Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama, kas yra psichiatras, kuo jis skiriasi nuo kitų psichikos sveikatos specialistų, tokių kaip psichologai, psichoterapeutai ir koučeriai, kada reikėtų kreiptis į psichiatrą ir kokias paslaugas jis teikia.
Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Susidūrus su emociniais ar psichologiniais sunkumais, svarbu žinoti, į kokį specialistą kreiptis pagalbos. Yra daugybė psichikos sveikatos specialistų - psichiatras, psichologas, terapeutas, koučeris. Nors visi šie specialistai dirba su žmogaus emocine sveikata, jų išsilavinimas, požiūris ir pagalbos metodai skiriasi. Dėl jų panašumo dažnai kyla keblumų renkantis reikalingą specialistą. Šiame straipsnyje aiškiai apžvelgiame, kuo šie specialistai skiriasi, kaip jie padeda ir kada kuris iš jų yra tinkamiausias pasirinkimas.
Psichiatras: medicininis požiūris į psichinę sveikatą
Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sutrikimų diagnozavime ir gydyme. Tai medicinos studijas baigęs gydytojas, kuris po bendrojo medicinos kurso pasirinko psichiatro specializaciją. Bendrasis medicinos kursas trunka 6 metus, o po jo seka dar 4 metai rezidentūros. Norėdamas praktikuoti, jis turi būti baigęs penkerių metų rezidentūrą ir išlaikęs psichiatrijos atestacijos egzaminą. Kai kurie psichiatrai papildomai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, vaikų psichiatrijoje ar priklausomybių gydyme.
Skirtingai nei psichologai ar psichoterapeutai, psichiatrai turi medicininį išsilavinimą, todėl gali skirti vaistus ir taikyti biologinius gydymo metodus, kai to reikia. Psichiatras gali atlikti psichologinių sutrikimų diagnozę, sudaryti gydymo planą, pavyzdžiui nukreipti pas psichologą, psichoterapeutą, taikyti ir išrašyti vaistus. Jie padeda pacientams, kenčiantiems nuo sunkių emocinių ar psichinių sutrikimų, tokių kaip depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar asmenybės sutrikimai.
Psichiatro darbo specifika
Psichiatro darbas apima ne tik simptomų vertinimą, bet ir išsamų psichikos būklės tyrimą. Vertinami biologiniai, genetiniai bei aplinkos veiksniai, galintys paveikti žmogaus emocinę savijautą. Remdamasis šiuo įvertinimu, psichiatras sudaro individualų gydymo planą, kuris gali apimti vaistus, psichoterapiją ar kitus pagalbos metodus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus. Pradėjus vartoti medikamentus, gydytojas stebi paciento simptomus, kad įvertintų pagerėjimo požymius ir bet kokį patiriamą šalutinį poveikį. Remdamasis šia informacija, jis gali pakeisti dozę arba paskirti kitokius vaistus.
Kontaktas su psichiatru dažniausiai trunka apie 1 kartą į mėnesį - pasitikrinimas kaip einasi gydymas, ar vaistai tinka, ar padeda.
Kada kreiptis į psichiatrą?
Į psichiatrą vertėtų kreiptis tada, kai emocinė ar psichinė kančia tampa tokia stipri, kad jaučiate, jog be vaistų ar medicininės pagalbos sunku susitvarkyti. Bet kada, kai jaučiate, kad jūsų kančia tokia didelė, jog negalite išsiversti be vaistų.
Psichiatras gali padėti esant šioms būklėms:
- Sunki depresija ar nerimas
- Miego ir nuotaikos sutrikimai
- Valgymo ar priklausomybės problemos
- Ryšio su realybe praradimas
- Arba kiti lėtiniai psichikos sutrikimai
Jei jaučiate, kad jūsų būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, nesidrovėkite kreiptis - profesionali pagalba gali būti pirmas žingsnis į geresnę savijautą.
Taip pat skaitykite: Psichiatro Kučinsko analizė
Ką daro psichiatrai?
Gydytojas psichiatras išklauso paciento nusiskundimus dėl fizinės ir emocinės sveikatos, nustato galutinę paciento psichikos sutrikimų diagnozę bei paskiria reikalingą gydymą, išrašo vaistus, siuntimus pas kitus gydytojus specialistus, priima sprendimus dėl paciento hospitalizavimo. Gydytojai psichiatrai atlieka sveikatos patikrą norint gauti leidimą ginklui ar vairuotojo sveikatos pažymą.
Kokius psichikos sutrikimus gydo psichiatrai?
Psichiatrai padeda, susidūrus su sunkesniais atvejais tokiais kaip:
- Priklausomybės. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas galima susidurti su įvairiausiomis priklausomybėmis bei jų pasekmėmis, su kuriomis tvarkytis padeda psichiatrai.
- Psichikos ligos. Psichiatrai padeda susidūrus su nuotaikų sutrikimais, nerimo reakcijomis ir psichikos sutrikimais, dėl kurių keičiasi kūno funkcijos. Pavyzdžiui, anoreksija, lytinių funkcijų sutrikimas.
- Kitų ligų padariniai. Psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl kitų ligų bei traumų, pavyzdžiui, meningito, epilepsijos, Alzhaimerio ligos ir įvairių galvos smegenų traumų.
Kokius simptomus išduoda psichikos sutrikimus?
Psichikos sutrikimus išduodantys simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, kokia yra juos lemianti psichinė problema.
Dažnai pacientai patiria nerimą, todėl galima pastebėti nuolatinius judesius, blaškymąsi bei vaikščiojimą pirmyn ir atgal be jokio tikslo.
Gali būti pastebimas abejingumas aplink esančiam pasauliui, nenoras bendrauti, energijos stygius, negalėjimas atlikti paprasčiausių kasdienių funkcijų.
Taip pat skaitykite: Psichiatro kyšio byla: eiga ir nuosprendis
Gali būti stebimi emocijų proveržiai, pyktis ar agresyvumas.
Pastebėjus neraminančius simptomus artimoje aplinkoje reikėtų kuo skubiau kreiptis į specialistą, kadangi diagnozę nustatyti gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai.
Kodėl svarbu nedelsti ir kreiptis į psichiatrą?
Esant psichikos susirgimams labai svarbi artimos aplinkos parama, nes pacientai dažnai negali objektyviai įvertinti savo būklės ar savarankiškai kovoti su problemomis. Laiku pastebėjus sutrikimus paskiriamas savalaikis gydymas. Be reikiamo gydymo gali atsirasti rizika ne tik pacientui, bet ir visuomenei.
Ar psichiatras visada skiria medikamentinį gydymą?
Psichiatrai pritaiko gydymo būdą pagal kiekvieno paciento individualius poreikius ir sveikatos būklę.
Kiti psichikos sveikatos specialistai
Svarbu suprasti skirtumus tarp psichiatro ir kitų psichikos sveikatos specialistų, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausią pagalbą.
Psichologas
Psichologas - tai specialistas, turintis magistro arba daktaro laipsnį psichologijos srityje. Jo darbas - padėti žmonėms geriau suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį. Psichologai gali dirbti įvairiose srityse: nuo klinikinės psichologijos iki mokyklinės, organizacinės ar teisinės psichologijos. Vieni dirba su vaikais, kiti - su suaugusiais ar šeimomis, o kai kurie specializuojasi konkrečiose srityse, pavyzdžiui, kalėjimų ar švietimo institucijų psichologijoje.
Skirtingai nuo psichiatro, psichologas neturi medicininio išsilavinimo ir neskiria vaistų. Jo pagrindinis įrankis - pokalbis, padedantis suprasti ir keisti elgesio bei emocinius modelius. Psichologas įvairių testų pagalba nustato psichikos funkcijų pokyčius, padeda rasti išeitis iš krizinių bei konfliktinių situacijų. Psichologijos bakalauro studijos trunka 3,5-4 metus.
Į psichologą patariama kreiptis, jei norite pakalbėti apie savo gyvenimo problemas, santykius, pagerinti savo emocinę būklę, jei ieškote pagalbos naviguojant kasdieniame gyvenime jau turint psichinių ar emocinių sutrikimų.
Kada kreiptis į psichologą?
Į psichologą verta kreiptis, kai jaučiate įtampą, nerimą, nuovargį ar tiesiog nebesuprantate, kas vyksta jūsų viduje. Kartais tai būna santykių sunkumai, prarasta motyvacija ar nuolatinis liūdesys.
Psichologo konsultacija padeda išsikalbėti, geriau pažinti save ir rasti būdus, kaip susitvarkyti su jausmais. Trumpai tariant, psichologas gydo žodžiais, o psichiatras - vaistais.
Psichoterapeutas
Psichoterapeutas yra baigęs kelerių metų akredituotus psichoterapinius mokymus, kuriuos užbaigia egzaminas. Jie gali turėti įvairų išsilavinimą, dažnai baigę psichologijos, psichiatrijos ar socialinio darbo studijas. Psichoterapeuto kompetenciją ir profesionalumą taip pat galite nustatyti pagal jo narystę psichoterapijos asociacijoje, pavyzdžiui, LPA. Tai psichologijos arba gydytojo specialybę + podiplominės psichoterapinės studijos (4 metai).
Psichoterapija gydo psichologinėmis priemonėmis, t. y. žodžiu, ir yra ilgalaikė. Psichoterapija yra vykdoma tiek individualiai, tiek grupėms (poroms, šeimoms). Jos tikslas yra gilintis šiek tiek „giliau”, padedant išspręsti labai panašiomis problemas, kaip ir dirbant su psichologu. Pavyzdžiui, atsikratyti streso, emocinių ir santykių problemų ar žalingų įpročių. Vis dėlto, kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydymo procese negali išrašyti vaistų ir gydymo tikslo siekia terapinio pokalbio priemonėmis. Skirtingos terapijos gali padėti atsiverti apie savo patirtus išgyvenimus, išsilaisvinti nuo sukauptų negatyvių emocijų.
Kada kreiptis į psichoterapeutą?
Terapeutas gali jums padėti įvairiomis temomis. Į jį galite kreiptis dėl bet kokio psichologinio skausmo, liūdesio, lengvesnių depresijos ir nerimo formų, santykių problemų, streso ir perdegimo, traumų, žemos savivertės, motyvacijos praradimo, noro pažinti save ir tobulėti. Psichoterapeutas padeda spręsti ir analizuoti gilesnes žmogaus problemas, tokias kaip: psichologinis skausmas, liūdesys, depresija, nerimas, santykių problemos, stresas ir perdegimas, traumos, žema savivertė, motyvacijos praradimas, noras pažinti save ir tobulėti.
Koučeris
Koučeris padės jums nustatyti tikslus ir jų siekti. Kitaip nei psichoterapeutas, koučeris daugiau dėmesio skiria dabarčiai ir ypač ateičiai. Jis mažiau dirba su praeitimi.
Koučingas nėra gydymo metodas. Jo metodikoje naudojami tikslingi klausimai, padedantys jums patiems priimti sprendimą. Jie priverčia jus gerai pagalvoti. Koučeris nesakys, ką daryti, bet padės jums patiems rasti atsakymus.
Problema ta, kad, deja, bet kas gali vadintis koučeriu. Jie neprivalo turėti jokio specialaus išsilavinimo. Profesionalą galite atskirti pagal tai, kad jis baigė oficialios institucijos, pavyzdžiui, MŠMT, akredituotus koučingo mokymus. Idealiu atveju jis taip pat turėtų būti sertifikuotas arba būti tarptautinių trenerių institucijų EMCC ar IFC narys.
Kada susirasti koučerį?
Dažniausiai pasitaikančios koučingo temos - motyvacija arba sprendimų priėmimas, taip pat darbas, santykiai, finansai ir kitos temos. Koučeris padės jums rasti savo viziją, išsiaiškinti, ko iš tikrųjų norite, ir iš tos vietos judėti pirmyn.
Psichikos sutrikimų diagnostika ir gydymas
Psichikos sutrikimų diagnostika bei gydymu užsiima psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai. Dalis šių specialistų teikiamų paslaugų yra panašios, tačiau yra ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, tik psichiatrai skiria gydymą psichotropiniais vaistais, tik psichologai psichikos sutrikimų diagnostikai atlieka specialius testus, tik psichoterapeutai taiko psichoterapiją psichikos sutrikimams gydyti.
Psichiatras nustato galutinę psichikos sutrikimų diagnozę pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją. Sudėtingesniais atvejais, diagnozuodamas psichikos sutrikimus, psichiatras remiasi psichologo atliktų testų rezultatais. Psichiatras skiria gydymą psichotropiniais vaistais, taiko psichologinio konsultavimo elementus.
Psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Taip pat psichologas konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe. Tai vadinama psichologiniu konsultavimu.
Psichoterapeutas nagrinėja tarpasmeninius santykius, aplinkos suvokimą, įprastinio elgesio modelius, tuo siekiant ilgai išliekančių pokyčių kliento asmenybėje. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Psichoterapija yra tęstinis procesas (gali trukti keletą metų), šio proceso metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys. Tuo psichoterapija skiriasi nuo psichologinio konsultavimo.
Psichikos sutrikimų grupės ir specialistų vaidmuo
Žemiau pateikta 10 psichikos sutrikimų grupių pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Prie kiekvienos grupės nurodytas psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų vaidmuo gydant atitinkamus psichikos sutrikimus.
- Psichikos sutrikimai, sąlygoti kitų - kūno ligų (pvz., galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės, galvos smegenų traumos, meningito, epilepsijos, Alzheimerio ligos ir kt.). Šiuos sutrikimus gydo psichiatras.
- Psichikos sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas - kvaišalus ir svaigalus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes gydo psichiatras. Priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydo psichiatras, psichologas, psichoterapeutas.
- Šizofrenija ir jai artimi sutrikimai. Paūmėjimų metu šiuos sutrikimus gydo psichiatras. Pagerėjus būklei greta psichiatro paskirtų psichotropinių vaistų gali būti taikomos psichologo konsultacijos, psichoterapija.
- Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija.
- Įvairios nerimo reakcijos, tarp jų - reakcijos į stresogeniškus gyvenimo įvykius.
- Psichikos sutrikimai, kurie daugiausiai pasireiškia kūno veiklos pokyčiais (pvz., bulimija, anoreksija, lytinės funkcijos sutrikimais ir kt.).
Visoms trims aukščiau išvardintoms grupėms priklausančius sutrikimus gydo psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Kuris iš jų yra pagrindinis specialistas, priklauso nuo sutrikimo sunkumo, trukmės, eigos ypatumų.
- Asmenybės sutrikimai, t.y. liguisti charakterio bruožai. Taikoma psichoterapija. Tačiau asmenybės sutrikimus neretai lydi nuotaikos sutrikimai, nerimo reakcijos, tada galimas papildomas psichiatro skiriamas gydymas.
- Protinis atsilikimas. Protinio atsilikimo sąlygotus elgesio sutrikimus gydo vaikų arba suaugusiųjų psichiatras.
- Vaikų psichologinės raidos sutrikimai. Raidos sutrikimų eigą koreguoja psichologas, vaikų psichiatras.
- Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.
Svarbu būti budriems
Deja, vis dažniau psichologinę pagalbą siūlo žmonės, neturintys reikiamo išsilavinimo. O tai gali turėti rimtų pasekmių sunkų laikotarpį išgyvenančiam žmogui. Žiniasklaidoje jie pradėti vadinti „pseudoekspertais“.
Taigi prieš užsisakydami seansą bet kur, įsitikinkite, kad tai tikras profesionalas, turintis išsilavinimą ar apmokymą.
tags: #psichiatras #zodzio #reiksme