Asmenybė - tai daugiau nei tik žmogaus išorinis įvaizdis. Tai kompleksinis individo savitumas, apimantis reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių visumą, kuriomis vienas asmuo skiriasi nuo kito. Asmenybei būdinga aktyvumas, kryptingumas ir sąmoningas santykis su tikrove. Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės sampratą, jos formavimąsi lemiančius veiksnius, skirtingas asmenybės teorijas ir galimus asmenybės sutrikimus bei jų įtaką žmogaus gyvenimui.
Asmenybės Samprata ir Jos Formavimosi Veiksniai
Asmenybė yra unikalus individo psichologinių ir elgesio savybių derinys. Jos formavimąsi lemia daugybė veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra:
- Temperamentas: Įgimtos savybės, apibūdinančios emocinį reagavimą ir elgesio stilių.
- Charakteris: Įgytos savybės, susijusios su moralinėmis vertybėmis ir elgesio normomis.
- Psichiniai procesai: Kognityvinės funkcijos, tokios kaip mąstymas, atmintis, dėmesys ir suvokimas.
- Amžius: Asmenybė bręsta ir keičiasi visą gyvenimą, patiriant įvairias raidos stadijas.
- Intelektas: Gebėjimas mokytis, spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujų situacijų.
- Lytis: Socialiniai ir kultūriniai lyties stereotipai gali daryti įtaką asmenybės formavimuisi.
- Aplinka: Socialinė, kultūrinė ir fizinė aplinka, kurioje auga ir gyvena žmogus, daro didelę įtaką jo asmenybei.
Asmenybės formavimasis yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kurio metu sąveikauja įgimti ir įgyti veiksniai.
Asmenybės Teorijos: Įvairūs Požiūriai į Žmogaus Savitumą
Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. XX amžiaus pradžioje sukurtos psichoanalitinės psichodinaminės teorijos, vėliau - bruožų, biheivioristinės teorijos. XX amžiaus viduryje kaip priešybė šioms atsirado humanistinės teorijos, biheivioristines teorijas papildė kognityvinė psichologija.
Psichoanalitinės Psichodinaminės Teorijos
Psichoanalitinių psichodinaminių teorijų šalininkai (klasikinės psichoanalitinės teorijos - S. Freudas, C. G. Jungas, socialinės - A. Adleris, E. Frommas, H. S. Sullivanas, šiuolaikinės - O. Kernbergas, M. Klein ir kiti) asmenybę interpretuoja atsižvelgdami į įgimtas paskatas (gyvenimo ir mirties instinktus), psichinės energijos panaudojimo dėsningumus, aiškina asmenybės raidą ir integraciją psichikos dalijimu į sąmoningas ir nesąmoningas sritis. S. Freudas pateikė asmenybės raidos stadijas (oralinė stadija, analinė stadija, latentinė stadija, falinė stadija, genitalinė stadija). Šios teorijos akcentuoja nesąmoningų procesų, ankstyvos vaikystės patirties ir psichinės energijos svarbą asmenybės formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Veiksmingi būdai kovoti su depresija
Bruožų Teorijos
Bruožų teorijų (žymiausios H. J. Eysencko, R. B. Cattellio, G. W. Allporto) šalininkai teigia, kad asmenybė yra pastovi bruožų, arba būdingų elgesio, mąstymo, jausmų, reakcijų, visuma. Ankstyvųjų bruožų teorijų atstovai nagrinėjo bruožų derinius, šiuolaikinių - jų įtaką asmenybės raidai, veiklai ir elgesiui. Šios teorijos siekia identifikuoti ir aprašyti pagrindinius asmenybės bruožus, kurie lemia individo elgesį įvairiose situacijose.
Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Pastaraisiais metais įspūdingas mokslinių tyrimų skaičius patvirtino, kad penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savybių pagrindas. Šis modelis apima:
- Ekstravertiškumas: Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsnį. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs.
- Nuolaidumas: Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolaidūs žmonės yra paslaugūs, šilti ir patiklūs.
- Stropumas: Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsakingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus.
- Emocinis stabilumas: Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispirti stresui. Žmonės, kurių emocinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpinę, apimti depresijos ir nesaugūs.
- Atvirumas patirčiai: Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi, imlumą naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir meniškai jautrūs.
Buvo ištirtas gana platus specialybių spektras: specialistai (inžinieriai, architektai, buhalteriai, teisininkai), policininkai, vadovai, pardavėjai ir pusiau kvalifikuoti bei kvalifikuoti darbininkai. Darbo rezultatai apibrėžti, atsižvelgiant į darbo įvertinimą, mokymo rodiklius ir personalo tarnybos duomenis, tokius kaip atlyginimas. Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus. Toks rezultatas yra logiškas, nes šios profesijos pasižymi intensyviu bendravimu su žmonėmis. Panašiai buvo pastebėta, kad noras patirti svarbus prognozuojant mokymo efektyvumą, kas taip pat yra logiška. Vienas dalykas liko neaiškus - kodėl emocinis stabilumas nebuvo susijęs su darbo rezultatais. Intuityviai atrodytų, kad ramūs ir saugiai besijaučiantys beveik visų profesijų žmonės turėtų demonstruoti geresnius darbo rezultatus nei susirūpinę ir nesijaučiantys saugūs. Mokslininkai spėja, jog atsakymas gali būti toks: tik aukštus emocinio stabilumo rodiklius turintys žmonės išsaugo savo darbą.
Paskutiniaisiais metais vis gausėja tyrimų įrodančių, kad šis asmenybės modelis galioja tik tam tikrose europinės kultūros zonose. Pamėginus, pavyzdžiui, Kinijoje pritaikyti Didžiojo penketo asmenybės bruožų modelį, kuris, kaip buvo manoma, yra universalus, paveldimas, perduodamas genais - tyrėjams nepavyko. Vietoje tradicinių penkių asmenybės bruožų mokslininkai aptiko keturis. Modelis pavadintas CPAI. Trys CPAI modelio bruožai, su tam tikromis išlygomis, dar daugiau ar mažiau atitiko Didžiojo penketo asmens savybes, tačiau vienas kinų asmenybės bruožas nerado jokių atitikmenų (Heine, S. Stephen P. Robbins (2007). Organizacinės elgsenos pagrindai. Steven Heine (2008).
Biheivioristinės Teorijos
Įtakingų biheivioristinių asmenybės teorijų mažai (biheiviorizmas); jų šalininkai tyrė, kiek elgesio pastovumą lemia bruožai, o kiek - aplinkos veiksniai ir bausmės. Plėtojantis kognityvinei psichologijai buvo siekiama paaiškinti kompleksines socialinio elgesio prielaidas. Biheivioristinės kognityvinės asmenybės teorijos atstovai G. Milleris, A. Dollardas, A. Bandura nagrinėja įsiminimo, reakcijų atidėjimo, savireguliacijos procesus. Šios teorijos akcentuoja aplinkos poveikį asmenybės formavimuisi ir mokymosi procesus, tokius kaip sąlygojimas ir imitacija.
Taip pat skaitykite: Genetikos įtaka elgesiui
Humanistinės Teorijos
Humanistinių asmenybės teorijų šalininkai (humanistinė psichologija; pradininkai C. R. Rogersas, A. H. Maslow) žmogų traktuoja kaip unikalią, visybišką sistemą, galinčią save realizuoti, iškelia asmenybės subjektyvumo, atsakomybės, laisvės, prasmės, meilės ir kitų jausmų vertę, nagrinėja potencialias asmenybės galimybes tobulėti. Šios teorijos pabrėžia žmogaus individualumą, laisvą valią ir siekį realizuoti savo potencialą.
Asmenybės Sutrikimai: Kai Asmenybės Bruožai Trikdo Gyvenimą
Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.
Apie 10 % žmonių turi asmenybės sutrikimų, o klinikinėje populiacijoje dar daugiau (Zimmerman, Rothschild ir Chelminski, 2005; Torgersen, 2009; Sperry ir Sperry, 2016; APA (DSM-5-TR), 2022). Asmenybės sutrikimai gali smarkiai sutrikdyti asmens funkcionavimą darbe, šeimoje, socialinius bei kitus santykius. Šie sutrikimai susiję su dažnesniais konfliktais šeimoje, skyrybomis, darbo santykių nutraukimu, tėvystės teisių apribojimu ar praradimu, benamyste, piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, smurtu ir nusikalstamu elgesiu, problemomis su teisėtvarka. Asmenybės sutrikimo buvimas dažnai apsunkina gretutinių ligų, psichikos sutrikimų eigą, gydymą ir prognozę. Jie susiję su prastesniu gydymo laikymusi, ankstyvu gydymo nutraukimu, dažnesniais atkryčiais ir dažnesniu medicinos ir psichiatrijos paslaugų naudojimu (Skodol, Bender, Gunderson ir Oldham, 2014; Sperry ir Sperry, 2016).
Yra keletas skirtingų asmenybės sutrikimų tipų, įskaitant:
- Paranoiškas asmenybės sutrikimas: asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas: asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas: šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
- Priklausomas asmenybės sutrikimas: šie asmenys yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.
Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Asmens suvokimo analizė
Asmenybės Pokyčio Galimybės ir Ribos
Nagrinėsime asmenybės pokyčio galimybes ir ribas. Kada geriau rinktis priėmimo strategiją, o kada pokyčio ar jų derinį. Konkretūs būdai leidžiantys, šiek tiek, keisti savo asmenybės bruožus (praplėsti savo asmenybės bruožų išreikštumą).
Šis klausimas yra tai, kur prasideda psichoterapija ir psichologija. Kodėl tai ką aš jaučiu, yra tai ką jaučiu, kodėl tai ką manau - manau, ir kaip man visa tai pakeisti ir/ar pasikeisti? Ar tai yra ką mes paveldėjome? Vargu. Įsivaizduokite vienerių metų vaiką, kuris nuolatos domisi aplinka (tai būdinga tokio amžiaus vaikams). Tačiau vaiko mama yra nerimąstinga. Dabar įsivaizduokite, kad progų, tokiai nerimąstingai mamai, kai ji bara savo vaiką tyrinėjantį aplinką, pasitaiko daug ir dažnai. Kas atsitinka su vaiku? Ar vaikas gali sau paaiškinti: „na, mano mamai dabar sunkus metas, ji išgyvena sunkų laikotarpį, neturėčiau priimti šito asmeniškai. Aš galėsiu aplinką patyrinėti vėliau, kai mama bus geresnės nuotaikos arba kai jos nebus šalia“. Deja, taip nėra. Nuolatos tikintis priekaištų, kaltinimų, kritikos, vaikas gali užaugti labai „baimingu“ - nuolat atsiprašinėjančiu, jaučiančiu įtampą, paniurusiu. Antru atveju, toks vaikas gali susitapatinti su savo mama, taip „įveikiant“ savo menkumą siekiant jo nepatirti. Psichoterapeutai supranta savo pacientų motyvus (jausmų, mąstymo, minčių), juos analizuoja.
Asmenybė ir Socialinė Sąveika
asmenýbė, žmogus, kaip visuomenės individas, praktinės bei teorinės veiklos ir socialinės sąveikos subjektas, kurio formavimąsi lemia visuomenės egzistavimo istorinės sąlygos. Asmenybė formuojasi individui socializuojantis ir jį kryptingai auklėjant - padedant priimti socialines normas ir atlikti funkcijas (socialinius vaidmenis), perimti visapusiškos veiklos būdus bei formas. Ypač svarbi individų socialinė sąveika (jos pobūdį lemia amžius, lytis, intelektas, socialinė aplinka, asmeninė patirtis bei visuomeninės idėjos, kultūra), kurios veikiamas žmogus siekia identifikuotis su socialine visuomene ir kartu iš jos išsiskirti savo individualumu. Socialinėje sąveikoje įgytos savybės (socialumas) parodo asmenybės brandą. Asmenybei formuotis įtakos turi šeima, religija, socialinis sluoksnis, profesinė, etninė ir kitos bendruomenės. Bendruomeninės ypatybės reiškiasi asmenybės socialinio mąstymo, elgsenos stereotipais bei individualybės bruožais. Asmenybę kaip socialinės sąveikos subjektą apibūdina aktyvi kūrybinė veikla.
19 amžiaus pabaigoje-20 amžiaus pradžioje atsirado asmenybės sociologinių koncepcijų. Asmenybės raidos teorijos atstovas C. H. Cooley asmenybę tyrė kaip socialinių veiksnių įtakos produktą (veidrodinis Aš). G. H. Meadas, toliau plėtojęs šią teoriją, išskyrė kelias asmenybės formavimosi stadijas, susijusias su kitų žmonių vaidmenų perėmimu. E. Eriksonas, psichoanalitinės teorijos sociologijoje atstovas, asmenybės formavimosi stadijas siejo su krizių įveikimu, socializaciją aiškino kaip biologinių instinktų (ypač seksualinių) suvaldymo procesą. Socialinių vaidmenų teorijos šalininkai Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai R. Lintonas, T. Parsonsas ir kiti asmenybę tyrė kaip socialinių vaidmenų atlikėją; socializuodamasis individas pasirenka tam tikrus socialinius vaidmenis, perima elgesio normas ir tampa asmenybe. Asmenybės pažinimo teorijos atstovas J. Piaget pabrėžė, kad asmenybės gebėjimas mąstyti formuojasi nuosekliai jai pereinant tam tikras raidos stadijas, kurių kiekviena padeda įgyti naujų pažinimo įgūdžių. Asmenybės dorovės teorijos šalininkai (L. Kohlbergas) aiškino asmenybės pažintinių gebėjimų, jausmų raidą. Socialinių orientacijų teorijos atstovai asmenybę traktuoja kaip neįsisąmonintų nuostatų, orientacijų, kurias formuoja visuomenė, rezultatą. Jie teigia, kad individas iš visuomenės perima ir buvimo asmenybe nuostatą - veikiamas socialinės aplinkos orientuojasi į tas savybes, kuriomis asmenybė apibrėžiama. Daugelio sociologinių koncepcijų šalininkai asmenybę traktuoja kaip visuomenės suformuotą sociogeninių poreikių ir orientacijų sistemą.