Šis straipsnis apžvelgia psichiatrijos reformos raidą Lietuvoje, pradedant 1992 metais, kai šalis prisijungė prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, ir tęsiant iki šių dienų. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai reformos etapai, iššūkiai ir pasiekimai, taip pat aptariamos problemos, su kuriomis susiduria psichikos sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje.
Pasaulinės Psichikos Sveikatos Dienos Įtaka
Nuo 1992 metų, spalio 10-ąją, pasaulio šalys, įskaitant ir Lietuvą, mini Pasaulinės psichikos sveikatos dienos metines, inicijuotas Pasaulinės psichikos sveikatos federacijos (PPSF). Ši federacija, kurios nariai gali būti visi, neabejingi psichikos sveikatai, domisi įvairiais klausimais, bendradarbiaujant nepaisant politinių, etinių, socialinių, ekonominių ir kultūros skirtumų. Pagrindiniai PPSF uždaviniai yra jautrumo didinimas, kuo mažesnis gydymo varžymas žmonėms, sergantiems psichikos ligomis ir sutrikimais, profilaktikos priemonių įgyvendinimas bei žmogaus teisių ginimas.
Naujų Psichiatrijos Tarnybų Kūrimas
Naujų psichiatrijos tarnybų kūrimas somatinio gydymo įstaigose turėtų vienyti įvairių specialybių gydytojus. Tokios tarnybos kuriamos, kad žmogui būtų patogiau, o pagalba - prieinamesnė. Kita vertus, orientuojamasi į kitų specialybių gydytojus, į bendradarbiavimą ne tik su gydytojais, bet ir su kitu ligonius prižiūrinčiu personalu.
Psichikos sutrikimai nėra reti. Įvairių autorių duomenimis, 10-30 proc. žmonių serga psichikos ligomis, o 90 proc. per savo gyvenimą bent kartą patiria neurozinius sutrikimus. Šizofrenija serga tik 0,5-0,75 procento. Psichiatrijos ligoninėse kasmet gydosi apie 0,3 proc. Lietuvos gyventojų, kelis kartus daugiau konsultuojasi psichikos sveikatos centruose, psichiatrų ir psichoterapeutų kabinetuose, tačiau dar daugiau žmonių kenčia savo negandą, nesikreipdami į šios srities specialistus. Dažniausiai su šiais pacientais susiduria terapeutai, kardiologai, gastroenterologai, endokrinologai ir neurologai, nes tik 1 proc. tokių ligonių siunčiami psichiatro konsultacijai. Taip yra ne vien todėl, jog pacientai dažnai nenori būti konsultuojami psichiatro, o gydytojai nepritaria šiai konsultacijai, bet ir todėl, kad šių specialistų trūksta somatinio gydymo įstaigose. Remiantis epideminiais tyrimais, psichikos sutrikimų somatinio gydymo ligoninėse nustatoma 30-60 proc.
Šalyje daugėja pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių, todėl daugėja demencijų, somatinių ligų, gydymo komplikacijų - delyrų, dėl kurių didėja mirštamumas ir ilgėja gydymo trukmė stacionare.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Konsultacinės-Liaison Psichiatrijos Įdiegimas
Nauja psichiatrijos pagalbos forma, pradėta 1993 m. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, yra medicininė, kitaip vadinama konsultacinė-liaison (ryšių) psichiatrija, labai reikalinga somatinio gydymo įstaigose. Ši psichiatrijos šaka apima psichiatrijos problemas, kylančias somatinio gydymo įstaigose. Klasikinis tokios psichiatrijos specialistas turi išmanyti somatinėms ligoms būdingą kliniką ir psichikos sutrikimus. Gydytojai privalo dirbti ne tik konsultacinį, bet ir mokslinį bei mokymo darbą šiose įstaigose. Medicinine psichiatrija gali užsiimti ne tik psichiatras, bet ir psichologas, slaugos bei socialinės pagalbos specialistas. Pagalba teikiama ne tik per konsultacijas, bet ir per pakartotinas vizitacijas skyriuose bei ligoniams, gydantis ambulatorinėmis sąlygomis. Pagrindiniai medicininės psichiatrijos tikslai yra ligonio konsultavimas stacionare ir tolesnis jo gydymas ambulatorinėmis sąlygomis bei personalo supažindinimas su psichikos susirgimų diagnostika, slauga ir gydymo taktika.
1991-1992 m. atliktas tyrimas parodė, kad gastroenterologijos ir terapijos skyriuose psichikos sutrikimų nustatyta 70-80 proc. ligonių, iš jų apie 80 proc. niekada nebuvo konsultuoti psichiatrų. Dėl psichikos sutrikimų ilgėja gydymo trukmė stacionaruose, didėja išlaidos, daugėja pakartotinių hospitalizacijų, užsitęsia gydymas ir neišvengiama savižudybės rizika.
Valstybinės Paramos Mažėjimas
Nuo 1997 metų pradėjus kurti psichikos sveikatos centrus, valstybės finansavimas somatinėse gydymo įstaigose pradėjo mažėti, o pradėtas darbas sustojo.
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Įtaka
Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dokumentus, Lietuva tapo deklaruota kaip nepriklausoma valstybė, nors faktiškai tebebuvo SSRS dalis. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT/AS) anuliavo karinės tarnybos SSRS kariuomenėje prievolę, paskelbė, kad nutraukiama sovietinių karinių komisariatų veikla, pakvietė savanorius į Lietuvos Respublikos krašto apsaugą, ėmė kurti alternatyvius sovietiniams pasienio apsaugos ir muitinės punktus. Sąjunginio arba sąjunginio respublikinio pavaldumo įmonės, įstaigos ir organizacijos tapo pavaldžios Lietuvos Respublikai, pradėta keisti jų vadovus.
Ekonominė Blokada ir Moratoriumas
SSRS vykdyta Lietuvos ekonominė blokada nebuvo efektyvi, tačiau 1990 m. birželio 29 d. AT/AS pavyko priimti vadinamąjį moratoriumo įstatymą, pagal kurį Kovo 11 Akto įgyvendinimas galėjo būti stabdomas tik prasidėjus deryboms su SSRS ir tik šimtui dienų. M. Gorbačiovas, prieš tai reikalavęs atšaukti patį Kovo 11 Aktą, AT/AS priimtu įstatymu pasitenkino ir blokadą nutraukė.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Sausio 13-osios Įvykiai
1991 m. sausio mėnesį į Baltijos šalis buvo įvesta papildomų SSRS kariuomenės dalinių. 1991 m. sausio 11 d. kariškiai Vilniuje užėmė Spaudos rūmus, o Lietuvos komunistų partijos (SSKP platformos) atstovas J. Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje sukurtas LSSR gelbėjimo komitetas, imantis visą valdžią šalyje. Naktį iš 1991 m. sausio 12 į 13 d. kariškiai su desantininkais Vilniuje užėmė televizijos bokštą ir televizijos bei radijo pastatą. Prie televizijos bokšto žuvo 13 civilių asmenų, 165 sužeisti, iš jų 26 - sunkiai. Perversmas neįvyko.
Referendumas ir Tarptautinis Pripažinimas
1991 m. vasario 9 d. AT/AS surengė referendumą, kuriame 75 % Lietuvos gyventojų teigiamai atsakė į klausimą, ar jie už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika. Nuo 1991 m. rugpjūčio pabaigos Lietuvą užgriuvo tarptautinio pripažinimo banga, o 1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respubliką pripažino SSRS.
Konstitucijos Priėmimas ir Seimo Rinkimai
1992 m. rudenį AT/AS pavyko susitarti dėl kompromisinio Konstitucijos projekto. Per referendumą, kuris įvyko 1992 m. spalio 25 d. kartu su Seimo rinkimais, Konstitucijai pritarė 75,42 % dalyvavusiųjų referendume. Seimo rinkimuose daugumą (73 mandatus) gavo Lietuvos demokratinė darbo partija.
Reformos Tęstinumas ir Iššūkiai
Nors Lietuva pasiekė nemažai pažangos psichiatrijos srityje, vis dar išlieka nemažai iššūkių. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja lėtą žmogaus teisių pažangą, ypač kalbant apie asmenų su negalia padėtį. Šešėlinė ataskaita pristato ir realią asmenų su negalia padėtį, kuri, anot ataskaitos, ir toliau išlieka sudėtinga. Lietuvoje renkami duomenys rodo, skurdo riziką patiria keturios iš dešimties (39,9 proc.) moterų su negalia, tarp vyrų, turinčių negalią, šis skaičius trečdaliu mažesnis (26,9 proc.). Tačiau Lietuva ataskaitoje ne tik kritikuojama, bet ir pažymima, kad šalis pagaliau ėmėsi ilgai lauktos psichikos sveikatos reformos. 2022 m. „Sveikintinas ir pagaliau atskira programa įtvirtintas žemo slenksčio paslaugų finansavimas bei veiklos plėtra.
Socialinė Atskirtis ir ŽIV Infekcijos Valdymas
Lietuvoje didžiulę socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiria ne tik patys žmonės su negalia, bet ir šeimos, kurios prižiūri negalią turinčius artimuosius. Lietuva taip pat vis dar prastai valdo ŽIV infekcijos plitimą ir gydymą. Lietuva, kaip ir kitos šalys turi siekti vadinamųjų „90-90-90“. Šie skaičiai reiškia, jog 90 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV, žinotų savo diagnozę, 90 proc. sergančių ŽIV gydymui būtų taikoma antiretrovirusinė terapija ir 90 proc. gaunančių šią terapiją, būtų pasiekiama maža viruso koncentracija.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Translyčių Asmenų Teisės ir Gyvenimo Įgūdžių Ugdymo Programa
Praėjusiais metais įsigaliojo naujas teisinis reglamentavimas, leidžiantis translyčiams žmonėms pasikeisti vardą ir pavardę. Iš tokių asmenų nebus reikalaujama medicininio lyties pakeitimo patvirtinimo, tačiau translyčiai ir toliau turės pateikti lyties neatitikimo diagnozę patvirtinančius dokumentus, o be teismo sprendimo ir toliau nebus keičiamas asmens kodas. Kaip svarbų pokytį galima išskirti Švietimo mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, į kurią įtrauktos ir lyčių lygybės bei lytiškumo temos.
tags: #psichiatrijos #akcija #1992 #metai