Šis straipsnis skirtas aptarti psichiatrės Rasos Taraškevičiūtės veiklą, kompetenciją bei jos požiūrį į psichikos sveikatos problemas, remiantis prieinama informacija. Taip pat bus aptariami psichikos sveikatos priežiūros specialistų vaidmenys ir atsakomybės Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į sezoninės depresijos problematiką ir gydymo galimybes.
Psichikos sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje: vaidmenys ir atsakomybės
Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūrą teikia įvairūs specialistai, kurių teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra apibrėžtos teisės aktais. Svarbiausi specialistai:
- Gydytojas psichiatras: Tai medicinos gydytojas, specializuojantis psichikos sutrikimų diagnostikoje, gydyme ir prevencijoje. Jų veiklą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
- Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras: Specializuojasi psichikos sutrikimų gydyme vaikams ir paaugliams. Jų veiklą reglamentuoja atskiras Sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
- Medicinos psichologas: Specializuojasi psichologinio įvertinimo, konsultavimo ir psichoterapijos srityse. Jų veiklą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
- Psichikos sveikatos slaugytojas: Teikia slaugos paslaugas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, prižiūri pacientus ir padeda jiems atgauti socialinius įgūdžius. Jų veiklą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
- Socialinis darbuotojas: Padeda pacientams spręsti socialines problemas, susijusias su psichikos sveikata, ir integruotis į visuomenę. Jų kvalifikacinius reikalavimus apibrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas.
Šių specialistų komandinis darbas užtikrina kompleksinę pagalbą pacientams, turintiems psichikos sveikatos problemų, atsižvelgiant į jų poreikius bei interesus.
Psichiatrės Rasos Taraškevičiūtės požiūris į psichikos sveikatą
Rasa Taraškevičiūtė yra psichiatrė, dirbanti Palangos pirminės sveikatos priežiūros centre. Remiantis prieinama informacija, ji pabrėžia, kad žiema nebūtinai yra liūdesio sinonimas, tačiau pripažįsta, kad šaltuoju metų laiku daugelis žmonių jaučia prislėgtumą, mieguistumą ir apatiją dėl saulės stygiaus.
Kada reikėtų sunerimti?
Pasak R. Taraškevičiūtės, sunerimti reikėtų tada, kai minėti simptomai užsitęsia ir sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą:
Taip pat skaitykite: Sportininkų psichologinė sveikata: Brigitos Štenger įžvalgos
- Sunku susikaupti darbui.
- Nenorima bendrauti.
- Nekyla rankos užsiimti buities darbais.
- Nebedomina anksčiau dominę užsiėmimai.
- Atsiranda minčių apie gyvenimo beprasmybę.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad depresija gali pasireikšti įvairiai: apatija, mieguistumu, bloga nuotaika su vidiniu nerimu, nemaloniais pojūčiais ar skausmais, kurių priežasties nepavyksta rasti atlikus sveikatos patikrinimą. Svarbu pabrėžti, kad depresija nepriklauso nuo amžiaus, ja gali susirgti įvairaus amžiaus ar lyties žmonės.
Sezoninė depresija: simptomai ir gydymo galimybės
Sezoninė depresija, dažniausiai pasireiškianti rudenį ir žiemą, yra nuotaikos sutrikimas, susijęs su sumažėjusiu saulės šviesos kiekiu. Šiuo metų laiku, kuomet rytmetį žadintuvas skamba tamsoje, o vakaras užklumpa vos parėjus iš darbo namo, vis dažniau mus apninka bloga nuotaika, nuovargis, liūdesys. Tampame abejingi, nedomina susitikimai su draugais, artimaisiais, jaučiamės išsekę, išvargę bei neišsimiegoję. Savaitgalio laukiame ne todėl, kad galėtumėme jį praleisti aktyviai, aplankyti teatrą, pasivaikščioti pajūriu, bet norime užsisklęsti savyje ir tą laiką tiesiog „pratūnoti“ namie ant sofutės.
Simptomai:
- Bejėgiškumo jausmas.
- Nerimas.
- Energijos trūkumas.
- Bendravimo vengimas.
- Nuolatinis mieguistumas.
- Apetito pokyčiai (dažniausiai noras maisto, turinčio daug angliavandenių).
- Svorio priaugimas.
- Inknimas į alkoholį.
- Sunkumas susikaupti, mąstyti.
- Gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas.
Įtakos veiksniai:
- Paveldimumas (paveldimas polinkis sirgti depresija).
- Stresas.
- Amžius.
- Vaikystėje patirti išgyvenimai.
- Žmogaus vidinė būsena (užsisklendęs, niūrus žmogus labiau linkęs į depresiją).
Ką daryti užklupus blogai nuotaikai?
- Daugiau judėti: Pasistengti prisiversti daugiau judėti, būti gryname ore, sportuoti.
- Gerti vitaminus: Papildyti organizmą vitaminais, ypač vitaminu D.
- Bendrauti: Būtinas bendravimas, galimybė pastebėti pirmuosius depresijos požymius kitame žmoguje ir turėti kam atsiverti pačiam.
- Kreiptis į specialistą: Jei simptomai užsitęsia, kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu mėnesį, du - nejaučiate gyvenimo džiaugsmo, verta sunerimti ir ieškoti pagalbos. Pas psichologą, psichoterapeutą eikite ne tuomet, kaip nepaeini, o tada - kai būtina ateiti. Priklausomai nuo to, kokia žmogaus emocinė būklė, jam padėti gali psichologas arba psichoterapeutas. Psichologas padeda ištverti skausmą, vidinius konfliktus. Psichoterapeutai iš žmogaus pasąmonės ištraukia vidinių konfliktų priežastį ir padeda rasti gyvenimo atsvarą, išmoko kaip toliau gyventi su tais vidiniais konfliktais, galbūt vaiskytėje patirtais išgyvenimais.
Kaip išmokti džiaugtis gyvenimu?
- Nenuvertinkite gyvenimo ir, negailėdami pastangų, suteikite jam kuo daugiau grožio ir prasmės.
- Turėkite tiek išminties, kad mūsų gyvenimo neužgaištų smulkmenos, o atrastumėte ir suvoktumėte tikrąsias vertybes.
- Užsiimkite joga, sportuokite, lankykite baseiną, skaitykite, vaikščiokite pajūriu bei kvėpuokite tyru oru.
Palangos asmens sveikatos priežiūros centro specialistai
Straipsnyje pateikiamas sąrašas specialistų, dirbančių Palangos asmens sveikatos priežiūros centre, nurodant jų vardus, pavardes, specialybes ir darbo grafikus. Tarp jų minimi šeimos gydytojai, terapeutai, pediatrai, akušeriai ginekologai, psichiatrai, psichologai, chirurgai, echoskopuotojai, endokrinologai, otorinolaringologai, oftalmologai, urologai, kardiologai, neurologai, vaikų neurologai, vaikų reumatologai, vaikų kardiologai, kraujagyslių chirurgai, nefrologai, pulmonologai, dermatovenerologai, ortopedai-traumatologai, odontologai ir burnos higienistai.
Psichiatrai ir psichologai:
- Imelda Skiriūtė-Surova (psichiatrė)
- Gitana Tamėnienė (psichiatrė)
- Ramutė Remenčienė (vaikų ir paauglių psichiatrė)
- Emilija Jankauskienė (psichologė)
- Paulina Pociūtė (psichologė)
- Dovilė Steponavičienė (psichologė)
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamentas
Straipsnyje taip pat minima, kad buvusi Švėkšnos psichiatrijos ligoninė prijungta prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Per pastaruosius 2 metus Švėkšnos departamente atidarytas naujas Mišrių būklių skyrius, kuriame teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos psichikos ligoniams.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Nauji gydytojai psichiatrai:
- Rasa Taraškevičiūtė
- Žilvinas Kunigėlis
- Renata Tamašauskienė
- Naugirdas Keblys
- Jolanta Kuprinskienė
Skyrių vedėjai:
- Liubovė Pranevičienė (Psichosomatikos ir psichogeriatrijos skyriaus vedėja)
- Valdemaras Marčiulionis (Priklausomybės ligų skyriaus vedėjas)
- Jūratė Marčiulionienė (Bendro ūmių būklių skyriaus vedėja)
- Zita Varkalienė (Mišrių būklių skyriaus vedėja)
- Jelena Feigelson (Ribinių būklių skyriaus vedėja)
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis su L. Dembinskiene
tags: #psichiatre #gyd #taraskeviciute