Lietuvoje psichikos sveikata tampa vis svarbesne visuomenės sveikatos dalimi. Higienos instituto duomenys rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šalyje nuolat didėja. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichikos ir elgesio sutrikimų statistika Lietuvoje, nagrinėjamos ligotumo tendencijos, rizikos grupės, regioniniai skirtumai ir mirtingumo rodikliai, taip pat aptariamos priemonės, skirtos psichikos sveikatai gerinti.
Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau, kaip pažymi Higienos institutas, tikrasis šių sutrikimų mastas gali būti didesnis. Tai lemia stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis, dėl kurios žmonės vengia kreiptis pagalbos.
Ligotumo dinamika
Nuo 2016 m. iki 2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais padidėjo 28 proc. Ligotumas kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, tenkančių 1000 Lietuvos gyventojų 2016 m. Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Lyčių skirtumai
Moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra didesnis nei vyrų. 2022 m. moterų, kurioms nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst. Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020-2021 m. sumažėjo. 2022 m. vyrams depresija (3 kartus) bei demencija (1,6 karto) buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau vyrams dažniau nei moterims 2022 m. diagnozuojami kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos.
Teritoriniai skirtumai
2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, kaime - 116,4. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Amžiaus grupės
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų 2022 m. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m. rodikliai augo. Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 tūkst. vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. 2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse.
Dažniausiai nustatomi sutrikimai
Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.
Apsilankymai pas psichiatrus
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys 100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst. gyventojų. Analizuojant vaikų (1-17 m.) mirtingumo (100 tūkst. vaikų) dėl savižudybių dinamiką Lietuvoje 2019-2023 m., nustatyta, kad nuo 2019 m. vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Psichikos sveikatos stiprinimo priemonės
Siekiant gerinti psichikos sveikatą Lietuvoje, būtina imtis įvairių priemonių, ypač tarp pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip senjorai ir vaikai.
Senjorų psichikos sveikatos stiprinimas
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Šių veiksmų integravimas į senjorų kasdienybę galėtų padėti ne tik pagerinti jų psichikos sveikatą, bet ir suteiktų džiaugsmo bei prasmės jausmą kasdieniame gyvenime.
Vaikų psichikos sveikatos stiprinimas
Pasak HI vadovo Šarūno Alasausko, vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir teigiamas tendencijas - vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų. HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, „pastaraisias metais Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje. Nors šie statistiniai duomenys neramina, tačiau augantis nustatytų atvejų skaičius gali būti siejamas su didėjančiu tėvų bei ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresne psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Svarbu ir tai, kad ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms.
Stigmos mažinimas
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Pagalbos galimybės
Svarbu užtikrinti, kad žmonės žinotų, kur kreiptis pagalbos. Yra įvairių organizacijų ir specialistų, teikiančių psichologinę pagalbą ir konsultacijas.