Depresija - tai rimta psichikos sveikatos problema, kuri gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į moteris nėštumo metu ir po gimdymo, nes šiuo laikotarpiu jos patiria didelius fizinius ir psichologinius pokyčius, kurie gali padidinti riziką susirgti depresija. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos skales, kaip jos padeda atpažinti depresijos simptomus, ir kur kreiptis pagalbos.
Depresija Nėštumo Metu ir Po Gimdymo
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės.
Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu.
Depresijos Simptomai
Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.
Depresijos Skalės: Įrankis Simptomams Atpažinti
Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Depresijos skalės yra standartizuoti klausimynai, skirti įvertinti depresijos simptomų sunkumą ir nustatyti, ar asmeniui reikalinga profesionali pagalba. Šios skalės padeda objektyviai įvertinti emocinę būklę ir atskirti normalius nuotaikos svyravimus nuo depresijos.
Taip pat skaitykite: Senjorų depresijos įvertinimas
Edinburgo Pogimdyminės Depresijos Skalė (EPDS)
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS) yra vienas iš plačiausiai naudojamų įrankių pogimdyminės depresijos atpažinimui. Ši skalė buvo sukurta siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu. Edingurgo depresijos skalė (EPDS) tinkamiausia naudoti nėštumo metu ir per pirmąsias 6-8 savaites po gimdymo.
EPDS Klausimynas:
Atsakydama į klausimus, pažymėkite tą atsakymą, kuris labiausiai atspindi Jūsų savijautą per pastarąsias 7 dienas - neapsiribokite savijauta šiandien.
Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai.
- Tikrai nebe taip dažnai.
Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai kaip visada.
- Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:
Taip pat skaitykite: Beko skalės rezultatai
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Ne, niekada.
Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:
- Ne, niekada.
- Beveik niekada.
- Taip, kartais.
- Taip, labai dažnai.
Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:
- Taip, gana dažnai.
- Taip, kartais.
- Ne, nedažnai.
- Ne, visai ne.
Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:
- Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
- Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
- Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
- Taip, aš susitvarkau taip pat gerai, kaip visada.
Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti:
- Taip, beveik nuolat.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Ne, visai ne.
Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:
Taip pat skaitykite: Kaip įvertinti depresiją?
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, gana dažnai.
- Nelabai dažnai.
- Ne, visai ne.
Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau:
- Taip, dažniausiai.
- Taip, gana dažnai.
- Tik retkarčiais.
- Ne, niekada.
Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:
- Taip, gana dažnai.
- Kartais.
- Beveik niekada.
- Niekada.
EPDS Rezultatų Interpretavimas:
Jeigu dvejojate, pasirinkite tinkamiausią atsakymą. Nepalikite neatsakytų klausimų.
- Rezultatas tarp 6 ir 10. Tai vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas. Jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą.
- Jei nukris žemiau 10, tarp 11 ir 25, jūsų depresija lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų. Kai kurie žmonės, apimti lengvos depresijos gyvena metų metus, kartais net didžiąją savo gyvenimo dalį ir apie tai visai nė neįtaria. Lengvos formos chroniška depresija, kuri vis tęsiasi ir tęsiasi, vadinama distimija. Išties tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį žmogus yra paniuręs ir nusiteikęs negatyviai.
- Jei BDC tarp 26 ir 50, - Jūsų depresija vidutinio sunkumo. Tačiau neapsirikite dėl termino „vidutinis“. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus. Daugumai iš mūsų pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jaučiamės visai prastai, bet paprastai jie pasibaigia.
- Jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus. Jūsų nuotaikos tikriausiai labai nemalonios, galbūt net pavojingos, nes toks sielvartas ir beviltiškumo jausmas gali kelti mintis ir apie savižudybę. Laimei, sėkmingas gydymas taip pat įmanomas. Kartais sunkiausios depresijos pasiduoda greičiausiai.
Svarbu: Jei į 10 klausimą atsakėte, kad Jums yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, tuomet, nepriklausomai nuo surinktų balų sumos, nedelsdama kreipkitės pagalbos į specialistus. Kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.
Beko Depresijos Skalė
Beko depresijos testas (Beko depresijos skalė) yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, matuojant depresijos sunkumą. Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist).
Beko Depresijos Skalės Rezultatų Interpretavimas:
- 11-16 - Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
- 17-20 - Galima įtarti lengvą depresiją. Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis. Tokiu atveju nebūtina vartoti stiprių cheminių vaistų, kurių nepageidaujami poveikiai gąsdina daugelį, galima rinktis augalinius ar homeopatinius vaistus.
- 21-30 - Galima įtarti vidutinę depresiją. Vidutinė depresija - tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų. Tačiau esant sunkesnei depresijos formai, gali prireikti ir gydymo stipresniais cheminiais vaistais.
- 30 ir daugiau - Galima įtarti sunkią depresiją. Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.
Nerimo ir Depresijos Skalė (HAD)
,,Nerimo ir depresijos skalė‘‘ (angl. HAD, Zigmond and Snaith (1983)). Lietuviškas vertimas dar padarytas R. Bunevičiaus, S. Žilėnienės, 1991. Ją sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 skirti nerimo simptomams vertinti (subskalė HAD-N, klausimai Nr.1, 3, 5, 7, 9, 11, 13) ir 7 - depresijos simptomams vertinti (sub-skalė HAD-D, klausimai Nr. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14). Kiekvienam klausimui priskirti keturi atsakymo variantai, atitinkamai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris artimiausias jo savijautai per praėjusią savaitę, Baigus testavimą, HAD-N ir HAD-D balai sumuojami, didžiausia sub-skalės balų suma - 21 balas.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei jaučiate depresijos simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Štai keletas organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti:
- PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- 1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val.
- 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
- JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
- MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS.
- Nemokamas psichologo konsultacijas visose savivaldybėse siūlo: Visuomenės sveikatos biurai, Psichikos sveikatos centrai, Bendruomeniniai šeimos namai.
- Medicinos psichologė kurse pasakoja apie paramos ir pagalbos teikimo galimybes ir dalinasi praktiniais patarimais.
Išvados
Depresijos skalės, tokios kaip Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS) ir Beko depresijos skalė, yra svarbūs įrankiai, padedantys atpažinti depresijos simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į moteris nėštumo metu ir po gimdymo, nes šiuo laikotarpiu jos yra jautresnės ir pažeidžiamesnės. Jei jaučiate depresijos simptomus, nedvejokite kreiptis į specialistus, kurie gali padėti jums įveikti šią būklę. Atminkite, kad pagalba yra prieinama, ir jūs nesate vieni.
Pastaba: Skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius: Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edin-burgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782-786. NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z.
tags: #had #depresijos #skale