Žema savivertė - tai būsena, kai žmogus nuolat jaučiasi menkas, niekam tikęs, nepasitikintis savimi ir savo galimybėmis. Tokie žmonės dažnai įkrenta į savigraužos liūną ir dienas leidžia gailėdami savęs, nematydami nei galimybių, nei kelių kažką pakeisti. Jų galvose sukasi spiečius minčių: „Aš nesugebėsiu; man nepavyks; aš nevertas geresnio“ ir daugybė kitų. Žema savivertė gali turėti neigiamų pasekmių įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant santykius, darbą ir sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra žema savivertė, kokios jos priežastys, požymiai ir kaip ją įveikti.
Kas yra savivertė?
Atsivertę Tarptautinių žodžių žodyną, atrastume, kad ego - tai reiškia aš, o terapija - tai rūpestis, slaugymas, gydymas. Taigi, ego terapija - tai nuolatinės ir atidžios priežiūros visų mūsų minčių, jausmų ūkiu, vertybių vertinimu, vidinio pasaulio puošimui.
Savivertė (angl. self-esteem) - tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis vertingas. Tai subjektyvus jausmas, kurį žmogus jaučia apie save, savo gebėjimus, savybes ir vertę. Savivertė yra svarbi psichologinės gerovės dalis, turinti įtakos žmogaus elgesiui, santykiams ir gyvenimo kokybei.
Žemos savivertės priežastys
Žema savivertė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai prasideda vaikystėje. Štai keletas pagrindinių priežasčių:
Vaikystės patirtys: Vaikui reikšmingų suaugusiųjų elgesys (meilės ir dėmesio trūkumas) gali sukelti vaikui jausmą, kad jis yra nereikalingas, nesvarbus, nemylimas ir nepripažintas. Taip pat, tam tikri tėvų elgesio modeliai, kurie tampa vaikų elgesio gyvenime modeliais. Pavyzdžiui, žema savivertė tarp tėvų turės įtakos vaiko žemos savivertės formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Šeimos aplinka: Nuvertinantis tėvų ir artimųjų požiūris į vaiką. Pats vaikas negali savęs įvertinti ir jo vertinimas remiasi artimų žmonių požiūriu į jį. Pastovi vaiko kritika lemia žemą savivertę ir uždarumą. Nesulaukdamas palaikymo iš tėvų vaikas jaučiasi nepripažintas, nuvertinantis savo sugebėjimus. Pernelyg dideli reikalavimai gali turėti įtakos formuojantis tiek žemai savivertei tiek savęs pervertinimui. Tėvai dažnai nori matyti savo vaikus tokius, kokiais patys norėjo būti. Jie sudeda savo neįgyvendintus lūkesčius į vaiką, kuris turi pasiekti tuos tikslus, kurių patys nepasiekė. Tokie tėvai nemato savo vaiko kaip atskiro asmens su savo norais ir poreikiais, o naudoja vaiką savo poreikių tenkinimui. Vaikui formuojasi įsitikinimas, kad jei jis nori būti mylimas, tai turi atitikti tėvų lūkesčius ir keliamus reikalavimus, būti tokiu, kokiu jį nori matyti tėvai. Lyginimas su gerais vaikais mažina savigarbą. Tai skatina konkurenciją, turi įtakos formuotis savęs pervertinimui. Kiti vaikai nėra draugai, bet varžovai, kuriuos reikia nugalėti, kad būti geresniam nei kiti ir įtikti tėvams.
Trauminės patirtys: Graikų kalboje žodis trauma reiškia žaizdą, sužeidimą. Trauma gali būti tiek fizinė, tiek psichologinė. Tačiau trauminė patirtis taip pat gali atsirasti ir išgyvenant artimųjų netektis, patiriant prievartą (seksualinę, psichologinę, fizinę) ir kitus siaubą, baimę keliančius įvykius. Žmonės gali būti sužeidžiami įvairiais būdais. Retai kada susimąstoma apie iš pirmo žvilgsnio atrodytų „nekaltus“ ir nereikšmingus veiksnius, tokius kaip autentiškumo (buvimas savimi, pagarba sau) nebuvimas bei prieraišumo stoka. Kartais, traumai atsirasti užtenka, kad vaikas nenorėtų būti savimi ir neturėtų su kuo pasikalbėti, pasidalinti savo patiriamais išgyvenimais. Pavyzdžiui, jei patyręs fizinį smurtą vaikas yra paliekamas vienas, su juo nesikalbama ir neaptariami patirti vaiko išgyvenimai, vaikas su savo patyrimais, t.y. emocijomis yra paliekamas vienas. Deja, vaikas nėra pajėgus susitvarkyti su savo emocijomis, suprasti to, kas įvyko, nes dar neturi streso įveikos įgūdžių ir yra pažeidžiamas. Dėl to dažnu atveju ne tiek pats traumuojantis įvykis, kiek vaiko palikimas su jo emocijomis ir išgyvenimais sukelia vaikui traumą. Tokioje situacijoje yra būtinas brandaus suaugusiojo įsikišimas ir pokalbis su vaiku padedant įveikti emocinius išgyvenimus.
Prieraišumo stoka: Kalbant apie prieraišumo stoką kaip traumuojantį veiksnį, tai gali sukelti tėvų nedėmesingumas, kuomet tėvai yra pernelyg užsiėmę savo darbais ir neskiria vaikui pakankamai dėmesio. Atrodytų viskuo aprūpintas vaikas, tik ne tėvų dėmesiu, gali būti traumuojamas ir patirti traumos pasekmes visą gyvenimą. Jei vaikas nesulaukia dėmesio, kai nori ką nors pasakyti, papasakoti, pasidžiaugti, jis lieka vienas ir patiria atstūmimą iš pačių artimiausių žmonių. Nesuprasti vaiko jausmai, nepatenkinti saugumo, meilės, priklausymo poreikiai, prisiimta atsakomybė už tėvų emocijas psichologiškai sužaloja vaiką. Dar daugiau, santykio šeimoje nebuvimas.
Socialinė aplinka: Socialinė aplinka, įskaitant draugus, bendradarbius ir visuomenę, taip pat gali turėti įtakos savivertei. Nuolatinis lyginimasis su kitais, patyčios, atstūmimas ar diskriminacija gali sumažinti savivertę.
Žiniasklaida: Žiniasklaida, ypač socialiniai tinklai, gali daryti didelę įtaką savivertei, nes dažnai pateikia nerealistiškus grožio, sėkmės ir laimės standartus.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Perfekcionizmas: Perfekcionizmas - tai tendencija siekti nepriekaištingumo ir nuolat jaustis nepatenkintu savo pasiekimais. Tai gali sukelti nuolatinį stresą ir nerimą, mažinantį savivertę.
Kritinis vidinis balsas: Daugelis žmonių turi stiprų vidinį kritiką, kuris nuolat juos smerkia ir kritikuoja. Šis vidinis balsas gali būti ypač žalingas savivertei.
Nesugebėjimas valdyti savo gyvenimo: Polinkis kaltinti kitus arba save. Tokie žmonės nesugeba prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Žemos savivertės požymiai
Žema savivertė gali pasireikšti įvairiais būdais. Štai keletas dažniausių požymių:
- Nuolatinis savęs kritikavimas: Žmogus nuolat kritikuoja save, savo išvaizdą, gebėjimus ir pasiekimus.
- Baimė suklysti: Žmogus bijo suklysti, nes mano, kad klaidos įrodo jo nekompetenciją ir nevertingumą. Abejodamas, kad gali įvykdyti tai, ko iš jo tikimasi, žmogus dažnai nedaro nieko arba atidėlioja veiksmus ilgą laiką.
- Jautrumas kritikai: Žmogus labai jautriai reaguoja į kritiką, net jei ji yra konstruktyvi. Tvirto „stuburo“ neturintys žmonės neadekvačiai reaguoja į kritiką. Jie viską priima asmeniškai. Visi žmonės klysta, bet kai klaidą nagrinėji su adekvačiu žmogumi, jis viską supranta, ir pokalbis vyksta konstruktyviai. Žmogus „be stuburo“ situacijos analizę supranta kaip įžeidimą, psichologinę traumą, liudijančią jo nevisavertiškumą.
- Sunkumai priimant komplimentus: Žmogus jaučiasi nepatogiai, kai yra giriamas, ir dažnai atmeta komplimentus.
- Pesimizmas: Žmogus dažnai mato tik neigiamus dalykus ir abejoja savo galimybėmis pasiekti sėkmę.
- Priklausomybė nuo kitų nuomonės: Žmogui labai svarbi kitų žmonių nuomonė, ir jis stengiasi įtikti kitiems, net jei tai prieštarauja jo paties norams ir vertybėms.
- Sunkumai priimant sprendimus: Žmogus jaučiasi nepasitikintis savo sprendimais ir dažnai abejoja, ar pasirinko teisingai.
- Perdėtas savęs lyginimas su kitais: Žmogus nuolat lygina save su kitais ir jaučiasi blogesnis už juos.
- Socialinis atsiribojimas: Žmogus vengia socialinių situacijų, nes jaučiasi nepatogiai ir bijo būti atstumtas.
- Sunkumai išreiškiant savo poreikius: Didelis noras būti geram, įtikti, patikti, prisitaikyti prie kito žmogaus aukojant savo asmeninius norus ir interesus.
- Polinkis į priklausomybes: Žmogus gali būti linkęs į priklausomybes, tokias kaip alkoholizmas, narkomanija, lošimai ar persivalgymas, kaip būdas nuslopinti neigiamus jausmus.
- Nuolatinis skundimasis: Žemos savivertės žmonės linkę skųstis kitais, kaltinti kitus. Tokiu būdu bandoma atsikratyti atsakomybės už savo nesėkmes. Jie mėgsta sakyti, kad geriausia gynyba-puolimas.
- Dėmesys į savo trūkumus: Sutelkiamas dėmesys į savo trūkumus ir nematomi privalumai. Būdingas didelis kritiškumas savo išvaizdai. Žemos savivertės žmonės yra nuolat nepatenkinti savo figūra, akių spalva, ūgiu, apskritai savo kūnu.
- Vienatvė arba vienatvės baimė: Uždarumas, atsiribojimas nuo kitų žmonių, savigaila, nesugebėjimas priimti komplimentų.
- Arogancija: Nuolatinis įsitikinimas savo teisumu. Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų, atsiprašyti, paprašyti atleidimo. Nesugebėjimas prašyti pagalbos, nes tai suvokiama kaip silpnumo požymis.
Kaip įveikti žemą savivertę?
Nors žema savivertė gali būti skausminga ir ribojanti, ją galima įveikti. Štai keletas strategijų, kurios gali padėti padidinti savivertę:
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Atsisakyti savęs vertinimo: Liautis save vertinti remiantis išore ir savęs lyginimu su kitais. Vertindami save, mes lygiuojamės į kitus, lyginame save su jais ir nuolat aptinkame tuos, kurie daro ar turi kažką geriau, gražiau, labiau ir visaip kitaip -iau. O iš kur mes žinome, kad tas -iau yra jiems būdingas, o ne mums? Žinome, nes ne kartą ir ne du mums sakė apie tai. Ir nesvarbu, kad jau suaugome, bet mumyse liko gyventi ta Onytė ar tas Petriukas, kurie visada buvo blogesni nei kaimyno vaikai. Ir toliau savo vertę mes matuojame kitų pagyrimais, savo pasiekimais, kažko turėjimu-neturėjimu, t. y. Mūsų vertė priklauso nuo kitų žmonių nuomonės ar turimų atributų kiekio.
Surašyti savo privalumus: Surašyti savo privalumus, pasiekimus, stipriąsias puses. Jei sunku atrasti savo privalumus, paprašyti pagalbos artimųjų.
Sąmoningumas: Pirmas žingsnis įveikiant žemą savivertę yra suvokti, kad ji egzistuoja. Atkreipkite dėmesį į savo mintis ir jausmus apie save. Kai pastebite neigiamas mintis, sustabdykite jas ir pabandykite pakeisti teigiamomis.
Savęs priėmimas: Priimkite save tokius, kokie esate, su visais savo trūkumais ir stiprybėmis. Niekas nėra tobulas, ir kiekvienas žmogus turi savo unikalų rinkinį savybių.
Teigiamas mąstymas: Praktikuokite teigiamą mąstymą. Vietoj to, kad sutelktumėte dėmesį į savo trūkumus, susitelkite į savo stiprybes ir pasiekimus.
Realistiški tikslai: Nustatykite sau realistiškus tikslus ir siekite jų įgyvendinimo. Kiekvienas pasiektas tikslas didina pasitikėjimą savimi ir savivertę.
Sveikas gyvenimo būdas: Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata. Sveika mityba, reguliarus sportas ir pakankamas miegas gali padidinti energiją ir pagerinti nuotaiką.
Atsisakyti lyginimo su kitais: Nustokite lyginti save su kitais. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo kelią gyvenime.
Sveiki santykiai: Bendraukite su žmonėmis, kurie jus palaiko ir vertina. Venkite žmonių, kurie jus kritikuoja ir žemina.
Atsisakyti ginčų: Nustokite ginčytis su kitais ir įrodinėti savo tiesą. Nepulkite į “depresiją”, jei nepavyko pasiekti norimą rezultatą. Nustokite konkuruoti su kitais dėl bet kokios priežasties.
Nauji iššūkiai: Išbandykite naujus dalykus, kurie jums patinka ir padeda tobulėti. Mokykitės naujų įgūdžių, keliaukite, dalyvaukite socialinėse veiklose.
Atrasti malonumą: Padaryti dalykų, kurie jums teikia malonumą, sąrašą. Jei įmanoma, pradėti juos vykdyti. Padaryti norų ir tikslų sąrašą ir jį vykdyti. Daugiau bendrauti su tais, kurie kelia geras emocijas, kuriais žavitės ir kurie įkvepia. Išmokite ne tik klausyti, bet ir girdėti žmones. Rūpinkitės kitais ir atsižvelkite į jų poreikius, o ne darykite tik tai, kas jums atrodo teisinga. Pavyzdžiui, jūs kavinėje susitinkate su draugu, kuris nori kavos, bet jūs manote, kad naudingiau gerti arbatą. Neprimeskite savo požiūrio ir leiskite jam pačiam išsirinkti. Leiskite sau daryti klaidas.
Profesionali pagalba: Jei jaučiate, kad negalite įveikti žemos savivertės vieni, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Profesionalas gali padėti jums nustatyti žemos savivertės priežastis ir išmokti veiksmingų įveikos strategijų.
Savivertė ir priklausomybės
Trauma skirtingus žmones paveikia skirtingai, nes kiekvieno iš mūsų reakcija į stresorius yra skirtinga, be to, skiriasi ir nervų sistemos jautrumas. Vienas labiausiai paplitusių reiškinių, kurį galima laikyti traumos pasekme, tai - priklausomybės. Nesvarbu, kokio tipo jos būtų - valgymo, narkotikų, alkoholio, sekso ar rūkymo - visos jos gali rodyti, jog asmuo yra traumuotas. Manoma, jog priklausomybės - tai būdas prisitaikyti prie skausmą keliančio pasaulio, pajusti bent trumpalaikį malonumą, kuris padėtų išgyventi. Taigi už kiekvieno priklausomo elgesio gali slypėti didžiulis skausmas, su kuriuo asmuo nepajėgia išbūti. Tuo tarpu priklausomybė palengvina buvimą su skausmu.
tags: #priklausomybe #zmogui #ir #zema #saviverte #bernardinai