Nebe pirmus metus girdime, kad lietuviai yra viena daugiausia geriančių tautų. Ar tikrai esame labiausiai priklausomi nuo alkoholio, kokios kitos priklausomybės ligos plačiausiai paplitusios? Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės sampratą, jos priežastis, gydymo būdus ir prevencijos priemones Lietuvoje.
Priklausomybės ligų spektas
Pagrindinės priklausomybės ligos nesikeičia jau šimtmečius. Medžiagos, nuo kurių tampame priklausomi, irgi liko tos pačios - tai alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos ir kai kurie vaistai. Skirtumas tik tas, kad anksčiau dauguma jų buvo gamtinės kilmės, o per praėjusį amžių atsirado daug sintetinių psichoaktyvių medžiagų, kurios poveikio stiprumu ir galimomis pasekmėmis gerokai pranoksta natūralias. Tai kelia daug problemų, nes ne iki galo įvertintas jų poveikis, specialistams trūksta apie jas žinių.
Alkoholio vartojimas Lietuvoje
Lietuvos situacija, susijusi su alkoholio vartojimu, yra unikali. Išsiskiriame didele stigmatizacija, nepakankamu paslaugų prieinamumu ir aukštu priklausomybės lygiu. Vakarų Europoje, kai kuriose kitose šalyse alkoholio geriama irgi daug, bet mūsų problemos specifinės. Lietuvoje turėtų būti sunku alkoholį vartoti ir lengva gydytis, o kol kas yra atvirkščiai. Absoliutūs skaičiai mažai ką sako. Tarkime, pernai vienas suaugęs mūsų šalies gyventojas išgėrė daugiau nei 14 litrų gryno alkoholio per metus. 2015-aisiais 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo, kaime - 24,9. Deja, šie rodikliai neatspindi problemos, todėl padėčiai įvertinti naudojamas dėl alkoholio vartojimo prarastų darbingo gyvenimo metų indeksas (kiek žmogus dėl šios priklausomybės sukeltų sutrikimų negalėjo dirbti). 2010 metais šis indeksas 100 tūkst. gyventojų buvo toks pat, kaip sudėjus dėl cukrinio diabeto ir insulto prarastus nedarbingumo metus. Dėl alkoholio vartojimo prarastų darbingų gyvenimo metų skaičius Lietuvoje net dvigubai didesnis nei Vakarų Europos valstybėse. Atrodo, kad kitose šalyse tas pats išgertas kiekis sukelia ne tokias skaudžias pasekmes, o galbūt jos yra geriau pasiruošusios suvaldyti alkoholio daromą žalą.
Geriausiu atveju mūsų žmonės gali gauti visų sveikatos komplikacijų, kurias sukėlė ši priklausomybė, gydymą. Deja, kai jos prasideda, dažnai tenka nueiti ilgesnį kelią iki gerų gydymo rezultatų ir teigiamų prognozių, bet kreiptis pagalbos niekada ne per vėlu. Prevencija, alkoholio prieinamumo ribojimas turi labai didelę reikšmę. Žinoma, ne dabartiniams pacientams, o ateinančioms kartoms. Bet pas mus visi labai bijo prevencijos. Panašiai buvo ir planuojant uždrausti rūkyti viešose vietose. Kuo didesnė ekspozicija, tuo didesnis vartojimas - tai įrodytas faktas. Todėl visos priemonės, mažinančios alkoholinių gėrimų prieinamumą, yra labai reikalingos ir svarbios.
Narkotinių medžiagų vartojimas
Kol kas narkotinių medžiagų vartojimo lygis Lietuvoje gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje. Tačiau įvertinus globalias tendencijas negalima tikėtis, kad taip bus ir toliau. Priklausomybes sukeliančių narkotinių medžiagų vartojimas gali įgauti epidemijos mastą ir pas mus. JAV šiuo metu jaučiamas didžiulis opioidų vartojimo protrūkis. Mirtinų jų perdozavimo atvejų kasmet padaugėja net keliomis dešimtimis procentų. Prieš tai buvęs protrūkis ten užfiksuotas 1990 metais. Po dešimtmečio jis pasiekė ir mus, todėl turime būti pasiruošę.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės grėsmės
Priklausomybių diagnostika ir gydymas
Per metus dėl įvairių priklausomybių į sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje kreipiasi apie 50-60 tūkst. asmenų, šis skaičius šiek tiek mažėja. Tačiau jeigu remsimės tyrimais, atliktais visame pasaulyje, priklausomybių pasiskirstymas pagal medžiagas priklauso nuo socialinių, kultūrinių ir kitų veiksnių, bet priklausomų žmonių visur yra maždaug panašus skaičius, apie 10 proc. visų gyventojų. Lietuvoje susidarytų apie 300 tūkst. žmonių. Dalis jų pagalbos neieško, bet dalis negauna dėl nepakankamo prieinamumo, ypač mažesniuose miestuose, rajonuose. Tai susiję ir su stigmatizacija, kuri pastaruoju metu šiek tiek mažėja, ir su tuo, kad dalis paslaugų yra mokamos. Įtakos turi ir tai, kad pati priklausomybių gydymo sistema yra atskirta nuo bendros sveikatos priežiūros sistemos.
Laikoma, kad priklausomas žmogus tampa pacientu tada, kai kreipiasi pagalbos į medikus. Tačiau kol tai įvyksta, dažnai laukia ilgas kelias, nes jis pats to turi norėti. Iki to laiko žmogus gali žūti. Kita vertus, tas kreipimasis nėra tik priklausomo asmens reikalas, jei jis gyvena šeimoje, tai neigiamai veikia ir kitus jos narius. Jie taip pat turi teisę gauti pagalbą, tai galima išnaudoti motyvuojant priklausomą asmenį, darant jam tam tikrą spaudimą namuose, darbo vietoje. Žmogus turi suprasti, kad atsako už savo elgesį ir kad yra reali grėsmė, bet tai neturi įgauti bausmės pavidalo, tik tapti įpareigojimu keistis, kreiptis pagalbos. Atsiprašymų čia nepakaks, nes žmogus serga, priklausomybė - tai liga, o ne nepaklusnumas ar bloga charakterio savybė.
Gydymo būdai Lietuvoje
Lietuvoje turime prielaidas naudoti visus šiuolaikinius mokslo įrodymais grįstus gydymo būdus, kurie taikomi ir kitose šalyse. Kai kurioms priklausomybėms gydyti yra efektyvių medikamentinių priemonių, pvz., opioidinės priklausomybės gydymas opioidų agonistais (opioidiniais vaistais), bet vaistai nėra ir niekada nebuvo vienintelis būdas šias ligas įveikti. Medikamentinis gydymas yra tam tikrų paslaugų programos struktūros dalis. Kai kurioms priklausomybėms, pavyzdžiui, nuo kanapių, psichostimuliatorių, naujų psichoaktyvių medžiagų iš viso nėra įrodymais pagrįsto medikamentinio gydymo. Priklausomybių, tarp jų ir nuo alkoholio, gydymo ašimi tampa elgesio medicinos, psichologijos intervencijos. Jos yra sukurtos, jų efektyvumas įrodytas. Lietuvoje plačiausiai šiuo metu taikomas tradicinis 12 žingsnių programa grįstas gydymas (Minesotos programa), jis yra pats nuosekliausias ir veiksmingiausias diagnozavus rimtą priklausomybę. Jį taikant dirba multidisciplininė specialistų komanda, atsižvelgiama į visus būtiniausius žmogaus poreikius sveikstant nuo priklausomybės.
Naujos priklausomybės
Atsirado nauja priklausomybių grupė - elgesio priklausomybės. Viena iš jų yra lošimo sutrikimas, jau nustatyti šios priklausomybės kaip ligos kriterijai ir ji įtraukta į priklausomybės ligų klasifikatorių. Iš kitų elgesio priklausomybių labiausiai paplitusi priklausomybė elektroninei medijai, kuri vartotojams sukelia gana žymią dezadaptaciją, jos kriterijai dar nenustatyti. Yra ir daugiau priklausomybių: ne tik nuo interneto, išmaniojo telefono, bet ir nuo mankštinimosi, apsipirkinėjimo. Žmonės kartais dėl jų taip pat yra priversti kreiptis pagalbos į psichiatrus. Kol kas dar svarstoma, ar tai tikrai susiję su liguistu polinkiu.
Ar didėja priklausomybės ligų skaičius?
Apie įvairias priklausomybes kalbama vis daugiau, daugėja jų sukelto patologinio elgesio, kuris daro žalą ir priklausomybėmis sergantiems žmonėms asmeniškai, ir jų šeimoms, artimiesiems, ir visai visuomenei, atvejų. Vis dėlto nemanau, kad šiuo metu priklausomų žmonių skaičius dramatiškai auga, kita vertus, priklausomybių lygis jau gan aukštas, tad reikia galvoti, kaip jį sumažinti. Ateitis bus šviesi, jeigu modernūs gydymo metodai bus prieinami, naudojami, veiks prevencinės priemonės. Aišku, neišvengiamai dalis žmonių bus įsukti į priklausomybių karuselę dėl savo neurocheminių ypatumų ar psichologinės asmenybės struktūros, socialinių priežasčių. Svarbu, kad jie galėtų drąsiai ir saugiai kreiptis pagalbos ir ją gauti. Ligoniai neturėtų už tai mokėti, turi būti pakankamas įstaigų, teikiančių pagalbą, tankis visoje Lietuvoje, reikia užtikrinti, kad dirbtų kvalifikuoti specialistai, todėl labai svarbus jų mokymas.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Vyrauja nuomonė, kad sunku tikėtis, jog sergančius priklausomybės ligomis žmones pavyks išgydyti. Iš tiesų du trečdaliai pacientų po standartinių gydymo programų sėkmingai sustabdo ligą arba jų gyvenimo kokybė, sveikata smarkiai pagerėja. Iš patirties galiu pasakyti, kad neretai įveikę ligą žmonės pasiekia netikėtų aukštumų.
Patarimai šeimoms, kurių nariai kenčia nuo priklausomybių
Svarbiausia nelaukti, kol priklausomas asmuo pats pasakys, kad yra pasiruošęs ieškoti pagalbos, reikia padėti jam tai padaryti kuo anksčiau, o nepavykus kreiptis į gydytojus patiems. Šeimos narių, kurie turi priklausomų artimųjų, elgesys irgi pasikeičia, jiems taip pat reikia pagalbos. Galima kreiptis tiesiai į Priklausomybės ligų centrus, kurie veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Juose dirba visa specialistų komanda. Iš pradžių galima pasikalbėti ir su šeimos gydytoju. Jis anksčiausiai gali pastebėti pirmuosius simptomus pagal tam tikrus sveikatos rodiklius ir galėtų turėti didžiausią įtaką skatinant pacientą gydytis.
Priklausomybės sindromas: kas tai?
Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Joms būdingas stiprus potraukis vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas ir reikšmingai sumažėjusi galimybė kontroliuoti jų vartojimą. Dėl to žmogus patiria arba rizikuoja patirti neigiamų padarinių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai. Oficialus šių sutrikimų pavadinimas yra priklausomybės sindromas - tai visuma požymių, rodančių priklausomybės, kaip psichikos ir elgesio sutrikimo, vystymąsi.
Tabako ir alkoholio vartojimas yra paplitęs tarp įvairių amžiaus grupių. Remiantis Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 8 % šalies gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Oficialiais skaičiais apie 1,8 % Lietuvos gyventojų gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, o apie 0,17 % - dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš pastarųjų daugiausia (apie 80 %) sudaro priklausomybė nuo opioidų.
Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Jie susiję su neuromediatorių (cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus tarp neuronų) veiklos sutrikimu. Dažniausiai minimi dopaminas, serotoninas, endogeniniai morfinai ir kitos medžiagos. Šis potraukis dažnai įvardijamas kaip „alkis“, kylantis dėl sutrikusios smegenų cheminės veiklos. Dėl to priklausomybė iš esmės yra centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo požymis. Ji traktuojama kaip liga ar sutrikimas, panašiai kaip ir kitos lėtinės būklės.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Žmonės skiriasi savo jautrumu priklausomybei. Tai glaudžiai susiję su genetine predispozicija - paveldimomis centrinės nervų sistemos funkcionavimo ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patys susidurti su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Vis dėlto genetika nėra vienintelis veiksnys, nes reikšmingą įtaką daro ir asmenybės bruožai, susiformuojantys vaikystėje ir jaunystėje, taip pat socialinė aplinka.
Priklausomybę reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nukenčia žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis. Net ir nesant priklausomybės sindromo, tam tikri vartojimo įpročiai ar būdai gali sulaukti aplinkinių kritikos ir visuomenės nepritarimo - tai vadinama probleminiu vartojimu. Dažnai žmonės nepajėgia objektyviai įvertinti savo būklės ir grėsmės sveikatai bei socialinei gerovei. vartojimas nepaisant žalingų pasekmių, pavyzdžiui, kepenų pažeidimo, depresijos po ilgų išgertuvių. Priklausomybės sindromą nustato gydytojas psichiatras, remdamasis išsamiu paciento apklausimu ir apžiūra. Paprastai siekiama gauti informacijos ne tik iš paties paciento, bet ir iš šeimos narių, draugų ar kolegų. Papildomai gali būti atliekami greitieji testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms nustatyti šlapime ar seilėse. Daugumą jų galima aptikti per 24-48 val. po pavartojimo, priklausomai nuo medžiagos tipo ir suvartotos dozės.
Visuomenės požiūris į priklausomybes
Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto, parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Apklausos dalyviai, paprašyti balais nuo 1 iki 10 įvertinti skirtingų priklausomybių sukeliamą žalą žmogui, net 9,3 balo skyrė priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė priklausomybė nuo alkoholio (8,75 balai) ir nuo lošimų (8,74 balai).
Apklausą inicijavusio Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. „Nestebina, kad pirmoje vietoje yra narkotinės medžiagos, įskaitant ir kai kuriuos receptinius vaistus. Jų vartojimas siejamas su stipriu fiziniu poveikiu, kuomet pažeidžiamos smegenys, kepenys, širdis ir imuninė sistema, bei psichikos sveikatos problemomis, įskaitant depresiją, nerimą ir greitą priklausomybės vystymąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo narkotikų dažnai lydi socialines problemas: darbo praradimą, šeimos santykių krizę, teisinius konfliktus. Tačiau ir kalbant apie probleminį interneto naudojimą negalima numoti ranka. Per didelis socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, naršymas internete gali sukelti priklausomybės simptomus: sutrikti miegas, sumažėti koncentracija, atsirasti nerimas ir depresija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai veikia psichinę gerovę, socialinius įgūdžius ir produktyvumą“, - komentuoja dr.
Apskritai, kad visos priklausomybės yra labai žalingos, vertos 9-10 balų, dažniau nurodo moterys. Pavyzdžiui, itin didelę žalą priklausomybei nuo lošimo priskiria 74 proc. moterų ir vos 60,5 proc. vyrų, o priklausomybę nuo alkoholio kaip žalingą vertina 73 proc. moterų ir 63 proc.
„Tai, kad Lietuvos visuomenė priklausomybę nuo alkoholio įvertino kaip vieną iš žalingiausių, rodo žmonių supratimą ir sąmoningumą, nes alkoholis, nors legalus bei labiau socialiai priimtinas, sukelia žalą: kepenų cirozę, širdies ir kraujagyslių ligas, nervų sistemos pažeidimus, didina savižudybių ir nelaimingų atsitikimų riziką. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis kasmet prisideda prie milijonų mirčių atvejų“, - teigia dr.
„Vis tik moksliniai tyrimai patvirtina priklausomybės nuo lošimų rimtą psichosocialinį poveikį: finansines krizes, šeimos konfliktus, depresiją ir net padidintą savižudybių riziką. Yra paskaičiuota, kad 25 proc. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams lošimams, bandė bent kartą nusižudyti, apie 85 proc. patyrė psichikos ir elgesio sutrikimus ne tik lošimo, bet ir dėl su juo susijusio kokaino, alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
Nors visuomenėje tabakas dažnai vertinamas kaip mažiau pavojingas įprotis, RPLC direktorė sako, kad tai yra didžiulė klaida. „Ne tik tradicinis rūkymas kelia pavojų - nauji tabako produktai, tokie kaip elektroninės cigaretės, kaitinamas tabakas ir kiti, taip pat nėra saugūs. Tyrimai rodo, kad jie irgi sukelia priklausomybę, kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, o ilgalaikis poveikis kvėpavimo takams ir imuninei sistemai dar nėra visiškai ištirtas“, - sako dr.
Apklausa parodė, kad visų priklausomybių pavojingumą labiausiai linkę nuvertinti jauniausi, 18-25 metų amžiaus gyventojai: priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, 9-10 balų vertina 54 proc. šios amžiaus grupės žmonių ir 91 proc. 56 metų amžiaus ir vyresnių, priklausomybę nuo lošimo - atitinkamai 47 proc. Priklausomybės ligų žalos vertinimas tiesiogiai susijęs su išsilavinimu - kuo jis žemesnis, tuo mažiau žalinga atrodo priklausomybė. Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų kaip labai žalingą vertina 69 proc. žmonių, kurių išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis, 83 proc. žmonių su aukštesniuoju/viduriniu, 88 proc. - su aukštuoju išsilavinimu. Priklausomybės nuo alkoholio atveju, 60 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu, 67 proc. - su aukštesniuoju/viduriniu, 72 proc. - su aukštuoju išsilavinimu laiko ją labai žalinga, priklausomybės nuo lošimų - atitinkamai 45,5 proc., 68 proc.
„Kad ir kaip, atrodytų, banaliai skamba dažnai kartojamos frazės, kad žmones reikia informuoti, edukuoti, tačiau apklausos rezultatai dar sykį parodo, kaip tai svarbu.
Kaip atpažinti priklausomybę?
Pasikeičia priklausomo asmens elgesys - ima vis daugiau laiko skirti priklausomybės objektui, nustoja rūpintis kitais svarbiais dalykais, pavyzdžiui, darbu, studijomis ar hobiu, nepaiso elgesio žalos sveikatai, santykiams ir pan. Svarbus priklausomybės požymis - negalėjimas kontroliuoti savo elgesio. Priklausomybės ligos ypatingos tuo, kad dalį atsakomybės už sveikimą visuomet neša pacientas. Priverstinis gydymas dažniausia nepasiteisina. Prisiminkime, kad priklausomybė būna persunkusi didelę gyvenimo dalį, todėl persimokyti gyventi kitaip yra rimtas iššūkis.
Priklausomybės priežastys
Priklausomybė nekyla staiga, prasideda nuo žmogaus teigiamos nuostatos dėl vartojimo, eksperimentavimo, vėliau veiksmai tampa reguliarūs, dar vėliau intensyvūs, kol galiausiai išsivysto psichikos (tokie veiksmai tampa gyvenimo būdu, užvaldo žmogaus mintis, jausmus, veiklą ir žmogus nebegali grįžti į normalią būseną) ir fizinė (veiksmai tampa būtini organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti, pasireiškia psichikos ir fiziniais sutrikimai, pakinta organizmo funkcijos) priklausomybė. Atsiranda asmenybės pokyčių (priklausomam asmeniui būdinga savotiškas mąstymas ir jausmai, diskomforto jausmas skatina veikti, keičiasi logika, visuomet randamas pasiteisinimas), gyvensenos pasikeitimų (elgesys tampa vis labiau nekontroliuojamas, meluojama, kaltinami kiti), gyvenimo praradimo jausmas (žmogus pats sau susikuria aplinkybes, kuriomis jaučia skausmą, baimę, vienišumą, pyktį, kad galėtų juos numalšinti piktnaudžiaudamas).
Yra įvairių teorijų, aiškinančių priklausomybės priežastis:
- Biheivioristinė teorija: Priklausomybė yra išmokimo rezultatas.
- Transakcinė analizė: Priklausomybė yra tam tikro elgesio sąsaja su emocinės būsenos pokyčiu.
- Egzistencinė psichoterapija: Priklausomybė yra sutrikimas, kurio atsiradimą lėmė paties žmogaus piktnaudžiaujamas elgesys.
- Kognityvinė teorija: Priklausomybės priežastis gali būti mąstymo sutrikimas, nelogiškas mąstymo procesas.
- Psichoanalizė: Priklausomybė susiklosto oralinėje stadijoje ir kyla iš vaikystėje neišspręstų esminių vidinių konfliktų.
Kopriklausomybė
Kopriklausomybė kaip sąvoka buvo pradėta vartoti pastebėjus, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonoms dažnai būdingas tam tikras elgesio modelis. Lietuviškai tai dar vadinama netiesiogine priklausomybe. Tokių šeimų nariai tampa priklausomi nuo artimojo, turinčio priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą.
Probleminės situacijos neigimas ir pasekmės
Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Be to, šeima stengiasi sukurti tobulos šeimos įvaizdį ir visais būdais bando išsaugoti alkoholiko reputaciją. Taip artimieji pamažu pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti.
Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą. Ateitis susijusi tik su kito asmens svajonėmis, o gyvenimo kokybė priklauso nuo kito asmens gyvenimo kokybės.
Pagalba nuo alkoholio priklausomų asmenų šeimos nariams
Alkoholiko šeimos nariai dažnai atsisako pagalbos, o į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi tik tada, kai kyla su stresu ar depresija susijusių nusiskundimų. Tačiau gydymas nesprendžia esminės bėdos. Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų - kopriklausomybės pripažinimas, atsiribojimas, atsiskyrimas nuo priklausomo asmens, savarankiškumas. Todėl labai svarbu, kad šeimos nariai suvoktų ir atpažintų būdingus savo elgesio bruožus ir laiku pradėtų keisti susidariusią situaciją.
Priklausomo nuo alkoholio asmens artimuosius labai išvargina ir išsekina nuolatinis stresas, įtampa, nerimas, nežinia. Todėl šeimos nariams yra būtina pagalba. Patartina kuo daugiau kalbėtis apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Rekomenduojamos tiek individualios, tiek grupinės, šeimos konsultacijos. Labai padėtų ir pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas. Todėl patariama lankyti savitarpio pagalbos grupes.
Kaip gyventi su alkoholiku?
Priklausomybės ligomis sergančių žmonių savo aplinkoje turi beveik 7 iš 10-ties Lietuvos gyventojų, parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
48 proc. apklaustųjų į priklausomybes turinčius asmenis žvelgia kaip į sergančius žmones, kuriems reikalinga pagalba. 26 proc. gyventojų mano, kad dėl to, jog turi priklausomybę, yra atsakingi patys asmenys. Nedidelei daliai (9 proc.) tokie žmonės kelia įtarimą ir jie jų vengia, o 10 proc.
Dr. A. Iš apklausos rezultatų matyti, kad dalis žmonių neigiamai vertina turinčius priklausomybių, bet tuo pačiu, anot dr. A.
Švietimo reikšmę patvirtina ir apklausos rezultatai - išsimokslinimas turi tiesioginę įtaką požiūriui į priklausomybių turinčius žmones. Kad jiems reikalinga pagalba galvoja 54 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir 29 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Kad žmonės patys atsakingi už tai, jog turi priklausomybę, galvoja 24 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir 38 proc.
Dr. „Vertėtų vengti vertinti žmones vien pagal tai, kad jie susiduria su priklausomybėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad neigiamos etiketės ir stigmatizuojantis požiūris tik dar labiau apsunkina priklausomybės ligomis sergančių žmonių kelią į sveikimą - jie delsia kreiptis pagalbos, slepia problemą ir jaučiasi atstumti. Stigma formuoja klaidingus mitus, skatina izoliaciją ir visuomenės priešiškumą, trukdo kurti palaikančią, sveikimą skatinančią aplinką.
Medžiagos, nuo kurių greičiausiai tampama priklausomais
Opioidai, kokainas, nikotinas - tai medžiagos, nuo kurių greičiausiai tampama priklausomais. Pasak jos, priklausomybė tam tikrai cheminei medžiagai išsivysto, kai negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla ir dėl to parandama elgesio kontrolė, o pati priklausomybė diagnozuojama tada, kai pasireiškia bent trys iš keliolikos simptomų.
tags: #priklausomybe #nuo #kitos #salies