Emocinės Priklausomybės Požymiai: Kaip Atpažinti ir Kaip Įveikti

Į bet kurią priklausomybę galima pažvelgti ir kaip į ligą, ir kaip į asmeninį žmogaus pasirinkimą. Priklausomybė - tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriauna ir socialinį žmogaus gyvenimą: atsiranda problemų darbe, santykiuose su artimaisiais, neretai išyra šeima. Emocinė būklė, nuotaika, darbingumas, įkvėpimas ir santykiai su kitais priklauso nuo to, kaip klostosi santykiai su mylimuoju, ir net nuo to, kaip tie santykiai įsivaizduojami. Išties visas gyvenimas priklauso nuo vienintelio žmogaus!

Šiame straipsnyje panagrinėsime emocinės priklausomybės požymius, jos priežastis, pasekmes ir būdus, kaip ją įveikti, siekiant susigrąžinti kontrolę į savo rankas ir kurti sveikesnius santykius.

Kas yra Emocinė Priklausomybė?

Emocinė priklausomybė nuo kito žmogaus - tai būsena, kai žmogaus emocinė būklė, nuotaika, darbingumas, įkvėpimas ir santykiai su kitais priklauso nuo to, kaip klostosi santykiai su mylimuoju, ir net nuo to, kaip tie santykiai įsivaizduojami. Išties visas gyvenimas priklauso nuo vienintelio žmogaus! Laukdami meilės, apie ją svajodami, daugelis įsivaizduoja, kad įsimylėję jausis laimingi. Tikisi, kad kiekviena diena bus džiugi, kad meilė išgydys nuo liūdesio, ilgesio, nepasitikėjimo savimi. Kurį laiką išties taip ir būna, tačiau gana greitai prasideda nesusipratimai, kivirčai, nepasitenkinimas mylimuoju ir savimi. Kančių keliai, palyginti su ankstesniu ramiu vienatvės užutėkiu.

Priklausomybė nuo mylimojo panaši į bet kokią kitą priklausomybę, kad ir nuo narkotikų. Kol žmogus nėra vartojęs narkotikų, jis gyvena normalų gyvenimą, kuriuo yra daugmaž patenkintas. Jei susigundo paragauti, pirmą, antrą kartą patiria malonumą, tiesiog euforiją. Tačiau tokiam pat malonumui vėl pajusti narkotikų reikia daugiau. Galų gale organizmas taip pripranta, kad net ir didžiausia dozė nebesukelia euforijos, o narkotiko reikia tam, kad žmogus išvengtų abstinencijos sukeliamų kančių. O kaipgi dėl santykių? Iki susitikdamas savo meilę žmogus gyvena įvairiapusį gyvenimą, turi draugų ir pomėgių, yra savo gyvenimu patenkintas. Ir staiga įsimyli! Užplūsta tokia laimė, lyg skraidytų padebesiais. Nemato jokių mylimojo trūkumų. Džiaugiasi žvilgsniu, prisilietimu. Palaipsniui pirmasis svaigulys praeina. Išryškėja, kad tai, kas atrodė idealu, turi trūkumų. Tai pradeda erzinti, o gerosios mylimojo savybės atrodo savaime suprantamas dalykas, dėl kurio neverta džiūgauti. Jokios euforijos nebelieka. Prasideda barniai, bandoma aiškintis santykius. Nebelieka džiaugsmo būti drauge, tačiau ir nutraukti santykių nesiryžtama, nes gyvenimas mylimojo žmogaus atrodo neįmanomas. O jei išsiskiriama, prasideda tikros abstinencijos kančios: apima depresija, nebedomina nei draugai, nei darbas, nebekelia susižavėjimo tai, kas anksčiau įkvėpdavo. Meilė? Ne, tai parazitavimas! Priklausomi žmonės taip stengiasi būti mylimi, kad jiems nebelieka jėgų patiems mylėti. Lyg jų sieloje būtų bedugnė, kurios neįmanoma užpildyti. Jie nesijaučia asmenybės patys savaime, suvokia save tik per santykį su kitais. Dažnai jie sako: „Kai mylimojo nėra su manimi, nesijaučiu visaverte asmenybe.“ Bet kitu žmogumi neįmanoma užpildyti savo vidinės tuštumos. Jei liaujamasi tobulinti vidinį pasaulį, jei sudievinamas kitas žmogus, jei jam besąlygiškai tarnaujama, prarandama vidinė laisvė. Visą esybę užpildo kito žmogaus pasaulis, todėl nebelieka erdvės vystytis asmenybei. Sakoma: „Aš gyvenu tik dėl jo“, „Atiduodu jam viską“, bet negalvojama, kad kitam žmogui tokios aukos nereikia, kad ji netenkina mylimojo dvasinių poreikių. Išsiskyrimo skausmo apimti žmonės dažniausiai nebemato gyvenimo prasmės ir net galvoja apie savižudybę: „Negaliu be jo gyventi, juk aš taip jį myliu…“ Amerikiečių psichologas Morganas Scottas Peckas teigia, kad tai visai ne meilė. Tai parazitavimas. Jeigu išgyvenimui reikia kito, vadinasi, žmogus gyvena parazituodamas - lyg liana, apsivijusi šakomis kito medžio kamieną, suleidusi šaknis į jį ir siurbianti iš jo gyvybinę energiją, nes savo šaknimis žemės nesiekia. Tai ne meilė, tai išgyvenimo būtinybė be pasirinkimo laisvės.

Emocinės Priklausomybės Požymiai

• Nuolatinis poreikis būti su kitu asmeniu. Vienatvė kelia didelį nerimą ir diskomfortą.
• Baimė būti atstumtam. Bet koks atsiskyrimas ar konfliktas sukelia paniką.
• Žema savivertė. Savivertė priklauso nuo kito asmens nuomonės ir pritarimo.
• Atsisakymas savo interesų ir poreikių. Siekiama įtikti kitam asmeniui, net jei tai prieštarauja asmeniniams įsitikinimams.
• Pavydas ir kontroliavimas. Nuolatinis poreikis kontroliuoti kito asmens veiksmus ir santykius.
• Sunku priimti sprendimus savarankiškai. Visada reikalingas kito asmens patarimas ir pritarimas.
• Atsakomybės už kito asmens jausmus prisiėmimas. Jaučiamasi atsakingu už kito asmens laimę ir gerovę.
• Sunku pasakyti "ne". Baimė įžeisti ar nuvilti kitą asmenį.
• Nuolatinis poreikis įrodyti savo vertę. Siekiama įtikti kitam asmeniui, kad būtumėte mylimas ir priimtas.
• Melavimas. Melavimas yra neatsiejama priklausomybės dalis. Pirmiausia, priklausomas žmogus išmoksta meluoti sau. Juk nesmagu pripažinti, kad žlugdome visą savo, o gal ir artimųjų gyvenimą. Kai išmokstame meluoti sau, imame meluoti kitiems. Tai tampa paprasta ir įprasta. Čia dar „padeda” ir kaktinė smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą, - dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų jos veikla sutrinka, žmogus objektyviai nebesuvokia tikrovės ir negali priimti teisingų sprendimų. Jo vieninteliu troškimu tampa gauti tai, nuo ko jis yra priklausomas. Taip atsiranda neigimas, o įvairūs melai, neva „mano priklausomybė niekam nekenkia”, „patiriu daug įtampos, nieko tokio kartais padėti sau atsipalaiduoti”, „aš ne toks blogas kaip Jonas, kuris geria kasdien, aš mesčiau vos panorėjęs” arba - „vaikai nieko nemato, todėl nieko baisaus, kad kas vakarą išgeriu”, virsta savotiška indulgencija, neva išteisinančia priklausomą žmogų prieš visą pasaulį. Kartu tai - ryškus ir aiškus požymis, kad žmogaus priklausomybė pasiekė ribą, kai pačiam ją nugalėti yra be galo sunku.

Emocinės Priklausomybės Priežastys

• Vaikystės patirtys. Traumuojančios patirtys vaikystėje, tokios kaip apleistumas, smurtas ar tėvų alkoholizmas, gali padidinti riziką tapti emociškai priklausomu. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką priklausomybėms atsirasti daro psichotrauminės patirtys, ypač - ankstyvoje vaikystėje. Nėra duomenų, kad polinkis į priklausomybę būtų tiesiogiai paveldimas.
• Žema savivertė. Žmonės, kurie nepasitiki savimi ir jaučiasi nevertais meilės, dažniau tampa emociškai priklausomi. Pagal Bacon ir kt. (2020), kopriklausomybe pasižymintys asmenys patys vaikystėje yra išgyvenę tėvų alkoholizmą, apleistumą, kontrolę. Jiems būdinga žema savivertė, save griaunantis elgesys, o tokių santykių sukūrimas jiems suteikia saugumo jausmą.
• Baimė būti vienam. Baimė likti vienam gali paskatinti žmones toleruoti nesveikus santykius.
• Netikrumas dėl savo identiteto. Žmonės, kurie nėra tikri dėl savo identiteto, gali ieškoti patvirtinimo iš kitų.
• Socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Kartais visuomenė skatina priklausomybę nuo santykių, ypač moterų atžvilgiu.

Emocinės Priklausomybės Pasekmės

• Depresija ir nerimas. Nuolatinis stresas ir baimė dėl santykių gali sukelti depresiją ir nerimą.
• Sveikatos problemos. Ilgalaikis stresas gali paveikti fizinę sveikatą, sukelti galvos skausmus, virškinimo problemas ir kitus negalavimus. Laikui bėgant pasireiškia galvos, skrandžio skausmai, kyla kraujospūdis, atsiranda nemiga. Gali išsivystyti depresija, kilti minčių apie savižudybę, asmuo gali pradėti vartoti alkoholį, narkotikus, raminamuosius vaistus ir kt.
• Santykių problemos. Emocinė priklausomybė gali sugriauti santykius, nes vienas partneris jaučiasi prislėgtas ir kontroliuojamas.
• Finansinės problemos. Kartais emociškai priklausomi žmonės gali išlaidauti, siekdami įtikti kitam asmeniui.
• Izoliacija. Atsisakymas savo interesų ir draugų gali sukelti socialinę izoliaciją.

Kaip Įveikti Emocinę Priklausomybę?

1. Pripažinkite problemą. Pirmas žingsnis į pasveikimą yra pripažinimas, kad esate emociškai priklausomas. Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes. Tai iš tiesų yra reikšmingas požymis, kuris atsispindi trijuose iš anksčiau išvardintų 6 priklausomybės kriterijų - žmogui pasidaro labai sunku kontroliuoti savo troškimus ir elgesį, jis vartoja alkoholį nepaisant patiriamos žalos ir yra linkęs pateisinti vartojimą ar nesureikšminti pasekmių.
2. Kreipkitės į specialistą. Psichoterapeutas gali padėti jums suprasti savo priklausomybės priežastis ir išmokti sveikesnių elgesio modelių. Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio.
3. Stiprinkite savivertę. Dirbkite su savimi, kad padidintumėte pasitikėjimą savimi ir savo vertę. Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą ir leidžia jaustis gerai.
4. Nustatykite ribas. Išmokite pasakyti "ne" ir nustatyti ribas santykiuose. Tai padės jums apsaugoti savo interesus ir poreikius.
5. Plėskite socialinį ratą. Bendraukite su įvairiais žmonėmis ir užsiimkite įvairia veikla. Tai padės jums pajusti, kad esate vertingas žmogus, net jei neturite santykių.
6. Būkite savarankiški. Išmokite priimti sprendimus savarankiškai ir pasirūpinti savimi. Tai padės jums jaustis stipresniems ir labiau pasitikintiems savimi.
7. Praktikuokite savęs atjautą. Būkite sau atlaidus ir supratingas. Atminkite, kad visi daro klaidų.
8. Rūpinkitės savimi. Skirkite laiko sau, kad galėtumėte atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. Tai padės jums jaustis geriau ir labiau pasitikėti savimi! Rūpintis savo sveikata, savo poreikiais, interesais.
9. Būkite kantrūs. Įveikti emocinę priklausomybę gali užtrukti. Būkite kantrūs ir atkaklūs, ir galiausiai pasieksite savo tikslą. Apsišarvuoti kantrybe, nesitikėti staigaus pasveikimo.

Kaip Gali Padėti Artimieji?

Artimieji turi ne tik aiškiai suvokti ir įsisąmoninti problemą, bet ir nuolat raginti bei skatinti žmogų gydytis, aiškiai įvardinti paties žmogaus patiriamus (ir kitų pastebimus) sunkumus, padėti žmogui suvokti su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes ir palaikyti jo mėginimus gydytis. Psichikos liga sergančio asmens aplinka yra svarbus rodiklis - jei aplinkiniai teigia, kad problema yra akivaizdi, didesnė tikimybė, kad asmuo kreipsis pagalbos. Priklausomybė, kaip ir kitos ligos, lengviau ir sėkmingiau gydoma, kol yra dar neįsisenėjusi.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Sergantį asmenį supantys žmonės (šeima, draugai, darbdavys, kolegos ir kt.) turėtų aiškiai komunikuoti, kad žmogaus vartojimas daro matomą žalą jam ir aplinkiniams, visi tai pastebi ir reikia kreiptis pagalbos. Galima padėti susirasti specialistų kontaktus ir užsiregistruoti ar palydėti į gydymo įstaigą. Visiškas žmogaus priėmimas neteisiant, nesmerkiant, nes liga jau jį pasirinko, gali padėti jam nebegrimzti giliau ir rinktis sveikimo kelią. Padrąsinimas iš išorės gali padėti žmogui pamatyti savo tikrąjį atspindį veidrodyje ir nustoti meluoti, visų pirma, sau. Tik nuoširdžiame santykyje su kitu žmogumi priklausomo asmens gėda, kaltė, baimė ima tirpti. Atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, palaipsniui susigrąžinama atsakomybė už savo gyvenimą ir sveikatą.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus. Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo ||“Priklausomybių mažinimo programą|“. Esant poreikiui, kviečiame apsilankyti Gyventojų, turinčių priklausomybes, konsultavimo kabinete , adresu:J.T.Vaižganto g. 93 A, Plungėete, T.Vaižganto 93A, Plungė. 8 638 01831(Ilona ), 8 638 01 296 (Rita).

Priklausomybė nuo Cheminių Medžiagų ir Emocinė Priklausomybė: Disfunkcinės Šeimos Problema

Šeima, kurioje yra priklausomybės problemų, laikoma disfunkcine šeima. Kai vienas iš šeimos narių yra priklausomas nuo cheminių medžiagų (alkoholio, narkotikų, vaistų) arba veiklos (darbo, hobi, pirkimo, interneto ir kt.), kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomu nuo santykių su priklausomu asmeniu. Kai šeimos nariai sprendžia savo kopriklausomybės psichologines problemas, neišvengiamai tai daro teigiamą įtaką ir priklausomybę turinčiam žmogui pripažinti savo problemas, spręsti jas. Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Priklausomybių ir kopriklausomybių terapijoje mokomasi prisiimti atsakomybę už save, atpažinti įvairias manipuliacijas, saviapgaulę, nustatyti, apginti įvairias ribas, konfrontuoti nesugadinant tarpasmeninių santykių, toleruoti vis didesnį emocinį artumą. Kaltinimai, grasinimai, skyrybos nėra tinkama išeitis spręsti priklausomybės ir kopriklausomybės problemas. Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija. Prieš dvidešimt metų tokia paslauga šeimoms buvo nepasiekiama, tačiau dabar yra nemažai psichoterapeutų, konsultuojačių poras, šeimas.

Kopriklausomybė: Netiesioginė Priklausomybė

Kopriklausomybė kaip sąvoka buvo pradėta vartoti pastebėjus, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonoms dažnai būdingas tam tikras elgesio modelis (Bacon et al., 2020). Lietuviškai tai dar vadinama netiesiogine priklausomybe. Tokių šeimų nariai tampa priklausomi nuo artimojo, turinčio priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą. Bulotaitė (2009) savo knygoje „Priklausomybių anatomija“ šį elgesio modelį apibūdina kaip savo individualybės, asmenybės praradimą, kaip ypatingą priklausomybę nuo kito žmogaus. Lietuvoje alkoholizmas yra plačiai paplitusi ir aktuali problema, su kuria susiduria nemažai asmenų. Dažniausiai kenčia patys artimiausi ir mylimiausi žmonės, kaip antai sutuoktinis, vaikai, tėvai. O ypač dažnai nukenčia moteris. Neretai ji ne tik žmona, bet ir mama, tad jos psichologinė būsena labai svarbi šeimos emociniam klimatui. Kartais ji linkusi jaustis atsakinga dėl savo vyro piktnaudžiavimo alkoholiu. Visas jos dėmesys sutelkiamas į tai, kaip rasti būdų, padedančių atitraukti vyrą nuo svaigalų (Ivanauskienė ir Varžinskienė, 2006). Kopriklausomybei susiformuoti reikia tam tikro laiko. Manoma, kad per dvejus bendro gyvenimo metus su nuo alkoholio priklausomu asmeniu artimųjų charakteris ima keistis. Tokias šeimas gali lydėti įvairiausios problemos: išsekimas, nuovargis, kartais skyrybos, nutrūkę santykiai su vaikais. Šeimos nariai bando suprasti nuo alkoholio priklausomą žmogų, stengiasi prie jo prisiderinti ir tuo pat metu tikisi pokyčių. Nissen (1997) savo knygoje „Nematomas dramblys“ kopriklausomybės įtaką šeimai prilygina auginamam namuose drambliui. Šeima gėdijasi jo, nes niekas namuose dramblio neaugina. Jis slepiamas ir niekas neturi apie jį sužinoti. Apsimesdami, kad dramblio nėra kambaryje, po truputį visi užsisklendžia. Vyksta prisitaikymas. Šeimos nariai, suvokdami problemą, mėgina savo jėgomis sumažinti alkoholiko daromą žalą, finansinius sunkumus, stengiasi nuslėpti šeimos problemą. Tuo metu jaučia kaltę, bejėgiškumą, o jų pačių poreikiai, emocijos, sveikata, ateities planai tampa ne tokie svarbūs.

Kopriklausomybė: Probleminės Situacijos Neigimas ir Pasekmės

Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Be to, šeima stengiasi sukurti tobulos šeimos įvaizdį ir visais būdais bando išsaugoti alkoholiko reputaciją. Taip artimieji pamažu pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti. Laikui bėgant kyla sunkumų dėl alkoholiko nepastovios nuotaikos, egoizmo, neatsakingo elgesio, nevaldomo pykčio, nevykdomų pažadų mesti gerti. Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą (Bulotaitė, 2009). Ateitis susijusi tik su kito asmens svajonėmis, o gyvenimo kokybė priklauso nuo kito asmens gyvenimo kokybės. Asmenys, turintys kopriklausomybę, dažnai gyvena dėl kitų, prarasdami viso gyvenimo kontrolę (Bacon et al., 2020). Laikui bėgant pasireiškia galvos, skrandžio skausmai, kyla kraujospūdis, atsiranda nemiga. Gali išsivystyti depresija, kilti minčių apie savižudybę, asmuo gali pradėti vartoti alkoholį, narkotikus, raminamuosius vaistus ir kt. Ivanauskienės ir Varžinskienės (2006) atliktas tyrimas parodė, kad moterys, gyvenančios su alkoholikais vyrais, patiria daugiau streso, nerimo, depresijos. Jos blogiau vertina save kaip asmenybes, kaip žmonas, kaip moteris ir kaip motinas, dažniau patiria bendravimo sunkumų šeimoje.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Šeimos Vaidmenys ir Pagalba Šeimos Nariams

Priklausomybė nuo alkoholio paveikia tiek visą šeimą, tiek kiekvieną jos narį atskirai. Tam, kad šeimos narys išgyventų, jis prisiima tam tikrą vaidmenį. Bulotaitė (2009) savo knygoje mini šiuos pagrindinius vaidmenis:

• Gelbėtojas: kuris stengiasi tvarkyti visus šeimos reikalus, užglaistyti nesklandumus, paguosti, nuraminti, padėti (dažniausiai tai žmona).
• Šeimos didvyris: sūnus dažnai tampa šeimos didvyriu, pasirengusiu perimti tėvo funkcijas.
• Maištautojas: kuris neprisiima šeimos problemų ir atsiriboja nuo jos.
• Herojus: šeima juo didžiuojasi, nes jis pasižymi gerais mokslo ar darbo rezultatais, tarsi parodydamas, kad ir tokioje šeimoje gali būti šio to vertų žmonių.
• Kaltintojas: kuris dėl savo nesėkmių ir klaidų kaltina nuo alkoholio priklausomą šeimos narį.

Tačiau kiekvienas šeimos narys, atlikdamas savo vaidmenį, tik paskatina ir palaiko alkoholiką nieko nedaryti. Todėl šeimoje niekas nesikeičia. Alkoholiko šeimos nariai dažnai atsisako pagalbos, o į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi tik tada, kai kyla su stresu ar depresija susijusių nusiskundimų. Tačiau gydymas nesprendžia esminės bėdos. Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų - kopriklausomybės pripažinimas, atsiribojimas, atsiskyrimas nuo priklausomo asmens, savarankiškumas. Todėl labai svarbu, kad šeimos nariai suvoktų ir atpažintų būdingus savo elgesio bruožus ir laiku pradėtų keisti susidariusią situaciją. Priklausomo nuo alkoholio asmens artimuosius labai išvargina ir išsekina nuolatinis stresas, įtampa, nerimas, nežinia. Todėl šeimos nariams yra būtina pagalba. Patartina kuo daugiau kalbėtis apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Rekomenduojamos tiek individualios, tiek grupinės, šeimos konsultacijos. Labai padėtų ir pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas. Todėl patariama lankyti savitarpio pagalbos grupes. Viena iš tokių yra Al-Anon. Šios grupės nariai įgauna stiprybės dalydamiesi savo patirtimi, išmoksta atsiriboti nuo priklausomo asmens, neslėpti jo, netaisyti jo klaidų. Kartu suvokia, kad jie nėra atsakingi už to žmogaus ligą ir pasveikimą. Randa vidinių išteklių padėti sau, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Be to, atveria galimybę priklausomam žmogui pačiam sveikti. Bacon ir kt. (2020) teigimu, žmonėms, turintiems kopriklausomybės problemų, svarbus palaikymas, apkabinimas, saugi terapinė aplinka. Tai padeda geriau susivokti savyje. Jakubonė (2022) rekomenduoja taikyti dailės terapiją, padedančią padidinti savivertę. Psichoedukacinės intervencijos subalansuotų gyvenimo būdą, streso valdymo metodai ir emocijų reguliavimo strategijos galėtų padėti reguliuoti emocinį ir profesinį nestabilumą.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

tags: #priklausomybe #nuo #kito #asmens