Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kur technologijos ir greitas gyvenimo tempas dažnai užgožia gyvą bendravimą, vaikų emocinis ugdymas tampa itin svarbus. Vaikystėje, kaip ir kiekviename amžiaus tarpsnyje, yra svarbu išreikšti savo emocijas. Kilusios, bet neišreikštos jos niekur nedingsta. Nepripažintos emocijos linkusios kauptis ir žmogų ilgainiui gali net susargdinti. Natūralu išjausti ir išreikšti tai, kas kilo viduje, tik svarbu, kaip tai padarysime. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip tėvai, pedagogai ir visuomenė gali padėti vaikams pažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas, ugdyti empatiją ir geranoriškumą, bei kurti stiprius ir sveikus santykius. Aptarsime įvairius projektus ir iniciatyvas, skirtus vaikų emocinei gerovei stiprinti, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip padėti vaikams augti emociškai stipriais ir atspariais. Straipsnyje remiamasi įvairių Lietuvos ugdymo įstaigų patirtimi ir specialistų įžvalgomis.
Emocinio intelekto svarba šiuolaikiniame pasaulyje
Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau pabrėžiama, kad sėkmingam žmogaus gyvenimui reikalingas ne tik intelektas (IQ), bet ir emocinis intelektas (EQ). Emocinis intelektas apima gebėjimą atpažinti, suprasti, valdyti savo emocijas ir atjausti kitus. Visais istoriniais laikais gerumas, nuoširdumas, gebėjimas būti empatiškam, užjausti, pasidalinti, padėti ir džiaugtis kito sėkme buvo laikomos vertingiausiomis žmogaus savybėmis. Deja, šiuolaikiniame pasaulyje dažnai propaguojamos kitos vertybės - atkaklus tikslo siekimas ir materialinė nauda. Tačiau tokios bendražmogiškosios savybės kaip gerumas ir nuoširdumas išlieka labai vertingos.
Ankstyvasis emocijų ugdymas
Mažų vaikų emocijos dažnai būna impulsyvios ir palaipsniui pereina į labiau nusistovėjusius prisirišimus, simpatijas ir antipatijas. Jų pagrindu ilgainiui formuojasi tokie jausmai ir būsenos kaip meilė, neapykanta, draugystė ir tarpusavio supratimas. Mūsų laikais, kai vaikams lengvai prieinamas smurtas bei agresija TV laidose ir kompiuteriniuose žaidimuose, emocinis vaikų ugdymas tampa itin aktualus. Pastebėta, kad vaikų, kurių ugdyme nesaikingai dalyvauja „technologijos“, o ne gyvas bendravimas su tėvais, emocinės sferos vystymasis itin atsilieka.
Kiekvienas vaikas jau nuo mažens siekia bendrauti su artimais žmonėmis, patirti jų švelnumą, pasidalinti sėkmėmis ir nelaimėmis, būti įvertintas ir padrąsintas. Kartais artimieji geba šį poreikį patenkinti, o kartais jiems nepavyksta, todėl vaikas susiduria su įvairiomis emocijomis - džiaugsmu, nuoskauda, baime, pasitenkinimu, nusivylimu, gėda ir pavydu.
Tėvų vaidmuo emociniame ugdyme
Augdami vaikai mokosi pirmiausia iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį. Todėl labai svarbu, kad tėvai patys sugebėtų pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir apie jas kalbėti. Tai nereiškia, kad apie labai rimtas problemas galima kalbėtis prie vaiko, šitaip sukeliant jam nerimą, bet į kasdienį mamos klausimą „kaip sekėsi?“ tėtis neturėtų skubėti atsakyti „gerai“ ar „blogai“, geriau jis įvardintų savo jausmus bei susietų juos su priežastimis, dėl kurių jie kyla: „Aš pavargęs ir nusiminęs, nes kolegos sukritikavo mano darbą, prie kuriuo taip ilgai dirbau.“ Suaugusieji nuo mažens vaikams demonstruoja ir būdus, kaip tinkamai ar netinkamai tvarkytis su sunkiais jausmais. Paklauskime savęs, kaip mes elgiamės ir kokį pavyzdį rodome vaikams, kai būname apimti intensyvių jausmų. Pavyzdžiui, jei aš susinervinęs, supykęs, gal aš tyliu ir su niekuo nesikalbu, o gal išsirėkiu ant šeimos narių, trankau daiktus ir duris? O gal verčiau einu nusiraminti - pasportuoju, pasivaikščioju miške, paskaitau knygą, paklausau ramios muzikos, o nusiraminęs pasikalbu su artimu žmogumi apie tai, kaip jaučiausi? Geriausia būtų, kad tokį tinkamą problemos sprendimo būdą tėvai sugebėtų savo vaikams paaiškinti: „Esu supykęs dėl nesėkmės darbe, todėl norėčiau ramiai pakasti sniegą kieme.“ Apie savo jausmus vaikams tėtis ar mama irgi turėtų kalbėti iš karto, neatidėliodami, ir atvirai.
Taip pat skaitykite: Energetinio sveikatingumo seminarai: apžvalga
Reikia su vaiku kalbėtis ir apie tai, kaip jis jaučiasi (bandyti „nuskaityti“ jo jausmus), nes mažiems vaikams patiems sunku tai padaryti. Svarbu atsiminti, kad nėra blogų emocijų (pyktis, gėda, kaltė, liūdesys - normalios emocijos, kurias visi kartais patiriame). Tiesiog kartais jos reiškiamos netinkamu būdu. Kalbantis su vaiku apie jo elgesį ir jausmus patartina vartoti „Aš“ kalbą: įvardinti, kaip tėvai jaučiasi dėl vaiko tinkamo ar netinkamo elgesio, jei įmanoma, parodyti, kad vaiką supranta. „Aš taip tavim didžiuojuosi. Mačiau kaip tu kruopščiai statei tą traukinį, koks buvai laimingas konstruodamas, ir tau pavyko! Džiaugiuosi tavimi“. „Man liūdna, nes tu nesilaikei pažado neskriausti brolio ir atėmei iš jo mašiną. Suprantu, kad tu norėjai dar pažaisti ir pyksti, kad turi žaislą grąžinti."
Nebandykime skubėti nuraminti vaiko, užslopinti jo emocijų. Tokie dažni tėvų posakiai kaip „Neverk, nėra dėl ko!“, „Nepyk!“, „Nesinervink!“ ar „Nusiramink“ nepadeda vaiko emociniam ugdymui. Geriau parodykite, kad suprantate vaiko jausmus, atpažįstate juos, ir taip jaustis normalu. „Suprantu, kad tu bijai šito šuniuko. Aš šunų nebijau, bet bijau vorų. Visi ko nors bijo. Duok man ranką, bus drąsiau“. „Suprantu, kad tu supykai, kad nebegali toliau žiūrėti filmuko. Man irgi nebūna malonu nutraukti užsiėmimą, kai veikiu kažką smagaus. Suprantu tave“.
Svarbiausios, bazinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, nuostaba ir pasibjaurėjimas. Jų pažinimui galima pasitelkti ir pagalbines priemones - knygeles ir žaidimus apie emocijas. Tokių metodinių priemonių parduodama daugybė. Pradėkite nuo gyvų žmonių veidų ar nuotraukų, tinka ir dailininko nupiešti kokybiški piešiniai, atspindintys žmonių emocines būsenas. Kartu su tėveliais galima analizuoti pasakas bei vaikiškus animacinius filmukus, jų herojų jausmus, elgesio motyvus, priežastis ir pasekmes. Atkreipkite dėmesį, kaip tinkami ir netinkami poelgiai įtakoja jų santykius su aplinkiniais. („Berniukas ir mergaitė žaidė kartu. Berniukas atėmė žaislą iš mergaitės. Mergaitė nuliūdo. Mergaitė nebenorėjo toliau žaisti kartu su berniuku. Berniukas liko žaisti vienas ir jam pasidarė nuobodu, vieniša“). Domėkitės vaiko nuomone: kaip jaučiasi herojai, kodėl jie taip jaučiasi, kaip tu jaustumeisi jų vietoje?
Emocijų valdymas
Tėvų užduotis - išmokyti vaiką, ko daryti negalima, kai jis jaučia stiprią emociją (pavyzdžiui, kai pykstu, negaliu trankyti daiktų, spjaudytis, mušti draugų; kai bijau šuns, negaliu nuo jo bėgti…). Svarbu savo pavyzdžiu rodyti ir aptarti su vaiku, kaip socialiai priimtinu būdu susitvarkyti su savo jausmais. Kaip jau buvo minėta aukščiau, svarbu savo pavyzdžiu rodyti ir aptarti su vaiku, kaip socialiai priimtinu būdu susitvarkyti su savo jausmais.
Praktiniai patarimai ir veiklos
- Emocinio žodyno turtinimas: Vienas paprasčiausių ir naudingiausių būdų ugdyti vaiko jausmų sritį - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas - sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi.
- Aktyvus klausymas: Aptariant jausmus, reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
- Nežodinis komunikavimas: Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus. Psichologai išskiria 6 neverbalinio komunikavimo sritis, kurios vaikams būna sunkios ir dėl kurių jie dažnai laikomi „kitokiais“ ir patiria visuomeninę atskirtį. Padėkite vaikui išsiugdyti gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą. Toks paprastas dalykas, kaip vaiko dėmesio atkreipimas į laikyseną, kai jis sėdi suole, gali pagerinti mokytojo nuomonę apie jį. Emocinį komunikavimą taip pat perteikia kalbėjimo būdas. Kai kuriems vaikams reikia padėti suprasti, kad jausmus perteikia ir balso tonas, kalbėjimo greitis ir pan.
- Žaidimai ir kūrybinės veiklos: Žaidimai, vaidinimai, piešimas, muzika ir kitos kūrybinės veiklos gali padėti vaikams išreikšti savo emocijas ir jas geriau suprasti.
- Atsipalaidavimo technikos: Mokykite vaikus atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar raminanti muzika.
- Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas yra puikus būdas pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Skatinkite vaikus reguliariai sportuoti ar žaisti aktyvius žaidimus.
Projektų pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje vykdoma nemažai projektų, skirtų vaikų emocinei gerovei stiprinti. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Priklausomybių projektas
- Socialinio emocinio ugdymo sprendimai: Šis projektas skirtas stiprinti vaikų psichinę sveikatą, emocinę gerovę ir sudaryti sąlygas kokybiškam emociniam ugdymui. Projekto metu naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip žaidimai, knygos, dėlionės, minkštos formos, interaktyvios grindys ir kt. Šios priemonės padeda vaikams atpažinti ir įvardinti emocijas, mokytis jas valdyti, ugdyti empatiją ir geranoriškumą.
- Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus: VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras įgyvendina šį projektą, teikdamas psichosocialines paslaugas šeimoms, auginančioms elgesio sunkumų turinčius vaikus. Projekto metu taikomas „Intensyvios integracijos modelis“, kuris apima pirminį įvertinimą, paslaugų teikimą, šeimos lydėjimą ir giluminį įvertinimą. Taip pat vykdomi mokymai specialistams, dirbantiems su šeimomis, auginančiomis elgesio-emocinių sunkumų turinčius vaikus.
- Ukmergė be streso: Antano Smetonos gimnazijos psichologė Nomeda Dabužinskienė vykdo šį projektą, siekdama stiprinti vaikų psichinę sveikatą. Projekto metu naudojamos įvairios priemonės iš projekto „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“.
Projektas "Colorful emotions"
Nuo 2024 metų kovo iki 2025 metų rugpjūčio pabaigos Panevėžio lopšelis-darželis „Rūta“ vykdė 2021-2027 m. Projekto įgyvendinimo metu aplankėme po tris ugdymo įstaigas Latvijoje ir Lietuvoje. Įdomu buvo pamatyti, kaip dirba lopšeliai-darželiai, ugdantys vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių, skirtingose valstybėse. Partneriai iš Latvijos organizavo mums išvykas į Madonos, Rygos ir Daugpilio specialiąsias ugdymo įstaigas, o Visagino lopšelio-darželio komanda supažindino su metodais, taikomais Vilniaus specialiajame darželyje „Čiauškutis“, Vilniaus Montessori akademijoje, Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centre. Sužinojome, kad apie įtraukųjį ugdymą Latvijoje dar nekalbama - jie turi specializuotas įstaigas ir tik į jas priimami vaikai, turintys sutrikimų (pvz., raidos, autizmo). Dirbant bendrojo ugdymo grupėje, kurioje yra ypatingų vaikų, mokytojams iškyla įvairių sunkumų įtraukiant juos į bendras veiklas. Didžiausia projekto „Colorful emotions“ vertė - kad visi partneriai pasirinko labai skirtingas darbo su vaikais metodikas ir nuo 2024 metų rugsėjo jas taikė savo įstaigose su vaikais, mokytojais, stebėjo, kaip tai veikia vaikų adaptaciją, emocinę savijautą. Rugpjūčio 20 dieną vyko susitikimas pagrindinio projekto partnerio - Latvijos Dagdos lopšelio-darželio „Saulite“ gimtajame mieste. Renginio metu kiekvienas projekto partneris pristatė savo sukurtus filmus apie pasirinktus metodus ir jų taikymą darbe su vaikais, turinčiais įvairių sutrikimų. 2025 m. rugsėjo 10-11 d. Panevėžyje vyko 4-asis Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos 2021-2027 m.
Įstaigų ir specialistų iniciatyvos
Daugelis švietimo įstaigų ir specialistų Lietuvoje aktyviai dalyvauja vaikų emocinio ugdymo veiklose. Pavyzdžiui, lopšelis-darželis „Linelis“ vykdė projektą „Augu sveikas“, kurio metu orientuotasi ne tik į vaikučių fizinę, bet ir emocinę sveikatą, saugią, ramią aplinką. Šio projekto metu atliekamos veiklos ir su psichologe.
Įvairiose mokyklose ir darželiuose vyksta užsiėmimai, skirti emocijų atpažinimui, įvardinimui ir raiškai. Vaikai diskutuoja apie jausmus, mokosi skleisti gerą nuotaiką ir dalintis ja. Taip pat naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip veidrodėliai, kortelės su emocijų išraiškomis, spalvinimo knygelės ir kt.
Emocijų ugdymas Panevėžio lopšelyje-darželyje „Rūta“
Panevėžio lopšelio-darželio „Rūta“ „Pelėdžiukų”, „Kiškučių”, „Linelių” grupių mažyliai drauge su mokytojomis Dalia, Laima, Asta, Erika V., Jolanta ir Eugenija, vasario 1-10 d. d. organizavo bendrą projektą „Emocijų karusėlė”, kurio tikslas - supažindinti vaikus su skirtingomis emocijomis bei lavinti gebėjimą jas atpažinti ir valdyti. baime, liūdesiu, džiaugsmu ir kt.
Veiklos su projekto „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ priemonėmis
Daugelis ugdymo įstaigų Lietuvoje aktyviai naudoja projekto „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ priemones. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio formavimas
- Jono Basanavičiaus gimnazija: Klasės valandėlių metu sveikatos specialistė mokiniams vedė mokymus, kaip suteikti pirmąją pagalbą, panaudodama projekto priemonę - atspringimo liemenę.
- Želvos gimnazija: Mokiniai minėjo Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną, naudodami žaidimus „Pakalbėkime apie jausmus“, „Mokomės išvengti patyčių“ , bei spalvinimo knygeles “Mandalos” .
- Lopšeliai-darželiai "Žiogelis", "Vaikystė": Vaikai atpažino emocijas su žaidimu ,,Pakalbėkime apie jausmus“, aptarė emocijas ir įvardijo, kaip jaučiasi patirdami vieną ar kitą emociją, naudodami žaidimą ,,Žaidžiu jausmus“.
- Antano Smetonos gimnazija: Vyko integruota fizinio ugdymo ir sveikatos pamoka, kurioje mokytoja Vilija Rutkauskienė ir sveikatos specialistė mokiniams kalbėjo apie fizinio aktyvumo naudą ir pasyvaus gyvenimo būdo padarinius sveikatai.
- Užupio pagrindinė mokykla: Mokytoja Daiva Butkienė su 4a klasės mokiniais išbandė priemonę Zometool.
- Vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“: Vaikai džiaugiasi nauja priemone - Sveiko maisto magnetiniu rinkiniu.
Elgesio sutrikimai: priežastys ir intervencija
Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir išlieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.
Priežastys
Elgesio sutrikimų priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas.
Taip pat elgesio sutrikimus gali lemti:
- Fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs.
- Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje.
- Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas.
- Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas.
- Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui.
- Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Bendraamžių atstūmimas dažnai sukelia agresiją.
Pagalba
- Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas.
- Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
- Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti (pvz., skaičiuoti iki dešimt).
- Kalbėdamiesi su vaiku, paaiškinti vaikui, kas yra „auka“, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
- Tinkamai reaguojant situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas.
- Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu. Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti.
- Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gersąsias savybes pasireiškimą. Svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.
- Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli. Į procesą įtraukiama visa šeima.
- Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas. Dažnai tėvai jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais.
- Problemų universalumo įvardijimas. Daugelis žmonių į grupę ateina įsitikinę, kad jų problemos, baimės, kiti simptomai yra vieninteliai ir nepakartojami.
Nerimo sutrikimai
Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko įsimenamasis-aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Pagalba
- Vaikas skatinamas kalbėti apie savo nerimą ir baimes.
- Modeliuojamos situacijos, kuriose vaikas stebi, kaip kiti elgiasi ramiai.
- Kognityviniai pagalbos metodai, pvz., sisteminis nujautrinimas - vaikas mokomas atsipalaiduoti, o tada baimę keliantis objektas po truputį artinamas.
- Savikontrolės pratybos, kurios susideda iš relaksacijos, savęs stiprinimo ir vaizduotės ugdymo.
- Naudingas vaiko fizinio aktyvumo skatinimas, kuris dažnai padeda pagerinti nuotaiką.
- Nuolat vaikus informuokite - svarbu vaikams pranešti apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks.
Kada kreiptis pagalbos
Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba ilgai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.
Atsiranda elgesio ir emocijų sunkumai, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus.
Emocinis intelektas Vilniaus darželiuose: tendencijos ir iššūkiai
Pastaraisiais metais Vilniaus darželiuose pastebimas teigiamas poslinkis - pedagogai vis dažniau įtraukia emocinio intelekto ugdymo elementus į kasdienę veiklą.
Darželis „Pažinimo Medis” tapo vienu iš emocinio intelekto ugdymo pionierių. Čia įgyvendinama programa „Jausmų laboratorija”, kurios metu vaikai kasdien skiria 15 minučių emocijų atpažinimui ir aptarimui. Auklėtoja Jurgita Petrauskienė pasakoja: „Pradėjome nuo paprastų dalykų - emocijų veidukų, kuriuos vaikai renkasi ryte atėję į grupę." Darželyje „Vaivorykštė” Pilaitėje įdiegta „Kimochi” programa, kurioje naudojami specialūs žaislai-personažai su keičiamomis emocijomis. Privatus darželis „Mažieji genijai” Užupyje taiko mindfulness praktikas, pritaikytas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Nepaisant augančio susidomėjimo, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su nemažai iššūkių. Vienas didžiausių - didelis vaikų skaičius grupėse. Kita problema - kai kurių tėvų ir net pedagogų įsitikinimas, kad emocijų valdymas „ateina savaime” arba kad berniukai „neturėtų verkti”. Darželio „Šaltinėlis” direktorė Daiva Rimkienė pastebi dar vieną iššūkį: „Dažnai tėvai nori, kad vaikai kuo greičiau išmoktų skaityti ar skaičiuoti, bet mažiau dėmesio skiria emociniam intelektui." Dar vienas iššūkis - metodinių priemonių lietuvių kalba trūkumas.
Vilnius - daugiakultūris miestas, kuriame auga vaikai iš įvairių šeimų. Skirtingose kultūrose emocijos gali būti reiškiamos ir vertinamos skirtingai. Darželyje „Saulutė”, kuriame mokosi vaikai iš mišrių šeimų, auklėtoja Ingrida Valaitienė pastebi: „Pastebime, kad vaikai iš skirtingų kultūrų skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas. Šiame kontekste ypač svarbu bendradarbiauti su tėvais ir suprasti, kokios vertybės puoselėjamos šeimoje."
Šie žaidimai ne tik padeda vaikams geriau suprasti savo emocijas, bet ir ugdo empatiją - gebėjimą atpažinti ir suprasti kitų žmonių jausmus.