Priklausomybės - tai sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų, kuris paliečia ne tik priklausomą asmenį, bet ir jo artimuosius. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių prevencijos ir kontrolės metodus, atsižvelgiant į skirtingas visuomenės grupes ir įstaigas.
Aktualumas ir problematika
Narkomanija - tai liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo ir nesirenka žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą ar socialinę padėtį. Tai didžiulis ir rimtas iššūkis ne tik valstybės institucijoms, susijusioms su narkomanijos problemos sprendimu, bet ir reali grėsmė visai visuomenei. Susidariusi situacija reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų bei visuomenės veiklos. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį (apie svaigiąsias medžiagas bei jų vartojimo pasekmes visuomenėje yra paplitę labai daug vadinamųjų mitų: yra lengvi narkotikai, mažos dozės nekenkia), šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Taigi narkomanijos prevencijos vykdymo problemų aktualumas yra neabejotinas, o jos poreikis ir reikmė nuolat didėja.
Narkomanijos paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) 2006 metų ataskaitoje nurodo, kad 2004 metais narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Šios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia grėsmę visuomenės saugumui, narkomanijos paplitimas tiek Europos Sąjungoje, tiek atskirose šalyse nemažėja. ES šalių narkomanų skaičius siekia 2 milijonus.
Deja, narkomanijos problema neaplenkia ir Lietuvos. Šis neigiamas socialinis reiškinys veikia valstybę įvairiose politinėse, socialinėse ir ekonominėse sferose, paveikia žmonių gyvenimo kokybę, visuomenės vertybes, požiūrius ir elgesį.
Statistika rodo, kad narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, 2,6 proc. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas per pastaruosius 12 mėnesių, kai tuo tarpu juos vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Daugiausia narkotikų vartojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite: Kova su priklausomybėmis Lietuvoje
Narkotikų vartojimas pataisos įstaigose
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra itin paplitęs reiškinys pataisos įstaigose. Kalėjimų departamento duomenimis, asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, skaičius nuolat didėja.
Nustatyta, kad pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, - opioidai. Pastebėta, kad įkalinimo vietose, kaip ir likusioje visuomenės dalyje, narkotikai vis labiau plinta jaunesnių žmonių tarpe.
Priklausomybių priežastys
Norint veiksmingai kovoti su priklausomybėmis, svarbu suprasti jų priežastis. Priklausomybių priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo individualių, socialinių ir aplinkos veiksnių. Tiek asmenims, vartojantiems narkotikus laisvėje, tiek suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems kvaišalus pataisos įstaigose, gali būti būdingos šios priežastys:
- Psichologinės priežastys: asmenybės, temperamento ir charakterio ypatumai, psichologinis nebrandumas, greitas pasidavimas kitų įtakai.
- Socialinės priežastys: nuostatos į narkotinių medžiagų vartojimą. Socialiniai, kultūriniai faktoriai taip pat turi poveikį.
- Prieinamumas: kuo didesnis visuomenės prieinamumas prie narkotikų, tuo labiau žmonės linkę juos vartoti.
- Ekonominės priežastys: tam tikro narkotiko vartojimo prieinamumas finansiškai, galimybė jo nusipirkti.
Priklausomybių prevencijos metodai
Narkomanijos prevencija - tai kompleksas priemonių, skirtų mažinti narkotinių medžiagų vartojimą ir jo pasekmes. Prevencija gali būti vykdoma įvairiais lygmenimis:
- Pirminė prevencija: skirta apsaugoti žmones nuo narkotikų vartojimo pradžios. Tai apima švietimą, informacijos sklaidą, socialinių įgūdžių ugdymą.
- Antrinė prevencija: skirta anksti nustatyti ir gydyti narkotikų vartojimo problemas. Tai apima patikrinimus, konsultacijas, trumpalaikį gydymą.
- Tretinė prevencija: skirta padėti žmonėms, kurie jau turi priklausomybę, atsisakyti narkotikų ir integruotis į visuomenę. Tai apima ilgalaikį gydymą, reabilitaciją, socialinę paramą.
Prevencija pataisos įstaigose
Prevencija pataisos įstaigose turi savitų bruožų. Čia svarbu užtikrinti griežtą narkotikų patekimo kontrolę, vykdyti švietėjišką veiklą, teikti psichologinę pagalbą ir gydymą priklausomiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
2004 m. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje kaip viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo Lietuvos laisvės atėmimo vietose sąlygų įvardinta nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigos apsaugos užtikrinimas.
Priklausomybių kontrolės metodai
Priklausomybių kontrolė apima įvairias priemones, skirtas mažinti narkotikų pasiūlą ir paklausą. Tai apima:
- Teisinės priemonės: narkotikų gamybos, platinimo ir vartojimo draudimas, bausmės už narkotinius nusikaltimus.
- Policijos priemonės: narkotikų prekeivių sulaikymas, narkotikų konfiskavimas.
- Muitinės priemonės: narkotikų kontrabandos prevencija.
- Gydymo ir reabilitacijos priemonės: priklausomų asmenų gydymas, reabilitacija, socialinė integracija.
CRAFT metodas
Didžiausios problemos artimiesiems kyla tuomet, kai priklausomas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir nenori kreiptis pagalbos. Taip artimieji, norėdami padėti, įsisuka į priklausomų žmonių kasdienybę ir pradeda gyventi ne savo, bet priklausomybę turinčio žmogaus gyvenimo „ritmu“.
Medicinos psichologė Eglė Adomavičiūtė tokią situaciją lygina su gyvenimu skęstančiame laive: kai laivo kapitonas yra priklausomas žmogus, o įgula - artimieji. „Įgula turi vilties ir žino, kad kapitonas galėtų priimti sprendimus, kurie laivo nenuskandintų, tačiau nežino kaip to pasiekti. Tuomet įgula (t.y. šeima ir artimieji) patiria neigiamas pasekmes: prastėjančią emocinę savijautą, depresiją, nerimo sutrikimus, nepasitenkinimą savo gyvenimo kokybe ir t.t. Ir ne visi gali bei nori palikti kapitoną (t.y. priklausomybę turintį žmogų), nuskęsti kartu su laivu. Laivo įgula įvairiais būdais stengiasi įkalbėti, motyvuoti kapitoną išgirsti, suprasti ir kreiptis pagalbos. Tik dažnu atveju tos pastangos lieka bevaisės. Tuomet šeimos nariams (laivo įgulai) stiprėja pyktis, spaudimas ir kontrolė priklausomam žmogui (kapitonui).
Mokslinių tyrimų duomenimis net 70 % priklausomybę turinčių žmonių po to, kai artimasis pradeda CRAFT programą, kreipiasi pagalbos į priklausomybių specialistus. Didelė dalis priklausomų žmonių sumažina suvartojamų medžiagų kiekį bei vartojimo dažnumą. Taip pat, stebimi ryškūs pačių artimųjų žmonių nuotaikos, kasdieninio funkcionavimo ir gyvenimo kokybės gerėjantys rodikliai, nepaisant to ar jų aplinkoje esantis priklausomas asmuo sutiko kreiptis pagalbos ar ne.
Taip pat skaitykite: Sveikimo programos priklausomiems asmenims
Priklausomybės ir smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė, sukuriant užburtą ratą, iš kurio ištrūkti tampa sudėtinga.
Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu. Statistikos duomenys rodo, kad 58,5 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų smurto akto metu.
Smurtą patyrę asmenys dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, kuris gali paskatinti ir pačių priklausomybių vystymąsi. Tyrimai rodo, kad asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dažniau linkę vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas kaip būdą susidoroti su emociniu skausmu.
tags: #priklausomybiu #prevencija #ir #kontrole