkmingai būti ir veikti pasaulyje“.
Prof. D. Krupickaitė pristatė Tarptautinės geografų asociacijos (IGU) ir Europos Komisijos Comenius projekto „Geogalios“ išvadas, pabrėždama didelį geografijos potencialą prisiimti lyderio atsakomybę šiandieniniame pasaulyje. Kompleksinės žinios, ryšių tarp gamtos ir žmogaus supratimas, 4 dimensijų žvilgsnis į pasaulį leidžia įžvelgti ir suprasti daugiau, paaiškinti, daryti išvadas, numatyti ir priimti svarbius mums visiems sprendimus geresnei planetos ateičiai.
Taip pat skaitykite: Emocijos ir autizmas: detali analizė
Platus Žinių Suvokimas Kūrybiniame Rašyme ir Terapijoje
Kūrybinis rašymas ir terapinis rašymas - dvi skirtingos, bet susijusios sritys, kuriose platus žinių suvokimas yra labai svarbus. Kūrybinis rašymas reikalauja ne tik rašymo įgūdžių, bet ir gebėjimo suprasti žmogaus psichologiją, socialinius kontekstus ir kultūrinius reiškinius. Terapinis rašymas, savo ruožtu, reikalauja žinių apie psichologiją, emocijas ir žmogaus patirtis.
Kūrybinio rašymo užsiėmimuose dažnai tenka „grįžti“ į terapinio rašymo pratybas, kad dalyviai galėtų atrasti įkvėpimą, laisvę ir drąsą kurti. Kūrybinis rašymas yra tarsi pažengusių asmeniniuose išgyvenimuose dalyvių kursas, kuris nepabrėžia pagrindinio tikslo gydyti, rūpintis asmens vidinėmis žaizdomis. Tai daugiau įvairių rašymo įgūdžių, technikų, teksto suvokimo, žinių ir net ribų peržengimo reikalaujantis užsiėmimas, kurio metu, savaime suprantama, vyksta ir asmenybės pokyčiai. Kūryba gali gydyti, kaip mūsų kūnas irgi kartais gyja pats, o visko, ko trokštame, pradžia yra mūsų viduje, ne išorėje. Kūrybinis rašymas taip pat yra vidinis pokytis, tam tikra dvasinė patirtis, augimas, nes skatina pamatyti, išgirsti, suvokti save, savo vidų, ir tik po to - išorę.
Terapinis rašymas dar nėra kūryba, tačiau jei jo metu bus pažadinta ar išgydyta siela, asmuo gali nueiti ir kūrybinės saviraiškos keliu. Terapinis rašymas yra skirtas tam, kad juo, kaip tam tikru įrankiu, naudodamiesi dalyviai galėtų padėti sau tapti laisvesniais. Pasitelkus rašymo metodikas galima palengvinti nemažai savo sunkumų - išrašyti vidinius skaudulius, klausimus, apie kuriuos garsiai kalbėtis sunku.
Platus Žinių Suvokimas Karjeros Planavime
Sėkminga karjera prasideda nuo savęs pažinimo. Tai procesas, kurio metu žmogus tyrinėja savo vidinį pasaulį, siekdamas geriau suprasti savo asmenybę, stipriąsias puses ir silpnybes. Nors daugelis mano, kad save pažįsta pakankamai gerai, sistemingas savęs analizavimas atskleidžia naujų, anksčiau nepastebėtų aspektų.
Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo asmenybės bruožus, vertybes, interesus ir kompetencijas. Vienas didžiausių iššūkių karjeros pasirinkime yra surasti darbą, kuris atitiktų asmeninius poreikius ir stipriąsias puses. Pirmas žingsnis siekiant rasti tinkamą karjerą - išsamiai save pažinti. Svarbu įvertinti savo asmenybės bruožus, vertybes, interesus ir kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Asmenybė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų karjeros pasirinkimus. Mūsų elgesys, sprendimai ir motyvai yra stipriai susiję su mūsų asmenybės bruožais. Norėdami geriau suprasti save, galime pasinaudoti įvairiomis asmenybės tipologijomis, pavyzdžiui, E. Schein pasiūlyta karjeros inkarų teorija arba Myers-Briggs tipo indikatorius (MBTI).
Vertybės yra svarbiausi principai, kuriais vadovaujamės gyvenime. Jos formuoja mūsų požiūrį į pasaulį ir mūsų elgesį. Mūsų vertybės formuojasi visą gyvenimą, veikiamos įvairių veiksnių, tokių kaip šeima, draugai, mokykla, darbas, kultūra ir religija.
Interesai atspindi tai, kas mus domina ir kurioje srityje norime gilintis. Tai veiklos, kurios teikia mums malonumą ir kurioms skiriame savo laisvalaikį. Interesai ir vertybės nėra visada identiški. Galime domėtis kažkuo, ką nelabai vertiname, arba vertinti tai, kuo nedaug domimės. Norint pasirinkti tinkamą karjerą, svarbu gerai suprasti savo pačių interesus.
Kompetencijos - tai žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kuriuos turime. Kuo daugiau jų turime, tuo sėkmingiau galime atlikti įvairias užduotis. Instrumentinės kompetencijos padeda valdyti informaciją, technologijas ir kalbas. Tarpasmeninės kompetencijos padeda suprasti kitus žmones, užmegzti ryšius ir spręsti konfliktus. Sisteminės kompetencijos leidžia analizuoti sudėtingus procesus.
Kurdami viziją, mes tarsi kuriame savo ateities žemėlapį. Nors kurti savo gyvenimo viziją nėra privaloma, tai suteikia mums daugiau kontrolės. Kai patys nesusikuriame savo ateities plano, dažnai leidžiame kitiems daryti tai už mus. Tačiau taip rizikuojame gyventi ne savo, o kitų žmonių svajonėmis.
Taip pat skaitykite: Žinios psichologijoje
Karjeros tikslas - tai konkretus rezultatas, kurio siekiame savo profesinėje veikloje. Jis tarsi kompasas, rodantis kryptį, kuria judame. Turint aiškią gyvenimo ir karjeros viziją, natūraliai kyla poreikis ją suskaidyti į mažesnius, konkretesnius tikslus.
Neryžtingumas renkantis karjeros kelią yra labai dažna patirtis. Daugybė galimybių, baimė suklysti ar nepasitikėjimas savimi gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Svarbiausia yra imtis veiksmų ir pamažu judėti link savo tikslo.
Platus Žinių Suvokimas Švietimo Kontekste
Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis - suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra.
Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį. Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.
Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdomas gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus. Analizuojant ir interpretuojant bei kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, lavinami analitiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą. Kultūrinį išprusimą mokiniai ugdosi skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius; susipažindami su svarbiais tekstais ir reiškiniais; domėdamiesi šiuolaikinės literatūros ir kultūros aktualijomis ir jas savarankiškai vertindami; apibūdindami bendresnes Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas bei jų sąsajas su tradicija; susipažįsta su svarbių literatūros kūrėjų biografijomis; atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus; lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas.
Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus; realizuodami savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvaudami mokyklos, bendruomenės, regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei; suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste; atpažindami ir kritiškai vertindami propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais, diskutuodami apie medijų kultūrą; įgydami nuostatą puoselėti lietuvių kalbą ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.
Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi, analizuodami kalbos vienetus, mokydamiesi taisyklingai kalbėti ir rašyti, skaitydami, nagrinėdami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius, kultūros tekstus, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus.
Kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas; geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą; vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą.
Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai įvairiuose pokalbiuose, rašiniuose kelia aktualias problemas, svarsto, pritaria arba prieštarauja pateikdami argumentų, priima pagrįstą sprendimą, analizuoja kūrinių problemas, vertina teksto idėjas ir intencijas, susieja jas su kitais tekstais, savo patirtimi ir nuostatomis.
Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą. Pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas.
Pranešimo perteikimo ir komunikacinės sąveikos gebėjimus mokiniai ugdosi, realiai ir virtualiai bendraudami poromis ar grupėje, pasirinkdami taisyklingą ir tinkamą kalbinę raišką; kalbėdami apie skaitymo metu patirtus jausmus ir pažintas vertybes, pristatydami savarankiškai perskaitytą knygą, kalbos, literatūros tyrimus.
Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus. Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus.
Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą.
Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais. Kurdami asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, pristatydami savo idėjas, mokiniai atsižvelgia į etikos ir intelektinės nuosavybės normas.
Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje. Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus.
Gebėjimą sugyventi bendruomenėje mokiniai ugdosi, kurdami ir puoselėdami teigiamus tarpusavio santykius įvairiose komunikavimo situacijose; kultūringai keldami problemas, atsakingai priimdami sprendimus; sąmoningai stebėdami kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, gretindami skirtingų kalbų elementus; apibūdindami įvykius ir reiškinius, apie juos pasakodami ir samprotaudami. Pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms mokiniai ugdosi, laikydamiesi bendrinės lietuvių kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos; pasirinkdami tinkamą komunikavimo būdą; aptardami savo amžiui aktualias problemas; tinkamai dalydamiesi patirtimi, nuomone ir informacija; kartu priimdami pagrįstus sprendimus; atitinkamais aspektais analizuodami Programoje numatytus kūrinius.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata. Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas.
Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi nuspėti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius, supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones; pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose, naudojasi pokalbio užmezgimo ir palaikymo strategijomis, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą; net ir sunkioje situacijoje mokosi išlikti objektyvūs ir argumentuoti savo nuomonę.
Atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimus mokiniai ugdosi, kai mokosi planuoti laiką, laiku atlikti užduotis, analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis, kurių gali kilti, atliekant užduotis, planuoja, kaip jas įveikti; apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis; geba apmąstyti, įvertinti savo ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes ir panaudoti jas bendruomenės gerovei.
Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą. Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.
Skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kurdami su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku susijusį ir tarpdalykinį skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, pranešimo pateiktis, įgarsindami tekstą, skelbdami savo kūrybą, rašto darbus, etiškai komentuodami knygas ir kultūros įvykius mokyklos intranete ar (ir) internete. Informacijos atrankos ir vertinimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai teisėtai ir kūrybiškai naudojasi interneto galimybėmis; savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, socialiniais tinklais ir kt.
Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymosi; puoselėja savo informacine? vertybių kultūrą (atsakingai pasirenka informacijos šaltinius internete, saugo intelektinę nuosavybę, gerbia autorių teises, rūpinasi komentarų kultūra).
Platus Žinių Suvokimas Nuomonės Formavime
Šiuolaikinėje rinkodaroje nuomonės formuotojų (angl. influencers) tema yra neišsemiama ir labai populiari. Juk galimybė už savo išsakytas mintis ir gražias nuotraukas uždirbti daug pinigų vilioja kiekvieną. Vis dėlto, kaip ir visuose darbuose, taip ir būnant nuomonės formuotoju, yra užkulisių, kurių nemato sekėjai, aktyviai spaudžiantys „Patinka“ po gražiomis ir įtaigiomis nuotraukomis.
S. Burbaitė pastebi, kad daugeliui buvimas nuomonės formuotoju atrodo tarsi malonus laisvalaikio praleidimo būdas, tačiau, anot jos, toks suvokimas yra labai klaidingas, mat šiai veiklai reikia didelio įsitraukimo, nepaliaujamo domėjimosi ir įgūdžių skirtingose srityse.
Nors dauguma mano, kad būti nuomonės formuotoju vien malonus hobis, tai yra rimtas darbas, kuriam reikia daug energijos. Man tai ne laisvalaikio praleidimo būdas, o pagrindinė veikla. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai, ką darau, yra labai paprasta, bet fotografavimas, filmavimas, bendravimas su partneriais ir sekėjais, dalyvavimas įvairiuose grožio, mados ir sveikatingumo renginiuose bei projektuose, literatūros skaitymas ir estetiškas visos informacijos pateikimas užima labai daug laiko. Tam tikra prasme turi būti pasiruošęs tapti žmogumi orkestru. Įsivaizduokite, kad tai tarsi maža įmonė, kuri, tarkime, siūlo komunikacijos paslaugas. Visas tos mažos įmonės pareigas užima vos vienas asmuo - nuomonės formuotojas.
Šiame darbe svarbus nuoseklumas, atsidavimas ir gebėjimas pateikti informaciją taip, kad sekėjams ji būtų įdomi ir suprantama. Pasak pašnekovės, buvimas nuomonės formuotoju užima nemažai laiko, o jei norima kokybiškai atlikti darbus, tai tampa pagrindine visos dienos veikla.
Šiame darbe didelė ir komunikabilumo reikšmė - tenka bendrauti su įvairių sričių specialistais, susipažinti su įvairiais prekių ženklų atstovais, dalyvauti renginiuose ir seminaruose. Žinoma, ir įrašai, ir nuotraukų ar vaizdo įrašų srautas turi būti reguliarus, todėl tai užima nemažai laiko: domėtis, skaityti straipsnius, išbandyti įvairius produktus ar paslaugas, pagaliau apdoroti visą informaciją ir pristatyti ją nuotraukomis ar vaizdo įrašais savo auditorijai.
Siekiant geriausios sinergijos tarp reklamuojamo prekių ženklo ir nuomonės formuotojo, svarbu suderinti jų vertybes ir įsitikinti, kad užsakovo ir nuomonės formuotojo požiūriai vienu ar kitu klausimu yra panašūs. Pasak S. Burbaitės, nuomonės formuotojai sulaukia daugybės pasiūlymų, tačiau verta atsirinkti, kas jiems yra tinkama. Be to, pravartu iš karto atkreipti dėmesį, ar užsakovas pats nustato viešinamo turinio ribas bei specifiką, ar palieka laisvę nuomonės formuotojui.
Komercinis turinys dažniausiai derinamas su įmonės atstovais arba atstovaujančia agentūra, tačiau neretai tai būna susitarimo reikalas. Per savaitę komercinių pasiūlymų sulaukiu tikrai nemažai - maždaug nuo trijų iki šešių, bet nepuolu sutikti su visais. Pirmiausia prekių ženklas turi atitikti mano vertybes, stilių, produktu ar paslauga aš tikrai turiu tikėti ir man tai turi patikti, ypač jei prekių ženklas man nežinomas. Tik tada galiu kažką rekomenduoti savo auditorijai. Jei produktas ar paslauga neatitinka mano vertybių, poreikių ar stiliaus, nereklamuoju jo. Net jei už tai ir moka pinigus.
Visiems norintiesiems tapti nuomonės formuotojais S. Burbaitė pataria nenuleisti rankų ir atkakliai siekti savo tikslo, mokytis, tobulėti bei atrasti tai, kas domina ir ką galima pasiūlyti savo sekėjams.
Visų pirma rekomenduočiau koncentruotis ne į sekėjų skaičių, o į tai, kaip auditorijai pateikti naudingą ir įdomią informaciją. Svarbu išsiaiškinti savo stipriąsias savybes, tikėti savimi ir nenusivilti, jei dešimt kartų išgirdai „ne“. Vadinasi, vienuoliktas kartas bus „taip“.