Priklausomybė yra sudėtinga būklė, kuri paveikia žmogų fiziškai, psichiškai ir socialiai. Tai nėra tik laikinas pasimėgavimas tam tikra medžiaga, kuris bet kada gali baigtis, ar simptomai, kuriuos galima lengvai valdyti. Priklausomybė nuo vaistų, alkoholio ar kitų medžiagų atima žmogui laisvę ir sugriauna jo santykius su pasauliu, o nuo to pabėgti pačiam būna labai sunku arba beveik neįmanoma.
Priklausomybės sindromo apibrėžimas
Priklausomybės sindromas - tai fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitas elgesys, anksčiau labiau vertintas. Oficialus priklausomybės ligos terminas yra priklausomybės sindromas. Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Tai psichikos ir elgesio sutrikimas, kai žmogus tampa priklausomu (-a) nuo tam tikro įpročio ar medžiagos ir negali nustoti jos vartoti arba atsisakyti savo valia, nepaisant neigiamų poveikių tiek pačiam sau, tiek aplinkai. Priklausomybės atveju įvyksta pokyčiai centrinėje nervų sistemoje ir organizmas prisitaiko prie tam tikro elgesio ar medžiagų ir reikalauja jų, kad išlaikyti „normalų“ funkcionavimą.
Svarbiausias priklausomybės sindromo požymis yra troškimas (dažnai stiprus, kartais nenugalimas) vartoti psichoaktyviąsias medžiagas (gali būti skiriamos medicininiams tikslams, arba ne), alkoholį arba tabaką.
Kiti priklausomybės sindromo požymiai:
- Sunku valdyti elgesį.
- Fiziologinės abstinencijos būsena.
- Medžiagos vartojimas nepaisant akivaizdžiai žalingų pasekmių, pavyzdžiui, kepenų pažeidimo, depresijos būsena po intensyvaus medžiagos vartojimo arba narkotikų sukeltas kognityvinės funkcijos pakenkimas.
Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Joms būdingas stiprus potraukis vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas ir reikšmingai sumažėjusi galimybė kontroliuoti jų vartojimą. Dėl to žmogus patiria arba rizikuoja patirti neigiamų padarinių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Priklausomybės sindromo priežastys ir rizikos veiksniai
Nėra vieno veiksnio, nuo kurio priklausytų priklausomybė. Tikimybė tapti priklausomam, kaip ir tikimybė susirgti kitomis ligomis, yra nevienoda. Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.).
Žmonės skiriasi savo jautrumu priklausomybei. Tai glaudžiai susiję su genetine predispozicija - paveldimomis centrinės nervų sistemos funkcionavimo ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patys susidurti su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Vis dėlto genetika nėra vienintelis veiksnys, nes reikšmingą įtaką daro ir asmenybės bruožai, susiformuojantys vaikystėje ir jaunystėje, taip pat socialinė aplinka.
Priklausomybė nuo opioidų
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Opioidai, veikdami opioidinius receptorius, sukelia pokyčius neurotransmiterių lygyje, ypač dopamino, serotonino ir norepinefrino. Šie pokyčiai gali paveikti emocinę būseną, elgesį, atmintį ir kognityvines funkcijas.
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas, yra sudėtinga būklė, kuri išsivysto dėl ilgalaikio opioidų vartojimo. Ši liga pasižymi nuolatiniu opioidų paieškos ir vartojimo poreikiu, nepaisant žalos, kurią jie gali sukelti fizinei ir psichinei sveikatai.
Pagrindinės ligos priežastys apima ilgalaikį opioidų vartojimą, kuris gali prasidėti nuo skausmo gydymo. Taip pat svarbūs yra biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Biologiniu požiūriu, genetinis polinkis gali padidinti riziką. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip anksčiau patirta trauma ar psichikos sutrikimai, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Priklausomybės sindromo simptomai
Priklausomybės simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų, tokių kaip nuotaikų svyravimai ir padidėjęs nerimas, iki sunkių simptomų, tokių kaip depresija, psichozė, atminties praradimas ir elgesio pokyčiai.
Priklausomybę reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nukenčia žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis. Net ir nesant priklausomybės sindromo, tam tikri vartojimo įpročiai ar būdai gali sulaukti aplinkinių kritikos ir visuomenės nepritarimo - tai vadinama probleminiu vartojimu. Dažnai žmonės nepajėgia objektyviai įvertinti savo būklės ir grėsmės sveikatai bei socialinei gerovei.
Abstinencija
Abstinencija yra būsena, kurią patiria žmogus, nutraukęs arba sumažinęs ilgalaikį tam tikrų medžiagų, pvz.: alkoholio arba narkotikų, vartojimą. Abstinencijos simptomai gali pasireikšti, kai organizmas priverstas adaptuotis prie medžiagų trūkumo ar sumažinto kiekio. Šie simptomai gali būti fiziniai, psichiniai arba abiejų tipų.
Pavyzdžiui, alkoholio abstinencija gali sukelti fizinę reakciją, tokia kaip drebulys, prakaitavimas, nemiga, pykinimas, širdies plakimo padidėjimas. Taip pat gali pasireikšti psichiniai simptomai, tokie kaip nerimas, depresija ar dirglumas.
Narkotikų abstinencijos simptomai taip pat gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, kokia medžiaga vartota. Jie gali apimti nuotaikos pokyčius, miego sutrikimus, raumenų skausmus, galvos skausmus ir kt.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Medikamentai, kuriems greičiausiai išsivysto priklausomybė
Medikamentams, kuriems greičiausiai išsivysto priklausomybė, dažniausiai priklauso tam tikri psichoaktyvūs medikamentai, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Dažniausiai tai būna:
- Benzodiazepinai - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai, į kuriuos įeina raminamieji ir miegą gerinantys vaistai. Šie vaistai gali sukelti ypatingą potraukį, kai jie vartojami ilgą laiką arba viršijant išrašytas dozes. Bandant nutraukti benzodiazepinų vartojimą, pacientams gali kilti tokių simptomų, kaip nemiga, nerimas, irzlumas.
- Vaistai nuo skausmo - centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai. Naudojant šiuos vaistus ilgą laiką organizmas gali prie jų lengvai priprasti, tai reiškia, jog skausmo malšinimas nebebus toks efektyvus ir reikės didinti dozę. Dozės didinimas gali privesti prie nuolatinio nesaikingo vartojimo ir galiausiai prie priklausomybės. Nutraukus šių vaistų vartojimą taip pat išsivysto abstinencijos sindromas.
Svarbiausia yra žinoti, jog dar prieš pradedant vartoti bet kokio tipo vaistus konsultuokitės su gydytoju bei jokiu būdų neviršykite gydytojo išrašytos Jums tinkamos vaistų normos. Tokiu būdų priklausomybės galite aplamai išvengti.
Priklausomybės sindromo diagnostika
Priklausomybės sindromą nustato gydytojas psichiatras, remdamasis išsamiu paciento apklausimu ir apžiūra. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo diagnozuojami remiantis klinikiniais vertinimais, kurie apima paciento istoriją, simptomų vertinimą ir psichologinius testus. Gydytojai gali naudoti įvairius diagnostinius instrumentus, kad nustatytų priklausomybės laipsnį ir susijusius psichikos sutrikimus. Paprastai siekiama gauti informacijos ne tik iš paties paciento, bet ir iš šeimos narių, draugų ar kolegų. Papildomai gali būti atliekami greitieji testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms nustatyti šlapime ar seilėse. Daugumą jų galima aptikti per 24-48 val. po pavartojimo, priklausomai nuo medžiagos tipo ir suvartotos dozės.
Priklausomybės sindromo gydymas
Gydymo galimybės apima medicininius ir nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai dažnai apima opioidų pakeitimo terapiją, tokią kaip metadono ar buprenorfino vartojimas, kuris padeda sumažinti potraukį ir abstinencijos simptomus. Psichologinė terapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra svarbi gydymo dalis.
Kovoti su priklausomybe nuo vaistų yra labai sunku, tačiau įmanoma. Štai keletas būdų kaip galite kovoti su priklausomybe nuo vaistų:
- Nebijokite iškart pajutus priklausomybės požymius, ar išgirdus tai iš aplinkinių, kreiptis į patyrusius gydytojus ir specialistus, kurie turi patirties gydant priklausomybes.
- Ieškokite paramos iš šeimos narių ir draugų.
- Atraskite sau naujas veiklas, kurios užims didesnę dalį Jūsų dienos ir padės nutraukti mintis, taip nustumiant norą vartoti vaistus į šoną.
Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC)
Viena svarbiausių įstaigų, į kurią reikėtų kreiptis susidūrus su bet kokio tipo priklausomybe yra Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC). Tai sveikatos priežiūros bei gydymo įstaiga, kuri teikia įvairias medicinines, psichologines ir socialines paslaugas žmonėms, kovojantiems su priklausomybe, ir jų artimiesiems, kurie to buvo paveikti. Remdamiesi moksliniais tyrimais, įgyta patirtimi ir išskirtiniu požiūriu į kiekvieno žmogaus situaciją bei būklę, priklausomybių centras užtikrina efektyvų ir kokybišką gydymą, kad pacientai galėtų atrasti naują savo gyvenimo kelią bei išsigelbėti nuo sunkumus ir pavojų keliančių sutrikimų.
Statistika Lietuvoje
Tabako ir alkoholio vartojimas yra paplitęs tarp įvairių amžiaus grupių. Remiantis Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 8 % šalies gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Oficialiais skaičiais apie 1,8 % Lietuvos gyventojų gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, o apie 0,17 % - dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš pastarųjų daugiausia (apie 80 %) sudaro priklausomybė nuo opioidų.
tags: #priklausomybes #sindromas #psichine #liga