Protinis atsilikimas ir psichikos sveikatos sutrikimai: ryšio analizė

Įvadas

Protinis atsilikimas, dar vadinamas oligofrenija, yra būklė, kuriai būdingas bendras psichikos neišsivystymas, pasireiškiantis intelekto nepakankamumu. Sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas, o jo sunkumas varijuoja nuo lengvo iki sunkaus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas protinio atsilikimo ir psichikos sveikatos sutrikimų ryšys, aptariamos galimos priežastys, simptomai ir gydymo galimybės.

Protinis atsilikimas: apibrėžimas ir klasifikacija

Oligofrenija - tai įgimtas arba įgytas protinis atsilikimas, pasireiškiantis bendru psichikos neišsivystymu su žymiu intelekto nepakankamumu. Intelekto koeficientas (IQ) naudojamas protiniam atsilikimui klasifikuoti:

  • Lengvas protinis atsilikimas (debilumas): IQ 50-70 (atitinka 8-12 metų vaiko protinį išsivystymą).
  • Vidutinis protinis atsilikimas (imbecilumas): IQ 35-50 (atitinka 3-4 metų vaiko protinį išsivystymą).
  • Sunkus protinis atsilikimas (idiotija): IQ 20-35 ir mažiau (atitinka 3 ar mažiau metų vaikų protinį išsivystymą).

Protinis atsilikimas: priežastys ir rizikos veiksniai

Protinis atsilikimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, aplinkos poveikį nėštumo metu ir įgytas ligas.

  • Paveldimumas: šeimose, kuriose yra protiškai atsilikusių žmonių, didesnė tikimybė gimti dar vienam protiškai atsilikusiam vaikui.
  • Žalingi aplinkos faktoriai nėštumo metu: infekcijos, kitos ligos, traumos, radiacija ir cheminių medžiagų poveikis.
  • Įgytos ligos: fenilketonurija (paveldima liga, kurios metu organizmas negali metabolizuoti fenilalanino) ir kitos metabolinės ligos.

Psichikos sveikatos sutrikimai ir protinis atsilikimas

Asmenys, turintys protinį atsilikimą, yra labiau pažeidžiami įvairiems psichikos sveikatos sutrikimams. Tai gali būti susiję su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.

  • Demencija (F00-F03): tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
  • Organiniai, įskaitant simptominius, psichikos sutrikimai (F04-F09): tai sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
  • Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19): šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).
  • Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29): šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti.
  • Psichologiniai raidos sutrikimai (F80-F89): Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus.

Specialiųjų poreikių vaikų fizinis pajėgumas

Tyrimai rodo, kad specialiųjų poreikių (protinį atsilikimą turinčių) asmenų fizinis pajėgumas visose amžiaus grupėse būna 20-40 % mažesnis nei sveikų bendraamžių. Šis skirtumas didėja priklausomai nuo protinio atsilikimo lygio. Tai labiau susiję ne su motorikos trūkumais, bet su pažinimo, veiksmų supratimo, gebėjimo sukaupti dėmesį atsilikimu.

Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp autizmo ir protinio atsilikimo

Fizinio ugdymo svarba

Judesys yra asmenybės vystymosi pagrindas. Vaikas, kuris pats save kuria, privalo nuolat judėti. Judėjimo veikla padeda vystyti sąlyginius refleksus, kurie savo ruožtu yra mokymosi pagrindas, sąmoningai atliekant judesius galima lavinti vaiko atmintį, kalbą, rengti organizmą protiniam krūviui. Nors specialiųjų poreikių vaikai ir paaugliai auga ir bręsta pagal bendrus vystymosi dėsningumus, daugumos jų atsilieka fizinės charakteristikos bei motorinis vystymasis.

Tyrimo metodika

2004-2006 m. m. buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 181 Kužių vidurinės mokyklos mokinys: 29 specialiųjų poreikių mokiniai (5-9 klasės) ir 152 Kužių vidurinės mokyklos mokiniai, neturintys specialiųjų poreikių. Mokinių fizinis pajėgumas nustatytas kūno kultūros pamokose pagal EUROFIT testus. Specialiųjų poreikių mokiniai buvo testuojami kartu su sveikais bendraamžiais. Tirtas mokinių judėjimo pajėgumas: bendroji pusiausvyra, lankstumas, jėga ir greitumas.

Alternatyvi priežiūra

Pacientams, sergantiems šizofrenija, turintiems žemą motyvaciją gydytis, gali būti taikoma alternatyvi priežiūra. Pagalba savižudybės grėsmę patiriančiam pacientui teikiama pagal specialią tvarką. Paciento agresijos ir (arba) paciento saviagresijos atveju kviečiama policija ir (arba) greitosios medicinos pagalbos brigada. Pacientas įtraukiamas į sprendimų dėl jam teikiamos pagalbos priėmimą, atsižvelgiama į jo išreikštą poziciją ir poreikius.

Psichikos sveikatos atvejo vadyba

Psichikos sveikatos atvejo vadyba (AV) - tai paslauga, teikiama suaugusiesiems, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, siekiant užtikrinti kompleksinę priežiūrą ir gerinti gyvenimo kokybę. AV metu PAV (psichikos sveikatos atvejo vadybininkas) koordinuoja paslaugas, sudaro individualų priežiūros planą (PP) ir padeda pacientui pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Taip pat skaitykite: Streso poveikis organizmui

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

tags: #protinis #atsilikimas #psichikos #sveikatos #sutrikimai