Priklausomybė nuo socialinių tinklų: požymiai, pasekmės ir gydymo būdai

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalintis informacija, reikšti save ir sekti naujienas. Tačiau perteklinis socialinių tinklų naudojimas gali sukelti priklausomybę, turinčią neigiamų pasekmių psichinei ir fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptariami priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai, priežastys, pasekmės ir gydymo būdai.

Socialiniai tinklai - šiuolaikinės visuomenės atspindys

Socialiniai tinklai ir jų naudojimas kasdienybėje yra besikeičiančios visuomenės atspindys. Viešinamos nuotraukos bei tekstai gali būti sveikos saviraiškos dalis, kūrybingumo atspindys. Taip pat, šiais laikais socialiniai tinklai ir turinio viešinimas jau yra ir neatsiejama kai kurių profesijų dalis. Tačiau svarbu atsiminti, jog socialiniai tinklai gali turėti neigiamą įtaką ir savivertei bei pasitikėjimui savimi. Matant tobulus kitų žmonių kadrus darosi vis sunkiau tuos kadrus vertinti kritiškai. Socialiniuose tinkluose matomi kadrai toli gražu nėra kitų žmonių kasdienybė, o tik kruopščiai atrinkti ir neretai filtrais patobulinti kadrai.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai

Kaip atskirti, kas yra įprastas ir normalus, o kas - jau perteklinis elgesys soc. tinkluose? Įprastas elgesys socialiniuose tinkluose gali apimti daugybę sferų: bendravimą, santykių palaikymą, informacijos dalinimąsi, saviraišką, profesinių tikslų siekimą. Tačiau galima atkreipti dėmesį į keletą kriterijų, kurie gali rodyti, kad socialinių tinklų naudojimas tampa pertekliniu ar net žalingu:

• Laiko praleidimas socialiniuose tinkluose trukdo kasdienėms veikloms, tikslų siekimui. Žmogus nuolat tikrina socialinius tinklus, net kai tai nėra tinkama, pvz., darbe ar mokykloje.
• Socialiniai tinklai tampa pagrindiniu laisvalaikio užimtumo šaltiniu. Bendravimas socialiniuose tinkluose pakeičia realų kontaktą su žmonėmis.
• Pastebimi sunkumai nutraukiant socialinių tinklų naudojimą.
• Ryškus neigiamas emocinis poveikis. Žmogus pradeda jausti daug nerimo ar nusivylimo negavus norimo patvirtinimo socialiniuose tinkluose arba apskritai kasdienybėje jaučia prislėgtumą ir motyvacijos stoką.

Remiantis Smartphone Addiction Scale (SAS) bei Nomophobia Questionnaire (NMP-Q), dažniausi priklausomybės nuo telefono simptomai yra šie:

1. Nuolatinis noras tikrinti telefoną. Asmuo jaučia stiprų impulsą dažnai žvilgtelėti į ekraną net ir be pranešimų ar realios būtinybės. Kartais tai vyksta automatiškai ar nevalingai.
2. Nerimas ar diskomfortas be telefono (nomofobija). Stiprūs neigiami jausmai (nerimas, panika, dirglumas), kai telefonas pamirštas, išsikrovęs ar neprieinamas. Asmuo gali imtis net skubių veiksmų norėdamas grįžti prie telefono.
3. Miego sutrikimai. Vartotojas iki vėlumos naršo telefone, sunkiai atsijungia. Prabudimai naktį tikrinant žinutes ar socialinius tinklus.
4. Dėmesio ir koncentracijos sumažėjimas. Sunku susikaupti be nuolatinio trukdymo iš telefono. Neretai pertraukiamas darbas, mokymasis ar net pokalbiai dėl gaunamų pranešimų.
5. Telefonas naudojamas kaip streso ar emocijų reguliavimo priemonė. Griebiamasi telefono patyrus nuobodulį, nerimą ar liūdesį. Priklausomybė stiprėja kaip vengimo ar „savigydos“ strategija.
6. Santykių ir socialinio gyvenimo nuskurdimas. Asmuo gali labiau įsitraukti į virtualų bendravimą nei į realius santykius. Dažnai ignoruoja aplinkinius dėl telefono („phubbing“).
7. Pakenkimas kasdieniam funkcionavimui. Nukenčia mokymasis, darbas ar asmeniniai įsipareigojimai dėl per ilgo naudojimosi telefonu. Atsiranda konfliktų su artimaisiais dėl telefono naudojimo trukmės.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų priežastys

Priklausomybę nuo socialinių tinklų gali lemti įvairūs veiksniai:

Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai

1. Dopamino sistema ir atlygio mechanizmas. Telefonų programėlės (ypač socialiniai tinklai) sukurti taip, kad nuolat stimuliuotų smegenų atlygio centrą. Kiekvienas pranešimas, „like“, žinutė ar notifikacija išskiria dopaminą - „malonumo hormoną“. Tai sukuria ciklą: gavau - jaučiu malonumą - noriu dar.
2. Vengimas ir emocijų reguliavimas. Daugelis žmonių griebiasi telefono kaip priemonės nejausti - nuobodulio, nerimo, liūdesio, vienatvės. Telefonas tampa „emociniu skausmą malšinančiu vaistu“, padedančiu išvengti nemalonių minčių ar situacijų.
3. Žema savivertė ir tapatumo paieškos. Paaugliai ar suaugusieji, turintys žemesnę savivertę, dažniau įsitraukia į socialinius tinklus ieškodami patvirtinimo („patinka“), dėmesio ar identiteto. Virtuali erdvė tampa vieta, kurioje lengviau būti „geresne versija savęs“.
4. FOMO (Fear of Missing Out - baimė kažką praleisti). Baimė nebūti informuotam, praleisti svarbią žinutę, renginį ar socialinį momentą verčia žmones nuolat tikrinti telefoną. Tai ypač pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiems.
5. Socialinė norma ir spaudimas būti „prisijungus“. Nuolatinis pasiekiamumas šiuolaikinėje kultūroje laikomas norma. Jeigu greitai neatsakai į žinutes ar nesi aktyvus internete - gali būti laikomas asocialiu ar nedraugišku. Tai ypač aktualu paaugliams.
6. Technologijų dizainas (skaitmeninis „priklausomybės dizainas“). Telefonai ir programėlės kuriamos taip, kad maksimaliai išlaikytų dėmesį: begalinės naujienų srauto juostos, spalvų schemos, pranešimų garsai. Vartotojas lieka ilgiau nei planavo - nes sistema sąmoningai tai skatina.
7. Pandemijos poveikis ir skaitmeninė priklausomybė. COVID-19 pandemijos metu išaugęs nuotolinis bendravimas ir mokymasis paskatino daugelį žmonių dar labiau priklausyti nuo ekranų. Po pandemijos įpročiai dažnai liko, net kai grįžta gyvas bendravimas.

Priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės

Priklausomybė nuo socialinių tinklų gali turėti įvairių neigiamų pasekmių:

• Psichologinės pasekmės:
  • Nerimas. Nuolatinis telefono tikrinimas, notifikacijų laukimas ar nebuvimas prie įrenginio gali sukelti psichologinį diskomfortą, nerimą, dirglumą. Ypač ryškus reiškinys - nomofobija (baimė likti be telefono).
  • Depresija. Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas, ypač kai jis susijęs su socialiniu palyginimu, gali sumažinti savivertę ir padidinti depresijos riziką. Be to, priklausomybė nuo telefono dažnai susijusi su pasyvumu ir savirefleksijos stoka.
  • Socialinė izoliacija. Nors telefonas naudojamas ryšiui, dažnas virtualus bendravimas gali pakeisti tikrą emocinį kontaktą. Dėl to asmuo jaučiasi vienišas, praranda socialinius įgūdžius, vengia gyvo bendravimo.
• Fizinės pasekmės:
  • Miego sutrikimai. Mėlynoji ekrano šviesa slopina melatonino gamybą, trikdo paros ritmą ir apsunkina užmigimą. Be to, intensyvus informacijos srautas stimuliuoja smegenų veiklą, neleidžia nusiraminti prieš miegą.
  • Akies nuovargis (angl. digital eye strain). Ilgas žiūrėjimas į ekraną be pertraukų sukelia akių sausumą, deginimą, neryškų matymą ir galvos skausmus - ypač tarp paauglių ir biuro darbuotojų.
  • Sumažėjęs darbingumas ir produktyvumas. Nuolatinis dėmesio blaškymas ir impulsas tikrinti telefoną trukdo giluminiam darbui (angl. deep work). Tyrimai rodo, kad net ir trumpas telefono naudojimas vidury darbo užduoties reikšmingai pablogina našumą.
  • Vaikų ir paauglių raidos sulėtėjimas. Ilgas ekranų naudojimo laikas siejamas su prastesniu kalbos vystymusi, dėmesio reguliavimu ir socialiniais įgūdžiais. Tai ypač svarbu ankstyvoje vaikystėje (iki 5 metų).
  • Padidėjusi traumų rizika. Ėjimas ar važiavimas dviračiu su telefonu rankoje padidina eismo įvykių, suklupimų ar net kritimų riziką. Yra net terminas - „distracted walking“.
• Finansinės pasekmės. Priklausomybė nuo pirkimo programėlių ar socialinių tinklų reklamos gali skatinti impulsyvų vartojimą, perteklines išlaidas ir net skolas.
• Santykių konfliktai ir emocinis atsitraukimas. Partneriai dažnai patiria susvetimėjimą, jei vienas iš jų skiria daugiau dėmesio telefonui nei gyvam pokalbiui ar buvimui kartu.
• Savęs tapatumo susilpnėjimas (ypač paauglystėje). Nuolatinis savęs stebėjimas per socialinius tinklus, filtrų naudojimas ir „patiktukų” siekis gali lemti, kad žmogus ima vertinti save per kitų pritarimo prizmę, susilpnėja autentiškas savęs suvokimas.

Kaip gydoma priklausomybė nuo socialinių tinklų?

Jei žmogus įsivertina, kad jo socialinių tinklų naudojimas jau tampa žalingu ir sukelia neigiamų pasekmių jo gerovei - yra keletas būdų, kaip žmogus galėtų sau padėti. Elgesio priklausomybės gydymas gali apimti įvairius metodus, tokius kaip psichologinis konsultavimas ar psichoterapija. Tai padeda asmenims suprasti savo mąstyseną ir elgesį, identifikuoti nepadedančius mąstymo ir elgesio modelius, susijusius su socialiniais tinklais, ir juos keisti. Grupinė terapija, savipagalbos grupės, bendruomenės, taip pat gali suteikti paramą. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas ir farmakologinis gydymas, ypač jeigu yra gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų.

Savipagalbos būdai

Tikrai yra nemažai būdų, kaip asmuo pats galėtų sau padėti mažinti socialinių tinklų naudojimą ir didinti savo psichologinį atsparumą ir gyvenimo gerovę:

• Nusistatyti ribas ir apriboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
• Skirti laiko savirefleksijai, kodėl žmogus naudojasi socialiniais tinklais bei kaip tai veikia jo emocijas, ar tai teikia džiaugsmo, ar vis dėlto po to asmuo jaučiasi prastai.
• Rekomenduotini ir alternatyvūs užsiėmimai, nesusiję su socialiniais tinklais, tokie kaip fizinė veikla, įvairūs hobiai, savišvieta, sąmoningumo lavinimas ir meditacija.

Praktiniai patarimai, kaip sumažinti priklausomybę nuo telefono:

1. Nustatyti ekrano laiką (screen time). Naudokite programėles arba telefono nustatymus, kad stebėtumėte, kiek laiko praleidžiate telefone ir kokiose programėlėse.
2. Įsivardinti naudojimo tikslą. Paklauskite savęs: Kodėl dabar paėmiau telefoną? Ką noriu pasiekti? Skatinkite sąmoningą naudojimą, o ne automatinį tikrinimą be priežasties. Naudinga technika: „Pauzė + intencija“ prieš atrakindamas telefoną.
3. Atjungti nereikalingus pranešimus. Išjunkite „push“ pranešimus socialiniams tinklams, naujienoms, žaidimams. Kuo mažiau trukdžių - tuo mažiau pagundų. Palik tik svarbius (pvz., skambučiai, kalendorius).
4. Naudoti „grayscale“ (pilką ekraną) režimą. Spalvos ekranuose stimuliuoja smegenis. Perjungus ekraną į juodai baltą režimą - telefonas tampa mažiau patrauklus. Tai mažina emocinį prisirišimą ir norą vėl tikrinti.
5. Fiziniai atstumai - taisyklė: „iš akių, iš proto“. Laikykite telefoną ne šalia lovos, darbo stalo ar pietų metu. Geriau naudokite laikrodį vietoje telefono. Taip pat prieš miegą padėkite telefoną į kitą kambarį arba įjunkite „Flight Mode“ rėžimą.
6. Įtraukti telefonų laisvas valandas arba zonas. Sukurkite ritualus: be telefono pirmą valandą ryte ir paskutinę valandą vakare.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų kaip atskira diagnozė

Priklausomybė nuo socialinių tinklų ar perteklinis savęs fotografavimas šiuo metu nėra oficialiai pripažinta atskira diagnostinė kategorija, tačiau tai gali būti vertinama kaip elgesio priklausomybė. Taip pat, šie požymiai jie gali būti traktuojami kaip elgesio simptomai, susiję su kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Specialistai tokiais atvejais atlieka išsamų vertinimą, siekdami nustatyti, ar elgesys yra savarankiškas sutrikimas, ar tai atspindi kitas, gilesnes problemas.

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

Socialinių tinklų poveikis vaikams ir paaugliams

Socialinių tinklų vartojimo paplitimas tarp vaikų ir paauglių per pastarąjį dešimtmetį masiškai išaugo. Tyrimų duomenimis, paaugliai naudodamiesi socialiniais tinklais praleidžia 7 ir daugiau valandų kiekvieną dieną, kas prilygsta apie 50 valandų per savaitę. Nors patys vaikai ir paaugliai socialinius tinklus gali laikyti neatsiejama savo gyvenimo dalimi, yra svarbu suprasti, kad toks intensyvus socialinių tinklų naudojimas jiems kelia įvairias grėsmes.

Probleminis socialinių tinklų naudojimas

HBSC tyrimo duomenys rodo, kad probleminiu socialinių tinklų naudojimusi pasižymi beveik pusė 5-11 klasių moksleivių, o dar 1 iš 8 yra būdinga didelė priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Tokie vaikai ir paaugliai gali ne tik būti sunkiai sukalbami - jiems ir patiems gali pasidaryti itin sunku saikingai naudotis socialiniais tinklais.

Net ir paprašius vaiko ar jaunuolio atsitraukti nuo telefono, bandymai tai padaryti gali sukelti stiprią emocinę reakciją - pyktį, nusivylimą, nepasitenkinimą. Dažnai tokie bandymai taip pat baigiasi nesėkme: trumpam padėjęs telefoną į šalį, jaunuolis vėl jį automatiškai paima į rankas ir atsidaro socialines medijas. Šis veiksmas dažnai būna automatiškas, lyg įprotis, nereikalaujantis sąmoningo sprendimo. Čia neretai dingsta laiko nuovoka ir prasideda derybos su savimi, kai žadama socialiniuose tinkluose pabūti 10 minučių ir eiti užsiimti kita veikla, tačiau nejučiomis praleidžia kelias valandas.

Ką daryti tėvams?

Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, svarbiausia yra pradėti nuo atviro pokalbio. Draudimai ir ribojimai be paaiškinimo gali sukelti tik didesnį pasipriešinimą, todėl būtina kalbėtis apie tai, kodėl jaunuolio „sėdėjimas telefone“ jums kelia nerimą ir rūpestį, ir ieškoti sprendimų kartu. Nustačius ribas, svarbu susitarti dėl laiko, skirto socialiniams tinklams, ir ieškoti alternatyvių įdomių veiklų. Visiškas socialinių medijų eliminavimas ne visada yra gera priemonė, kadangi socialiniai tinklai taip pat yra dalis šiuolaikinės komunikacijos. Vis dėlto, svarbu kalbėti apie vartojimo saikingumą.

Kitos grėsmės

Socialinių tinklų naudojimas tarp vaikų ir paauglių gali būti ydingas ne tik dėl to, kad turi tendenciją tapti probleminiu ar pasireikšti priklausomybės rizika, bet ir dėl savo turinio. Visų pirma, vaikai ir paaugliai ne visada žino kuo galima, o kuo nederėtų dalintis internete, o taip pat kas gali matyti vienokią ar kitokią skelbiamą informaciją (nuotraukas, kontaktinius duomenis ir kitą jautrią informaciją). Tyrimai taip pat rodo, kad socialinių tinklų platformos dažnai ne tik renka, bet ir naudoja įvairius vartotojų, įskaitant ir vaikų ar paauglių, duomenis komerciniais ar finansiniais tikslais. Vaikai taip pat gali tapti ir tapatybės vagysčių aukomis. Galiausiai, socialiniuose tinkluose neretai galima sutikti iš esmės klaidingos informacijos (melagienų). Dėl šių priežasčių yra itin svarbu tėvams ir mokytojams kalbėtis su vaikais ne tik apie saikingą socialinių tinklų naudojimą, bet ir apie grėsmes, su kuriomis galima susidurti virtualioje erdvėje.

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko

Tėvai turėtų šviesti vaikus apie socialinių tinklų pavojus: kaip saugoti savo privatumą, ir išlaikyti pagarbą sau, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais ir kodėl nereikėtų dalintis asmeninio ar seksualinio pobūdžio turiniu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į patyčių grėsmę internete. Nuolatos priminkime vaikams, kad įžeidžianti frazė internete tokia pati skaudi kaip ir gyvenime.

tags: #priklausomybe #socialiniams #tinklams