Įvadas
Narkomanija - aktuali šių dienų problema, nesirenkanti žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą ar socialinę padėtį. Tai didžiulis iššūkis ne tik valstybės institucijoms, bet ir visai visuomenei. Susidariusi situacija reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės įvairių institucijų ir visuomenės veiklos. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį apie svaigiasias medžiagas bei jų vartojimo pasekmes. Reikia šalinti priežastis organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Taigi narkomanijos prevencijos vykdymo problemos aktualumas yra neabejotinas, o jos poreikis nuolat didėja.
Kas yra narkomanija?
Pradedant nagrinėti narkomanijos plitimo mastus, priežastis, jos prevencijos ypatumus, pirmiausia svarbu aptarti, kas tai yra narkomanija. Specialioje literatūroje narkomanija apibrėžiama kaip liga, kylanti dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai. Taip pat narkomanija apibrėžiama kaip kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, be gydytojo recepto arba prieštaraujant medicinos rekomendacijoms. Kontroliuojamos medžiagos yra išvardintos 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo apibrėžimu, narkomanija - tai asmens patologinis potraukis nuolat vartoti narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, kuris sukelia psichikos, elgesio ir somatinių funkcijų sutrikimus, pasireiškantį abstinencijos sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis.
Narkomanijos paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) 2006 metų ataskaitoje nurodo, kad 2004 metais narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Šios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia grėsmę visuomenės saugumui, narkomanijos paplitimas tiek Europos Sąjungoje, tiek atskirose šalyse nemažėja. Narkotikus reguliariai vartojančių asmenų skaičius ES siekia 2 milijonus. Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe pasiekė iki šiol neregėtai didelius mastus. Pasaulyje neteisėta mažmeninė prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis sudaro apie 320 mlrd. JAV dolerių.
Nors yra ir teigiamų tendencijų, tokių kaip mažesnis susidomėjimas naujais narkotikais, heroino vartojimo stabilizavimasis, narkotikų vartotojams suteikiama daugiau gydymo ir priežiūros galimybių, tačiau įgyvendinus 2000-2004 m. ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planą, akivaizdu, kad siekiant dabartinės strategijos tikslų buvo padaryta pažanga. Tačiau neturima duomenų, kad narkotikų vartojimo paplitimas ženkliai sumažėjo. Tad vis tik išlieka nemažai problemų, susijusių su šio itin pavojingo reiškinio pažabojimu, t. y. kai kuriose naujosiose ES šalyse) tikimybė, be to, istoriniu požiūriu narkotikų vartojimo lygis lieka aukštas - daugelyje valstybių auga kokaino vartojimas, kai kuriose Europos dalyse vis daugiau žmonių vartoja kanapes (marihuana) ir sintetines narkotines medžiagas ekstazi.
Deja, narkomanijos problema neaplenkia ir Lietuvos. Šis neigiamas socialinis reiškinys veikia valstybę politinėje, socialinėje ir ekonominėje sferoje. Jie paveikia žmonių gyvenimo kokybę, visuomenės vertybes, požiūrius ir elgesį. Visada socialinius-ekonominius pasikeitimus lydi įvairios deviacijos. 2002 m. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje“, kurioje narkomanija įvardijama kaip vienas iš didžiausių pavojų nacionaliniam saugumui. Tiek Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2004 m. priemonių vykdymo ataskaitos, tiek šios programos įgyvendinimo 2005 m. priemonių vykdymo ataskaitos pateiktoje aplinkos analizėje plintanti narkomanija yra įvardijama kaip aktuali šios dienos Lietuvos ir kitų valstybių problema. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą. Lietuvoje aptinkamos nelegalios laboratorijos, kuriose gaminamos narkotinės medžiagos. 2005 metų Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro ataskaitoje Lietuva minima kaip šalis, kurioje vyksta nelegali amfetamino bei ekstazi gamyba (2005 World Drug Report, UNODC). Narkotinės medžiagos per Lietuvą tranzitu gabenamos į kitas šalis. Narkotikų paplitimo Lietuvoje rezultatai parodė, kad narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, 2,6 proc. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas per pastaruosius 12 mėnesių, kai tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, juos vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Daugiausia narkotikų vartojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau lyginant jų vartojimą Lietuvoje (7,6 proc. šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo kanapes) su Europos šalių vidurkiu (16,1 proc.), jis nėra aukštas. Taip pat populiarus amfetaminas ir ekstazis. Įvertinus 1998-2005 m. laikotarpį, matyti, kad asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, skaičius nuolat didėjo (žr. Per nagrinėjamus 8 metus, t. y. skaičius išaugo 1,87 karto. Nors stebimas nuolatinis skaičiaus augimas, vis tik jis nėra tokia grėsmingas, o labiau rodantis šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi, lyginant su 1991-2001 m. laikotarpiu, kai skaičius buvo išaugęs net 8 kartus. Žinoma, tai nereiškia, kad narkomanijos problemai turėtų būti skiriama mažiau dėmesio. Tai gali rodyti, kad būtent vykdoma prevencija leido pasiekti šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi ar net mažėjimą, tai pat, kad daugiau asmenų kreipiasi pagalbos, pasitiki paslaugų teikėjais.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Narkotikų vartojimas pataisos įstaigose
Narkotikų vartojimas itin paplitęs pataisos įstaigose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1R-27, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2004 m. ir 2005 metų priemonių vykdymo ataskaitoje, lentelėje pateikiami duomenys apie įkalintųjų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, skaičių ir jo procentinę išraišką.
Statistikoje kaip nuo narkotinių medžiagų priklausomi pateikiami asmenys, kuriems diagnozė yra patvirtinta priklausomybės ligos gydytojo laisvėje arba Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojo psichiatro. Įkalintųjų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, 2006 metais laisvės atėmimo vietose buvo daugiau negu 2005 metais ir žymiai daugiau negu 1999 metais. Kaip jau buvo minėta, 2002 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 4 405 narkotikus vartojantys asmenys. Tai sudarė apie 0,13 proc. visų šalies gyventojų. Tuo tarpu priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų koncentracija laisvės atėmimo vietose beveik 100 kartų viršijo bendrą valstybės vidurkį.
Paminėtina, kad 1994 m. įkalintųjų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, skaičius sudarė 6,6 proc., o 2006 m. birželio 1 d. jis išaugo iki 19,1 proc. Palyginimui reikia paminėti, kad nuo 15 iki 50 proc. įkalintųjų vartoja narkotikus įvairiose pataisos įstaigose, todėl nesuteiktos informacijos apie šiuos duomenis palyginimui skirtingais metais. Analizuojant nuteistųjų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, skaičiaus procentinę išraišką (atitinkamai 11,6 proc. ir 18,8 proc. visų nuteistųjų), pastebime, kad jis išaugo 7,2 proc. Iš pateiktų turimų duomenų matyti, kad didesnis procentas nuteistųjų nei suimtųjų vartoja narkotikus: užregistruota vidutiniškai 5 proc. daugiau nuteistųjų, vartojančių narkotikus. Nustatyta, kad pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, - opioidai. Pastebėta, kad įkalinimo vietose, kaip ir likusioje visuomenės dalyje, narkotikai vis labiau plinta jaunesnių žmonių tarpe. 2001 m. net 86,6 proc. vartojamų narkotikų yra vartojami injekciniu būdu.
Dabar trumpai paanalizuosime narkomanijos paplitimą atskirose pataisos įstaigose. Išanalizavę Kalėjimų departamento 2002-2006 m. duomenis, matome, kad didžiausias narkotikų vartojimas buvo Marijampolės pataisos namuose. Be šios laisvės atėmimo vietos, 2002-2005 metais tarp tokių įstaigų buvo Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija. Lyginant Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų duomenis su kitomis Lietuvos pataisos įstaigomis, narkotikų vartojimas čia buvo vienas iš didžiausių. Pastebėtina, kad nuo 2005 m. sumažėjo narkotikų vartojimas Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose, nes pasikeitė šios įstaigos profilis - iki 2005 m. čia buvo gydomi kaliniai, sergantys tuberkulioze. Taip pat, pavyzdžiui, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo duomenimis, 2006 m. šioje įstaigoje buvo nustatyta, kad narkotikus vartoja 1 proc. suimtųjų moterų ir tik 0,1 proc. suimtųjų vyrų, o Vilniaus I-uosiuose pataisos namuose pastaraisiais metais nebuvo nustatyta narkotikų vartojimo tarp nuteistųjų atvejų. Šios įstaigos pareigūnų teigimu, 2003 m. buvo nustatytas vienintelis kanapių vartojimo atvejis.
Narkotikų vartojimo laisvės atėmimo vietose mastus lemia tokie veiksniai kaip didelė dalis asmenų, turinčių priklausomybę narkotikams ir psichotropinėms medžiagoms, bei didelė nuteistųjų kaita. Narkotikų vartojimo didėjimas gali reikšti ne tik tai, kad ši problema laisvės atėmimo vietose didėja, bet ir atspindėti laisvės atėmimo vietose prevencinių priemonių taikymo teigiamas pasekmes. Todėl galima daryti prielaidą, jog daugiau kalinamųjų kreipėsi medicininės pagalbos. Narkotikų vartojimo didėjimo tendencijos priežastimi galėtume įvardinti griežtesnę narkotikų patekimo į pataisos namus kontrolę, dėl kurios nuteistieji, negavę jiems reikiamo kvaišalo ir pasireiškus abstinencijai, kreipiasi į medikus. 2004 m. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje kaip viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo Lietuvos laisvės atėmimo vietose sąlygų įvardinta nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigos apsaugos užtikrinimas. Narkomanijos bei su ja susijusių problemų plitimo mastai parodo atitinkamų efektyvių priemonių poreikį, skatina vis daugiau dėmesio skirti šio reiškinio prevencijai.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Narkotikų vartojimo priežastys
Išsiaiškinus, kad narkomanija yra liga, atrodo keista, kad yra žmonių, kurie patys savo noru pasirenka šią ligą. Todėl labai svarbu žinoti, kodėl taip yra. Taigi dabar trumpai aptarsime narkotikų vartojimo priežastis, tiek būdingas asmenims, vartojantiems narkotikus laisvėje, tiek suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems kvaišalus pataisos įstaigose. Tiek vienos, tiek kitos grupės priežastys ar jų dalis gali tikti abiems minėtoms narkotikų vartotojų grupėms.
- psichologinės priežastys - asmenybės, temperamento ir charakterio ypatumai.
- psichologinis nebrandumas, greitas pasidavimas kitų įtakai, t. y. socialinės priežastys, t. y. nuostatos į narkotinių medžiagų vartojimą. Kadangi socialiniai, kultūriniai faktoriai taip pat turi poveikį, tiksli reakcija, kaip skirtingos visuomenės reaguos į narkotikų prieinamumą, skirsis.
- narkotikų prieinamumas. Prieinamumo hipotezė teigia, jog kuo didesnis visuomenės prieinamumas prie narkotikų, tuo labiau žmonės linkę juos vartoti. Ši hipotezė tinka visiems narkotikams.
- psichologinis - asmens kilmė, įsitikinimai, išprusimas ir kt.
- ekonominis - tam tikro narkotiko vartojimo prieinamumas finansiškai, galimybė jo nusipirkti.
Priklausomybė ir psichikos sutrikimai
Psichikos sveikata yra neatsiejama geros savijautos ir gyvenimo kokybės dalis. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas, nerimas ir kiti veiksniai dažnai tampa kliūtimis siekti vidinės ramybės. Daugelis žmonių vis dar jaučia stigmatizaciją, kai reikia kreiptis pagalbos. Psichikos sveikatos centrai siekia pakeisti šį požiūrį, suteikdami žmonėms profesionalią pagalbą ir palaikymą. Prioritetas - pacientų gerovė, stengiantis užmegzti šiltą ryšį su pacientais ir išklausyti kiekvieno paciento asmeninę istoriją. Specialistai supranta, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl gydymas pritaikomas individualiai.
Psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija:
- Demencija (F00-F03) yra sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Pažinimo proceso sutrikimus lydi emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
- Alzheimerio liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
- Demencija gali būti smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
- Yra ir kitų demencijos priežasčių, pavyzdžiui, progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius, arba demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje. Taip pat demencija gali atsirasti nustatytos Parkinsono ligos fone.
- Amnestinis sindromas pasireiškia dideliu atminties sutrikimu neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
- Delyras yra etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
- Haliucinacijos ir kliedesiai:
- Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
- Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
- Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
- Nuotaikos sutrikimai: Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresiją.
Žemo slenksčio kabinetai: pagalba priklausomiems asmenims
Siekiant mažinti narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamą žalą bei neigiamas pasekmes tiek asmeniui, tiek visuomenei, Lietuvoje veikia žemo slenksčio kabinetai. Tai tarsi tarpinės stotelės, arba „pirmo žingsnio“ sveikimo link stotelės, kurias atranda vis daugiau žmonių. Anot RPLC Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Evelinos Pridotkienės, terminas „žemas slenkstis“ reiškia, kad su priklausomybe susiduriantiems žmonėms stengiamasi sudaryti kuo mažiau kliūčių gauti reikalingas socialines ar sveikatos paslaugas.
Žemo slenksčio kabinetų veikla grįsta pagalbos teikimu nebaudžiant, anonimiškai ir nemokamai. Pasak ekspertų, tai rodo su priklausomybe susiduriančių žmonių bei jų artimųjų tikėjimą tokių paslaugų reikalingumu ir nauda. Žmonės vis geriau suvokia priklausomybių keliamas rizikas perdozuoti ar užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, todėl vis daugiau asmenų kreipiasi. Tai ne tik narkotikų vartotojai, ateinantys pasikeisti švirkštų, bet ir su kitomis priklausomybėmis susiduriantys asmenys ar jų artimieji, norintys pasikonsultuoti dėl pagalbos galimybių.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Iš viso 2024 m. žemo slenksčio kabinetuose užregistruota beveik 80 tūkst. apsilankymų ir tai yra kone 31 proc. daugiau nei 2023 m. Pernai žemo slenksčio kabinetuose išdalinta daugiau kaip 669 tūkst. švirkštų su adatomis (40 proc. daugiau nei 2023 m.), beveik 62 tūkst. prezervatyvų (10 proc. daugiau nei 2023 m.).
Žemo slenksčio kabinetai veikia 11-oje šalies savivaldybių. Juose teikiamos tokios paslaugos kaip adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių, prezervatyvų, tvarsliavos dalijimas, asmens higienos paslaugos, žaizdų perrišimas, atrankinių greitųjų ŽIV, hepatito B ir C, sifilio tyrimų atlikimas, konsultavimas, informavimas bei kita.
Priklausomybės ligomis sergantys asmenys dažnai nežino, kokios yra galimybės sveikti ir gauti pagalbą, o žemo slenksčio kabinetuose dirbantys specialistai padeda žengti šiuos žingsnius, įveikti sveikatos, socialines, psichologines kliūtis. Pernai bent vieną kartą per metus iš viso apsilankė 13,5 tūkst. asmenų ir tai yra 56 proc. daugiau nei 2023 m.
E. Pridotkienė sako, kad per pastarąjį dešimtmetį, keičiantis narkotikų vartojimo ypatumams ir vartojančių asmenų charakteristikoms, žalos mažinimo priemones taip pat reikėjo adaptuoti. Į žemo slenksčio kabinetus vis daugiau atvyksta ne švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų, kuriems aktualios saugesnės lytinės elgsenos konsultacijos, išsityrimas anonimiškai ir nemokamai dėl lytinių santykiu metu plintančių infekcijų ir pan.
Europos Sąjungos narkotikų agentūros duomenimis, žalos mažinimo metodai kai kuriose šalyse buvo išplėsti, įskaitant saugius narkotikų vartojimo kambarius ir naloksono išdavimo į namus programas, skirtas mirtino perdozavimo atvejams mažinti. Lietuvoje žemo slenksčio kabinetuose, bendradarbiaujant su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, taip pat yra išduodamos naloksono, skirto opioidų perdozavimo sukeltam poveikiui panaikinti, ampulės - 2024 m. jų išdalinta 1,8 tūkst.
K. Rudaičio teigimu, žemo slenksčio kabinetų paslaugų prieinamumą padidino ir tai, kad pastaraisiais metais pradėtos teikti mobilios paslaugos, kuomet darbuotojai vyksta į aplinkines savivaldybes, kuriose stacionarių tokių kabinetų nėra. Paslaugų spektras prasiplėtė ir dėl to, kad keičiasi vartojamos medžiagos, klientų statusas, amžius, supratimas.
Daugėja ir tų asmenų, kurie psichoaktyvių medžiagų nesišvirkščia, bet jas vartoja kitais būdais. Jie taip pat atvyksta į žemo slenksčio kabinetus, kur jiems suteikiama įvairi informacija ar konsultacijos, susijusios su perdozavimo klausimais, galimais pagalbos šaltiniais ir kt.
Pastaraisiais metais ateina ir priklausomybės ligomis nesergantys žmonės, pavyzdžiui, išsitirti greitaisiais testais dėl ŽIV, hepatito B, C ir kitų infekcijų, tuo pačiu gauna atsakymus į rūpimus klausimus apie šias infekcijas.
Pernai atlikta 5,8 tūkst. atrankinių greitųjų ŽIV testų skaičius - 53 proc. daugiau nei 2023 m. Kitų atrankinių greitųjų testų (HBsAg, anti-HCV, sifilio, tuberkuliozės) 2024 m. žemo slenksčio kabinetuose atlikta beveik dvigubai daugiau nei 2023 m. (atitinkamai 12,9 tūkst. ir 6,9 tūkst. testų).
Pasitikrinti atrankiniais testais gali visi norintys - nebūtinai sergantys priklausomybės ligomis. Šios paslaugos anonimiškos ir nemokamos. Gavus teigiamą rezultatą, kabinetų darbuotojai nukreipia tolesnėms sveikatos priežiūros paslaugoms. Ilgametis kabinetų darbas ir bendradarbiavimas su infekcinių ligų specialistais lemia greitesnę gydymo pradžią, o gydymas tuo pačiu yra ir prevencija.
Iš viso 2024 m. žemo slenksčio kabinetuose suteikta daugiau kaip 19 tūkst. konsultavimo ir 22 tūkst. informavimo paslaugų atvejų, susijusių su infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalos ir susijusių neigiamų pasekmių mažinimo, rizikingos elgsenos mažinimo, užkrečiamų ligų prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais.
Daugiau nei 6 tūkst. kartų buvo tarpininkauta ir teikta pagalba asmenims gaunant sveikatos priežiūros paslaugas dėl infekcinių ar priklausomybės ligų, beveik 5 tūkst. konsultacijų sveikatos mokymo ir ugdymo, beveik 1 tūkst. kartų - pagalbos šeimoms.
Priklausomybės gydymas ir reabilitacija
Šiuolaikinis pasaulis formuoja vis greitesnį gyvenimo tempą, todėl natūralu, kad žmonės tikisi greitų rezultatų visose gyvenimo situacijose. Socialinė darbuotoja Karolina Gykarienė akcentuoja, kad priklausomybė yra lėtinė liga, kuria serga tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, ir būdo greitai išgyti nėra. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė jam laiku padėti. Nepaisant to, pagalbos kreipiasi žmonės ir po 10 ar 25 metų vartojimo. Pavėluotą pagalbos kreipimąsi gali padėti paaiškinti tik ligos mechanizmui būdingas esamos problemos neigimas.
Svarbu paminėti, kad neretai artimieji, bandydami kontroliuoti sergančiojo veiksmus ir jam padėti, pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Tai vadinama netiesiogine priklausomybe arba kopriklausomybe. Būna, kad iš nevilties ir nežinojimo, kaip pagelbėti, artimieji apmoka sergančiojo skolas, jį teisina. Turėtume leisti sergančiajam patirti savo elgesio pasekmes, suprasti situacijos keblumą.
Bėgant laikui sergantys asmenys praranda malonumą užsiimti kitomis, anksčiau įprastomis veiklomis. Formuojantis priklausomybei žmogus patiria įvairių praradimų: asmeninių, socialinių, finansinių ar net sveikatos. Paprastai sunkiausi būna pirmieji metai, kai žmogui tenka iš naujo įvertinti savo vertybes, įsilieti į socialinį ratą. Gyvenimo džiaugsmas grįžta su laiku. Svarbu sekti atkryčio simptomus ir laikytis specialistų rekomendacijų.
Lietuvoje, alkoholizmu ir narkomanija sergantys asmenys gali būti gydomi priklausomybės ligų centruose minesotos programose, tuose pat centruose galima pasirinkti ir kitokį gydymą (medikamentai ar kodavimas). Asmuo koduojamas (6 mėn ar kažkuriam kitam laikui). Kodavimas pats savaime narkomanijos ar alkoholizmo priežasčių nešalina, veikia daugiau kaip priemonė kurios dėka žmogus tam tikrą laiką nevartoja. Paprastai prieš kodavimą būtinas tam tikras (5/12 dienų) produkto (alkoholio, tabako ar kitų narkotikų) nevartojimo laikas. Minesotos programa. Ten žmogus gauna visus pagrindus blaiviam gyvenimui. Sprendžiamos psichologinės priežastys. Derėtų daryti visus (1*).2.3.4 žingsnius. Taip žmogus nustotų vartoti narkotikus/alkoholį ir gautų kompleksinę pagalbą. Kitas variantas tik reabilitacija, priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėse, kur terapija trunka iki 18 mėn, o mėnesio kaina svyruoja nuo 150,- iki 400,- € mėnesiui.
tags: #priklausomybe #sergantys #asmenys #neprognozuojami