Priklausomybė ir žema savivertė: ryšys ir galimi sprendimo būdai

Įvadas

Menka savivertė yra plačiai paplitusi psichologinė problema, pasireiškianti neigiamu savęs suvokimu. Nors apie menką savivertę kalbama daug, ryšys tarp jos ir priklausomybių dažnai lieka nepakankamai išnagrinėtas. Šiame straipsnyje gilinamasi į šį ryšį, aptariami įvairūs priklausomybių tipai, jų priežastys ir galimi sprendimo būdai, siekiant padėti asmenims, kovojantiems su žema saviverte ir priklausomybėmis.

Menka savivertė ir priklausomybių ryšys

Žmonės, turintys menką savivertę, dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis kaip būdu susidoroti su savo neigiamais jausmais ir išgyvenimais. Narkotikai, alkoholis ar net nuotaiką stimuliuojantis elgesys, toks kaip lošimai ar itin dažnas interneto naudojimas, gali laikinai suteikti palengvėjimą nuo emocinio skausmo, susijusio su menka saviverte. Tačiau šis palengvėjimas trumpalaikis ir dažnai lydimas kaltės ir gėdos, todėl savivertė su laiku ima pasiekti vis naujas žemumas. Dėl to žmogus gali dar labiau įnikti į piktnaudžiavimą, kad nuramintų savo emocines kančias. Savivertės stoka pasižymintys žmonės gali naudotis psichoaktyviomis medžiagomis ar emocijas stimuliuojančiu elgesiu, kaip priemone pabėgti nuo neigiamo savęs suvokimo ir skurdžios gyvenimo realybės. Žmonės, kurie save nuvertina, dažnai ieško išorinio patvirtinimo ir pripažinimo, norėdami kompensuoti vidinio nepakankamumo jausmus. Dažnai neišugdyta savivertė yra ta priežastis, kodėl žmogus negeba susidoroti su gyvenimo siunčiamais iššūkiais sveikais būdais. Jis galvoja, kad yra nepajėgus to padaryti.

Priklausomybių tipai ir jų ypatumai

Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė yra apibrėžiama kaip nesugebėjimas reguliuoti savo seksualinio elgesio, nepaisant neigiamų padarinių. Ši priklausomybė apima sutrikimus nuo nevaldomos masturbacijos ir pornografinių filmų žiūrėjimo iki nevaldomo seksualinio partnerio apgaudinėjimo ar potraukio objekto pokyčių. Seksualinė priklausomybė kitaip vadinama priklausomybe nuo sekso, hiperseksualumo sutrikimu, istoriškai, nimfomanija (moterims), satyriaze (vyrams). Mokslininkai teigia, kad yra stiprus ryšys tarp seksualinės priklausomybės ir rizikavimo. Padidėjęs seksualumas gali būti susijęs su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu, fiziologiniais sutrikimais (pavyzdžiui, sergant tam tikromis degeneracinėmis centrinės nervų sistemos ligomis), psichologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, žema saviverte, savigarbos stoka, save žalojančiu elgesiu, alkoholiu, hormonų pusiausvyros sutrikimu (pavyzdžiui, brendimo ar klimakterinio periodo metu).

Priklausomybė prasideda tada, kai siekiant patirti malonumą ar sumažinti vidinę įtampą, pradedama nevaldomai vartoti kokios nors medžiagos, pavyzdžiui, alkoholio, arba to siekiama tam tikru elgesiu, pavyzdžiui, dažna seksualinių partnerių kaita, nepaisant pasekmių, daug laiko atimantis pornografinės medžiagos žiūrėjimas ir pan. Tai padeda išvengti skausmingų jausmų. Palaipsniui susiformuoja emocinis ryšys tarp atitinkamo elgesio ar medžiagos vartojimo ir nuotaikos pokyčio. Žmogui pasitenkinimą kelia ne vien kažkokios medžiagos vartojimas, seksas, lošimas ar kitas konkretus elgesys. Malonius pojūčius sukelia ir planavimas tai daryti, mintys apie būsimą elgesį, o vėliau, prisiminimai. Palaipsniui priklausomi nuo sekso žmonės tampa labai vieniši ir izoliuoti. Kai jiems liūdna, neramu, jie imasi tos veiklos, kuri sukelia malonumą ir pasitenkinimą. Iš vienos pusės, tokiu būdu palengvėjimas pasiekiamas greičiau, iš kitos, tai tik sustiprina su priklausomybe susijusias problemas. Be to, priklausomybė nuo sekso, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio, sukelia ir neigiamus jausmus, tokius kaip baimė, pyktis sau, gėda. Tačiau dėl baimės būti neišgirstiems, nesuprastiems ir nepriimtiems (dažnai, ne be pagrindo), priklausomi žmonės vengia apie tai kalbėti su savo artimaisiais ar draugais. Jie palaipsniui praranda gebėjimą natūraliu būdu tenkinti emocinius poreikius įprastai bendraujant su kitais žmonėmis. Atsiranda gėdos jausmas, kuris mažina pasitikėjimą savimi. Žmogus patenka į ydingą ratą, kai savo priklausomu elgesiu pradeda kurti skausmą ir tuo pat metu poreikį jį malšinti realizuojant priklausomybę.

Pagrindiniai priklausomybės nuo sekso požymiai ir simptomai nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės padėties ar psichologinės būklės yra tokie patys. Priklausomi nuo sekso žmonės praleidžia valandas, kartais net dienas, fantazuodami, planuodami ir siekdami įgyvendinti seksualinę sueitį. Priklausomi nuo sekso žmonės praranda gebėjimą kontroliuoti savo mintis ir/ar elgesį. Priklausomi nuo sekso žmonės galiausiai patiria panašias neigiamas pasekmes, kaip ir priklausomi nuo alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų žmonės. Nors priklausomybė nuo sekso yra panaši į piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitais svaigalais, tačiau ją gydant tikslas yra ne abstinencija, bet sveika seksualinė praktika (kas nori gyventi be sekso?). Dažnai pirmaisiais metais besigydantieji maištauja, būna neramūs. Jie patiria liekamąsias priklausomybės pasekmes, tokias kaip sunkumai darbe, santykiuose su partneriu ar sveikata. Visa tai didina atkryčio riziką. Paprastai antraisiais sveikimo metais palaipsniui pradedamas atgauti gebėjimas kurti prasmingus santykius ir judėti į priekį asmeniniame gyvenime. Tačiau atsigręžimas į sunkumus ir padidėjusi atkryčio rizika dažniausiai tęsiasi mažiausiai pirmus 5 metus sveikimo metus. Svarbu, kad šiuo laikotarpiu žmogus turėtų palaikymą ir suteiktų sau laiko keistis. Sėkmė dažnai ateina 2, 3 ar dar vėlesnių bandymų gydytis metu.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės nuo žemos savivertės atpažinimas

Įdomu, kad priklausomybės nuo sekso terminas pirmą kartą buvo paminėtas 1970-ųjų viduryje, kai dalis Anoniminių alkoholikų (AA) grupių narių pastebėjo, kad su seksualiniu elgesiu susijusios problemos, tokios kaip dažna seksualinių partnerių kaita, neištikimybė, nevaldomas seksualinis potraukis ir elgesys kontrolės praradimo ir bejėgiškumo pojūčiais yra panašios į priklausomybę nuo alkoholio, ir pabandė taikyti Dvylikos žingsnių principus siekdami jas įveikti. Tai lėmė naujų savitarpio pagalbos grupių, kurių narius jungė noras įveikti savo su seksualiniu elgesiu susijusias problemas, atsiradimą. Pirmoji grupė buvo įkurta JAV, Bostone, 1976 m. Ji vadinosi Nuo sekso ir meilės priklausomi anonimai (angl. Sex and Love Addicts Anonymous, S.L.A.A.). Vėliau, 1977 m., buvo įsteigta Nuo sekso priklausomų anonimų grupė (angl. Sex Addicts Anonymous, SAA), 1979 m. Anoniminių seksalkoholikų grupė (angl. Sexalacoholics Anonymous). Šiandien nuo sekso priklausomų žmonių savitarpio pagalbos grupių galima rasti visame pasaulyje. Priklausomi nuo sekso žmonės vos užmezgęs vienus seksualinius santykius, jau galvoja apie kitus. Tokiu būdu neleisdamas sau patirti intymumo ir seksualinių pojūčių pilnatvės.

Kopriklausomybė

Kiekviena gyva būtybė nori būti mylima ir dalytis meile. Tačiau, nemokėdami mylėti ar mylėdami per stipriai, patiriame kančią ir nemeilę. Būtent perdėtas, disfunkcinis, liguistas prisirišimas prie kito žmogaus yra vadinamas kopriklausomybe. Tokiuose santykiuose atsiranda priklausomybė nuo kito ir iš didžiulės baimės prarasti mylimą žmogų daroma viskas, kad tik santykiai nenutrūktų. Ironiška, tačiau antrajai pusei tokia auka gali atrodyti beprasmė ir nereikalinga arba ji gali visai jos nepastebėti. Tuo metu priklausomas žmogus vis stipriau patiria neigiamus socialinius, psichologinius, emocinius ir dvasinius pokyčius. Galima sakyti, kad kopriklausomas žmogus serga priklausomybe nuo meilės, nesvarbu, kad neadekvatus prisirišimas prie kito sukelia skausmą jam pačiam, nepasitikėjimą savimi ir kitais, o kai kuriais atvejais netgi žaloja fiziškai. Antroji pusė, kurios taip baisu netekti, dažnai serga priklausomybe nuo narkotikų, alkoholio, azartinių žaidimų ar socialinių tinklų, turi valgymo sutrikimų, problemų su teisėsauga, smurtauja ar yra emociškai nepasiekiama ir nepajėgia megzti emociškai intymių santykių. Kopriklausomi santykiai gali užvaldyti ir vieną, ir abu žmones. Tokie ryšiai nėra sveiki, juose nėra lygiavertiškumo ir pagarbos, yra daug dramų, nusivylimų ir skausmo. Šiuose santykiuose įstrigusiam žmogui meilė kitam tampa daug stipresnė už meilę sau, maža to, nuolat jaučiama stingdanti baimė likti be mylimo žmogaus. Per stipriai įsimylėti linkęs žmogus dažnai išsiskiria žema saviverte ir tiki, kad tik pamaloninus kitus įmanoma nusipelnyti meilės.

Azartinių lošimų priklausomybė

Azartinių lošimų potraukis gali tapti pernelyg stiprus ir pereiti į priklausomybę. Tai labai pavojinga: neigiamai veikia ne tik gerovę, bet ir sveikatą, o pats žmogus dažniausiai linkęs tai neigti, kas trukdo imtis gydymo. Anksčiau manyta, kad nuo bet kokių polinkių kenčia tik silpnų valios žmonės, nes pakanka tik susikaupti. Tačiau tai netiesa: psichologiniai veiksniai, vedantys į priklausomybę, daug sudėtingesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Yra daug priežasčių, dėl kurių gali atsirasti liga, dažnai veikia kelių jų derinys. Artimo žmogaus pavyzdys. Amžiaus krizės. Pinigų stoka ir nenoras ar nesugebėjimas profesiškai augti, ieškoti geriau apmokamo darbo. Vyrams potraukis vystosi maždaug du kartus dažniau, tačiau moterims jis sparčiau progresuoja: gali susiformuoti per metus, po ko gydymas bus sudėtingas. Didėjanti aistra, jai skiriama vis daugiau laiko, gali didėti ir išleidžiamos sumos. Dėl dažnų hormonų išskyrų gali kilti širdies ar kitų organų problemų. Svarbiausia, kas trukdo savarankiškai atsikratyti ligos, - biocheminė spąstai. Lošimo metu aktyvuojasi streso hormonų, pvz., adrenalino, išsiskyrimas, o laimėjimo metu - malonumo hormonų. Žmogus patiria stiprius pojūčius ir nori juos pakartoti. Noras stipresnis, kuo didesnė vidinė tuštuma ir nusivylimai.

Gydymas priklauso nuo ligos tipo: epizodinis ar nuolatinis. Pirmuoju atveju simptomai stiprėja ar silpsta, kartais visai išnyksta. Antras - atsiranda neigiamos pasekmės, pvz., šeimoje ar darbe, bet ligonis jų nesieja su lošimu ir nenori atsisakyti. Trečias - akivaizdžios neigiamos pasekmės ir priklausomybės simptomai. Tokiais atvejais būtina specialisto įsikišimas. Paprastai pats ligonis negali net pripažinti, kad serga azartinių lošimų priklausomybe, ir nenori gydytis. Todėl artimiesiems reikia elgtis atsargiai, ramiai kalbėtis, stengtis įtikinti, kad yra priklausomybės požymių ir reikalingas gydymas. Efektyviausias gydymo metodas - gestalto psichoterapija. Bendravimo su specialistu metu ligonis gali analizuoti savo elgesį ir suprasti, kad santykiai su azartiniais lošimais skiriasi nuo santykių su kitais žmonėmis. Gestalto psichoterapijos programos reikalingos mąstymo pertvarkymui ir kognityvinių iškraipymų, skatinančių priklausomybę, šalinimui - pvz., įsitikinimo, kad yra ypatingas algoritmas nuolat laimėti. Gestalto psichoterapija - pagrindinis metodas, bet ne visada pakanka vien jos. Kartais reikia ir farmakologinio gydymo. Sprendimas dėl vaistų poreikio ar psichoterapijos metodo priklauso nuo ligos stadijos ir asmens charakterio. Gydymas gali būti gana ilgas, pastangos reikalingos tiek gydytojui, tiek pačiam ligoniui. Neužtenka tik išgerti paskirtų vaistų ir kelis kartus pasikalbėti su specialistu - susiformavusio elgesio modelio taip lengvai nepakeisi. Norint atsikratyti priklausomybės, reikia rekonstruoti asmenybę, atkurti prarastas savybes ir principus, taip pat atstatyti gyvenimo sritis, kurios buvo sunaikintos. Reabilitacijos kursai gali apimti gyvenimą tarp kitų lošėjų, grupinį darbą, gyvenimą pagal tvarkaraštį, darbą pagal specialias programas ir pan.

Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų tarp jaunimo

Pastebima, kad Lietuvoje vis jaunesni išbando psichoaktyvias medžiagas. Net 19 proc. iki 19 m. jaunuolių yra bent 1- 2 kartus išbandę psichotropines medžiagas. Kuo jaunesnis asmuo pirmą kartą pabando narkotines medžiagas, tuo labiau tikėtina, kad pradės vartoti reguliariai. Jaunuoliui išsivystys priklausomybė, kuri sukelia žalą fizinei ir psichikos sveikatai. Ar asmuo vartos narkotikus gali daryti įtakos lytis. Ryšys tarp psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir psichinės sveikatos yra abipusis, nes narkotikų vartojimas gali pabloginti psichinę sveikatą, ir atvirkščiai, asmenys, sergantys depresija, nerimo sutrikimais ir šizofrenija, patyrę prievartą, smurtą, dažniau vartoja svaigiąsias medžiagas. Svarbūs yra biologiniai veiksniai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į narkotines medžiagas. Kai vienam ta pati dozė gali būti pakenčiama, kitam - mirtinai pavojinga, todėl reikėtu vengti „rungtyniauti“ su draugais. Gyvenamoji vietovė, pajamų kiekis pastebimai daro įtaką svaigalų vartojimui. Narkotikų vartojimo dažnis gali būti didesnis, jei jie lengviau prieinami (beveik kas 4-tas 15-16 m. jaunuolis gali lengvai gauti kanapių savo gyvenamojoje vietovėje), o prevencinės programos neįgyvendinamos arba jos netinkamos. Šeimos nariai vartojantys narkotikus, gali padidinti riziką, kad pradės vartoti ir jų vaikai. Esant neigiamam šeimos požiūriui į narkotikus, šeimos paramai ir kontrolei, kai paauglys auginamas kaip atsakinga asmenybė, gebanti daryti protingus sprendimus ir apsisaugoti nuo pagundų, jaunuolis gali lengviau apsisaugoti nuo priklausomybių, ar jas įveikti. Taip pat svarbus veiksnys yra santykiai su tėvais. Didžiausią įtaką paauglystėje turi bendraamžiai, o noras būti pripažintam grupėje yra labai svarbus veiksnys, todėl riziką didina svaigalais eksperimentuojantys draugai. Nekritiškas ir dažnu atveju palankus draugų požiūris į narkotikų vartojimą. Nors dauguma jaunuolių supranta, narkotikų jiems daromą žalą, dažnai nugali noras pritapti, vaikomasi mados. Kad ir kokie veiksniai gali jaunuolį pastūmėti vartoti, visada yra kitas variantas - atsisakyti.

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

Priklausomybės ir kopriklausomybės požymiai

Priklausomybės ir kopriklausomybės simptomai labai panašūs. Sidorova (2014) mini tris pagrindinius klinikinius priklausomybės požymius: negalėjimas kontroliuoti savo elgesio santykyje su chemine medžiaga; medžiagos „panaikinimo“ sindromas (sunkią fizinę būklę nuo medžiagos galima greitai ir efektyviai panaikinti tik vėl pavartojus tos medžiagos); asmenybės interesų sumažėjimas ir apsiribojimas tik kontaktais su medžiaga (ieškojimas, pirkimas, kalbėjimas apie tai). Visi šie požymiai pasireiškia kopriklausomų žmonių santykiuose su kitais. Priklausomų nuo cheminių medžiagų žmonių artimieji negali nustoti kontroliuoti savo šeimos narių, negalėdami kontroliuoti, jie patiria nerimą, kuris sumažėja vėl atsiradus galimybei kontroliuoti vartojantį šeimos narį. Kopriklausomų žmonių interesų ratas labai stipriai susiaurėjęs, dažniausiai jie neskiria laiko niekam kitam.

Bulotaitė (2009) aprašo paraleles tarp priklausomybės ir kopriklausomybės. Beveik veidrodiniu principu atsikartoja priklausomybe sergančių ir kopriklausomų žmonių elgesys, mintys bei jausmai. Tiek vieniems, tiek kitiems būdinga „sąmonė užvaldyta objekto“, kopriklausomų žmonių mintys nuolatos sukasi apie priklausomybės užvaldytą asmenį. Toks žmogus nebegali išsivaduoti ir nustoti galvoti apie priklausomą šeimos narį, o priklausomas asmuo nebegali kontroliuoti medžiagos vartojimo. Taip pat abiem pusėms pasireiškia: neigimas, žodinė ar fizinė agresija, žema savivertė, panašūs vyraujantys jausmai (pyktis, kaltė, gėda, baimė); sutrikusi fizinė sveikata (širdies ligos, nemiga, skrandžio skausmai); panašūs psichiniai susirgimai (depresija, mintys apie savižudybę) bei vienodas požiūris į gydymą (pagalbos atsisakymas).

Kaip atpažinti priklausomybę nuo sekso?

• Jaučiamas noras sustabdyti ar kontroliuoti savo seksualinį elgesį, nepavykę bandymai tai padaryti.
• Nuolatinis poreikis įsivelti į destruktyvias ar rizikingas situacijas, meilės ryšius.
• Pasinėrimas į seksualines fantazijas, tam kad susidorotumėte su nemaloniomis situacijomis/jausmais.
• Reikia daugiau ir daugiau seksualinės veiklos/įvairovės, tam kad patirtumėte pradinį pasitenkinimą.
• Praleidžiate žymiai daugiau laiko galvodami, planuodami arba gailitės ar sunkiai atgaunate jėgas po seksualinės veiklos.
• Apleidžiate svarbias socialines, profesines ar pramogų veiklas dėl seksualinės veiklos.

Kaip atpažinti kopriklausomus santykius?

1. Kančios daugiau nei šilumos, artumo ir malonumo.
2. Jaučiama, kad atiduodama begalinė meilė, bet nieko už tai negaunama.
3. Santykyje dingsta „aš“.
4. Baiminamasi pasakyti savo nuomonę ar pasielgti neteisingai.
5. Pateisinamas ir (arba) nuo kitų slepiamas antrosios pusės netinkamas ar socialiai nepriimtinas elgesys.
6. Prisiimama perdėtai daug atsakomybės už antrąją pusę.
7. Taikstomasi su antrosios pusės savybėmis, vertybėmis ir veiksmais, tikintis sulaukti daugiau meilės.
8. Tarpusavio santykiai kelia pavojų emocinei gerovei, o gal net sveikatai ir saugumui.
9. Paniškai baiminamasi priimti sprendimus, nes tai gali nepatikti antrajai pusei.
10. Aplinkiniai išsako nerimą dėl jūsų priklausomybės nuo antrosios pusės.
11. Aistra painiojama su meile.
12. Gėdijamasi savo santykių, bet neįsivaizduojama, kaip iš jų ištrūkti.

Kaip išsivaduoti iš priklausomybės?

Jeigu tu priimsi sprendimą mažinti savo gėrimą, būtina ugdyti sveiką savivertę.

• Specialistų pagalba: psichoterapija, pvz., kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir dialektinė elgesio terapija (DBT).
• Naujas socialinis ratas: susikurti naują socialinį ratą, kuris nebūtų susietas su gėrimu ar vartojimu. Yra milijonai kitokių bendruomenių, kitokių laisvalaikio praleidimo būdų, kitokių savęs įtraukimo į socialinį gyvenimą variantų. Tikrai ne visi aplink geria.
• Rūpinimasis savimi: labiau rūpintis savimi. Sportuoti, sveikiau maitintis, atrasti laiko kokybiškam poilsiui ir nepamiršti, kad esi nusipelnęs ar nusipelniusi save palepinti ir apdovanoti.
• Įsisąmoninto dėmesingumo praktikos: į savo gyvenimą įtraukti įsisąmoninto dėmesingumo praktikas.
• Atleidimas sau: atleisk sau. Savęs plakimas, kaltinimas, gėdinimas - tai tikrų tikriausia puota tavo menkai savivertei. Alkoholis, narkotinės medžiagos ar emocijas stimuliuojantis elgesys tikrai nepadeda sukurti tvaraus santykio su savimi ir tikrai jau neprideda meilės sau.

Kaip išsivaduoti iš kopriklausomybės?

1. Pasikalbėkite su antrąja puse.
2. Gyvenkite savo gyvenimą. Visapusiškai pasirūpinkite savimi. Pabūkite atskirai. Išmokite džiaugtis gyvenimu be antrosios pusės, išbandykite naują pomėgį, susipažinkite su naujais žmonėmis, atkurkite ryšį su žmonėmis, su kuriais bendravimas buvo nutrūkęs nuo perdėto jūsų įsitraukimo į disfunkcinius santykius, pasiplanuokite veiklų atskirai nuo savo antrosios pusės.
3. Nusimeskite dalį atsakomybės.
4. Stiprinkite savo pasitikėjimą savimi.
5. Pažinkite save.
6. Nepriimkite antrosios pusės elgesio asmeniškai.
7. Paanalizuokite, kaip atrodo sveikas ryšys.
8. Persvarstykite savo santykius.
9. Ieškokite pagalbos.

Emocinės priklausomybės įveikimas

• Atsiskyrimas nuo kito žmogaus: Suvokite, kad jūs - individualybė. Jūs nesate susiję su niekuo.
• Savo norų ir poreikių pažinimas: Pasikalbėkite su savimi, paklauskite, ko iš tikrųjų norite, kas jums patinka, o kas ne.
• Įkvėpimo paieška: Raskite šaltinius, kurie padės būti stabiliems ir ramiais bet kokioje situacijoje.
• Dėmesys kitiems žmonėms: Išmokite matyti dėmesio ženklus iš aplinkinių ir akcentuoti juos.
• Asmeninės erdvės kūrimas: Priimkite faktą, kad žmogus negali būti su jumis visą parą.

Teigiamos tarpusavio priklausomybės kūrimas

Teigiama tarpusavio priklausomybė reiškia gebėjimą priimti kitų siūlomą pagalbą bei jos prašyti, kad žmonės galėtų veikti konstruktyviai atsižvelgdami vieni į kitų poreikius. Pagalbos prašymas visiškai suprantamas ir teigiamai veikia žmonių savijautą. Mes suvokiame, kad šis gestas susijęs su mūsų puoselėjamomis vertybėmis, o tai daro gyvenimą prasmingesnį. Svarbios savybės, į kurias reikia atsižvelgti plėtojant santykius: savivertė ir pasitikėjimas savimi. Nuolankumas gerina tarpusavio santykius, kadangi šiuo atveju dėmesys nėra sutelkiamas vien į save ir asmuo nelaiko savęs svarbesniu už kitus.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

tags: #priklausomybe #zmogui #ir #zema #saviverte