Sigita Lesinskienė - Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro specialistė, vaikų ir paauglių psichiatrė bei psichoterapeutė, Vilniaus universiteto profesorė, Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos vadovė. Ji yra daugybės mokslinių publikacijų autorė ir bendraautorė, mokslinių konferencijų pranešėja, mokomųjų knygų autorė. Šiame straipsnyje apžvelgsime S. Lesinskienės įžvalgas įvairiais psichikos sveikatos klausimais, remiantis jos komentarais ir publikacijomis.
Depresija: ypatumai ir pagalbos galimybės
Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų Europoje. Suprantant psichikos sveikatos svarbą ankstyvame amžiuje, 2020 metai Lietuvoje buvo paskelbti Vaikų ir paauglių emocinės gerovės metais.
Profesorė S. Lesinskienė atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, jog net iki 50 proc. depresijų ar kitų nerimo būsenų lieka negydytos, nes žmonės vengia kreiptis pagalbos.
Depresijos apibrėžimas ir požymiai
„Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos, padidėjusio nuovargio, mažo aktyvumo. Jam būdingas sulėtėjęs mąstymas ir judesiai“, - teigia prof. S. Lesinskienė. Ji priduria, kad depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų tarp ES valstybių. PSO duomenimis, kasmet apie 25 proc. Europos piliečių kenčia nuo depresijos ar kitų nerimo būsenų.
Įtakos gali turėti ir metų laikų pokyčiai, neretai rudenį žmones pradeda kamuoti blogesnė nuotaika, kyla niūrių minčių. Yra nustatyti tarptautiniai depresijos diagnostikos kriterijai - pagal klinikinį pasireiškimą depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis, sunkus. Dalis žmonių kenčia nuo lėtinės depresijos, kuri gali tęstis jau nebe mėnesiais, o metais. Išskiriama ir kitų, lengvesnių nei depresijos sutrikimas depresinių būsenų, jos įvairiai klasifikuojamos.
Taip pat skaitykite: Sportininkų psichologinė sveikata: Brigitos Štenger įžvalgos
Mokslininkė pabrėžia, kad gana sunku nustatyti, kada depresija prasideda ir kada baigiasi. Vis dažniau kalbama apie depresijos spektrą, kuris apima ir labai sunkius, ir gana lengvai išreikštus depresijos pasireiškimo atvejus.
Depresija ir pandemija
Netikėtai prasidėjusi koronaviruso pandemija taip pat turėjo įtakos žmonių savijautai. Prof. S. Lesinskienė sako, kad pats žodis „depresija“ į mūsų kasdieninį žodyną yra įėjęs gana aktyviai ir dažnai taikomas ne vien ligai, sutrikimui apibūdinti: „Žmonės šią būseną dar apibūdina kaip duobę, taip išreikšdami nuotaikos, gyvybinių galių sumažėjimą. Slogi, prislėgta būsena, savijauta dažnai apibūdinama šiuo lotynišku depresijos terminu, reiškiančiu „prislėgtumą“, o depressus - „žemas, esantis žemai“.
Liūdesys ar depresija?
Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie depresijos spektro lengvąją pusę, svarbu mokėti atskirti liūdesį ir gedėjimą (pvz., netekus svarbaus žmogaus) nuo depresijos kaip sutrikimo: „Juk artimo žmogaus netekęs asmuo išgyvena ir pereina gedėjimo etapus, ir tai yra natūralu.“
Specialistė taip pat pabrėžia, kad populiarioji depresijos diagnostika neretai būna labai supaprastinta: „Šiuo metu yra sukurta įvairiausių depresijos klausimynų. Bet jie dažniausiai yra skirti atrankai, o ne diagnostikai. Vien iš užpildytos depresijos skalės rezultatų negalima teigti, kad žmogus serga depresija.“
Vaikų ir paauglių depresija
Kalbėdama apie vaikų ir paauglių depresijas, profesorė pažymi, kad ilgą laiką buvo manyta, jog vaikai depresija neserga, nes jų psichika dar nėra pakankamai išsivysčiusi patirti ir išgyventi depresines būsenas, o paaugliams yra natūralu būti kažkiek „depresiškiems“. Dažnai, ypač ankstyvame amžiuje, depresinė simptomatika pasireiškia kartu su nerimo sutrikimais ir įvairiais somatiniais (arba kūno) simptomais bei negalavimais.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
„Dažnai kyla klausimas, ar ilgesnį laiką liūdnas vaikas mūsų visuomenėje yra normalu ir įprasta. Daugumoje šalių vyrauja požiūris, kad vaikas turi būti laimingas, džiaugsmingas ir mėgautis savo vaikyste, o suaugusieji yra atsakingi už tai, kad sudarytų tam sąlygas. Taigi, kai matome liūdnus vaikus, o jų yra daug, kyla natūralus klausimas: su kuo yra blogai - su vaiku ar su jo aplinka?“, - klausia S. Lesinskienė.
Įdomu tai, kad nagrinėjant klinikinių tyrimų duomenis nustatytas somatinių nusiskundimų ir psichikos sutrikimų ryšys. Be to, depresija labai dažnai pasireiškia kartu su nerimo, įkyrumo, elgesio, aktyvumo ir dėmesio, specifiniais mokymosi raidos ir autizmo spektro sutrikimais (iki 90 proc. atvejų).
Vis dėlto į dažniausiai iki šiol užduodamą klausimą - kiek ir kaip reikia būti liūdnam, kad tai iš tiesų būtų įvardijama kaip depresija - atsakyti sunku. Anot specialistų, svarbiausia įvertinti, ar jaučiami būdingi simptomai ar vadinamasis depresyvumas trukdo žmogui adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje pagal savo amžių. Jei trukdo - tuomet tai įvardijama ir diagnozuojama kaip sutrikimas.
„Kad kiekvieno žmogaus išgyvenamas liūdesys neprislėgtų ilgam ir sunkiai, Europos depresijos dieną norisi palinkėti visiems būti atidiems ir supratingiems tiek savo, tiek ir aplinkinių jausmams, skirti dėmesio psichikos sveikatai, jos pažinimui ir stiprinimui“, - užbaigia pokalbį prof. S. Lesinskienė.
Paauglių saugumas internete ir visuomenės atsakomybė
Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro specialistė Sigita Lesinskienė atkreipė dėmesį į tragišką įvykį, kai mergaitės mirtimi pasibaigęs pirmasis 14-mečio ir 13-metės pasimatymas turėtų priversti susimąstyti visą visuomenę.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis su L. Dembinskiene
Pavojai internete
Pasak specialistės, kompiuteriai ir internetas atveria duris ne tik naujoms galimybėms, bet ir nusikalstamai veiklai, įvairiems sukčiams. Bene pažeidžiamiausia grupė internete yra būtent ankstyvieji paaugliai - 13 ar 14 metų. Technologijos vystosi taip sparčiai, kad visuomenė nespėja reaguoti ir nėra pakankamai budri pavojams.
„Ir tėvai turėtų tuo rūpintis, ir prevencinė veikla jaunimui bei paaugliams turėtų vykti. Bet ji nevyksta, nes niekas taip greitai neatpažįsta tų pavojų ar jų neįvertina. Pavyzdžiui, mokiniai mokykloje turėtų būti supažindami su visais pavojais, kurie tyko internete, jiems turėtų būti patariama, kaip bendrauti. „Šį kartą tai iš tiesų buvo 14-metis berniukas. Bet juk lygiai taip pat galėjo būti ir koks nors suaugęs vyras“, - teigia S. Lesinskienė.
Kartų skirtumai ir moralinės normos
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp paauglių kartų labai ryškūs, net jei jas skiria tik 5 ar 10 metų. Paaugliai vis jaunesni nori išbandyti įvairias pagundas - alkoholį, cigaretes, lytinius santykius. „Tai, ką mes savo jaunystėje darydavome būdami 16-17 metų, jie dabar daro 12-14 metų. Keičiasi ir bendrosios moralinės normos“, - sako psichiatrė.
Anot S. Lesinskienės, alytiškė mergaitė į Vilnių atvažiavo viena, be draugų ir kažką veikė sostinėje iki vėlumos, sutiko eiti su vaikinu į jo namus. Psichoterapeutė svarstė, kad vien nuotykių troškimu to nepaaiškinsi. Šiuos pokyčius galėjo lemti žiniasklaida, filmai, televizija, knygos, aplinka, kurioje ji gyveno. „Tai yra kažkokie moraliniai, etiniai, dvasiniai tabu, pajutimas, kiek gali, kiek negali sau leisti. Dabar jaunimas turi tiek daug pagundų. Vyresni, kiek labiau subrendę 14-16 metų paaugliai gal taip jau nebesielgtų“, - teigia specialistė.
Agresija ir bendravimo įgūdžių stoka
Dar vienas aspektas - pats tarp paauglių Vilniuje kilęs ir tragiškai pasibaigęs konfliktas. Teigiama, kad berniukas mergaitę mušė, smaugė, numovė džinsus. „Vyksta tyrimas, dar bus nustatytos tikslesnės įvykio aplinkybės, bet nerimą kelias pats faktas, kad 14-metis, jeigu jam kažkas nepavyko, iš karto puola į agresyvumą. Kyla klausimas, kiek du jauni žmonės gali susikalbėti tarpusavyje tada, kai nesutaria. Matome labai liūdną pavyzdį, kad jie to nemoka. Čia jau galbūt matyčiau kompiuterinių žaidimų pavojų: jeigu kas nors nepavyksta, tai gali trenkti, mušti, užmušti, keršyti su tokiomis baisiomis pasekmėmis“, - svarsto S. Lesinskienė.
Psichoterapeutės teigimu, tai visos visuomenės problema - etinis, dvasinis pakrikimas: „Jeigu jis yra labai gilus, po kelerių metų matysime labai liūdnas pasekmės visuomenėje.“
Visuomenės vaidmuo apsaugant paauglius
Anot specialistės, patiklumas, nuotykių troškimas, noras turėti kuo daugiau draugų yra ankstyvųjų paauglių amžiaus ypatumas. Todėl juos sergėti turėtų ir tėvai, ir vyresni broliai bei seserys, ir netgi draugai tarpusavyje. „Čia gal linkėjimas būtų visai visuomenei susimąstyti ir pasižiūrėti, kiek paaugliai bendrauja gyvai, kiek internetu ir kiek suaugusieji susigaudo, su kuo jie bendrauja, kaip bendrauja, kas juos domina, kad jie dalytųsi. Kita vertus, vien šeimoje vaikų neapsaugosi. Jie neauga tik šeimoje - išeina į darželį ar mokyklą“, - teigia S. Lesinskienė.
Pasiruošimas mokslo metams: psichologiniai aspektai
Baigiantis vasarai kyla klausimas, kaip geriau pasiruošti mokyklai, pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo. Gydytoja S. Lesinskienė primena, kad tam yra keli būdai: apie tai negalvoti ir nesiruošti; apie tai galvoti ir ruoštis; tarpinis variantas - truputį galvoti ir ruoštis.
„Tačiau visais atvejais pasiruošimas vis vien vyksta. Rugsėjo 1-osios kaip ribos artėjimas užveda sąmoningą ir nesąmoningą pasiruošimo pokyčiams pradžią. Norime to ar nenorime, artėjant rugsėjui, visi mokiniai ir studentai pradeda galvoti apie mokslo/studijų metus, pasikalba apie tai su draugais, nusiperka mokymosi reikmenų, rūbų. Apie artėjančius mokslo metus primena ir mokyklinių prekių gausa parduotuvėse. Dažnas vaikas ar jaunuolis per vasarą išauga drabužius, todėl reikia nusipirkti ką nors rudens sezonui. Kartais žmonės nusprendžia atostogauti iki pat rugsėjo, mėginti adaptuotis pagreitintai, visus pasiruošimus daryti jau prasidėjus mokslo metams. Tačiau mintys, kaip viskas bus prasidėjus rugsėjui, vis tiek aplanko, ir vidinis pasiruošimas artėjantiems mokslo metams vyksta“, - teigia medikė.
S. Lesinskienė sako, kad dažnai moksleiviai pasakoja, jog paskutinėmis naktimis prieš rugsėjo 1-ąją mažiau ir jautriau miega, mąsto, kaip seksis mokykloje, kaip susitiks su draugais, su kuo sėdės viename suole ir pan. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis po atostogų namo sugrįžę moksleiviai nori susitikti, pabendrauti dar iki mokslo metų pradžios. Po susitikimų su klasės draugais neramias mintis galvoti linkusių vaikų įtampa laukiant rugsėjo pirmosios kartais sumažėja.
„Sunkiausiai jaučiasi tie, kurie pereina į kitą klasę, mokyklą ir nežino, kaip ten bus, su kuo bendraus. Tas laukimas jiems būna kažkiek ir džiugus, ir baugus, ir neramus. Artėjančias link rugsėjo dienas tuomet reikia tiesiog išlaukti, užsiimti kokia nors patinkama ir aktyvia besibaigiančių vasaros atostogų veikla“, - pataria psichiatrė.
Patarimai, kaip pasiruošti mokslo metams
Įdomu ir svarbu, kas užpildo mūsų laisvą atostogų laiką. Jei tai buvimas gamtoje, jo niekuomet nebus per daug ir reikia mėgautis kiek galima ilgiau. Jei per atostogas tapo įprasta vėlai eiti miegoti, daug laiko praleisti žaidžiant kompiuterinius žaidimus, žiūrint televizorių, filmus ir pan., paskutinėmis atostogų dienomis patartina susikurti nors truputį palaipsnišką perėjimą link ankstyvo kėlimosi rytais. Būtų gerai mažiau laiko skirti taip smarkiai jaunimą įtraukiančioms technologijoms. Reikėtų sutvarkyti ir paruošti kambarį artėjantiems mokslo metams. Tie, kurie nespėja to padaryti, mokyklines prekes, drabužius perka ir kambarį tvarko pirmomis mokslo metų dienomis.
„Vaikai, o ir suaugusieji skirtingai prisitaiko prie aplinkos ar pasikeitusio dienos ritmo: vieni turi savybę prisiderinti prie aplinkos greitai ir lengvai, kiti - sunkiai, ir priprasti prie pokyčių jiems reikia daugiau laiko. Siūlyčiau tėvams atsižvelgti į individualias vaiko/jaunuolio savybes ir poreikius. Pasiruošimas artėjantiems mokslo metams tiek mintimis, tiek veiksmais ir yra adaptacijos pradžia“, - teigia S. Lesinskienė.
Ji linki ir vaikams, ir tėveliams sklandžiai pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo, o ugdymo įstaigoms pataria į mokslų ritmą moksleivius pirmos savaitės bėgyje įvesti laipsniškai didinant krūvį, supažindinti su dalykų turiniu, palikti laiko vaikams priprasti prie mokyklinės aplinkos, sudominti, susibendrauti.
tags: #psichiatre #sigita #lesinskiene