Įvadas
Psichikos ligos yra sudėtinga ir daugybę žmonių paliečianti sritis. Šiame vadove siekiama pateikti išsamų supratimą apie įvairius psichikos sveikatos aspektus, pradedant finansinių klausimų valdymu sergant, baigiant priežiūros iššūkiais ir galimybėmis. Aptarsime, kaip užtikrinti tinkamą pagalbą ir priežiūrą asmenims, sergantiems psichikos ligomis, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir aplinkybes.
Finansų valdymas sergant psichikos liga
Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria psichikos ligomis sergantys asmenys, yra finansų valdymas. Nors dauguma (apie 97%) puikiai susitvarko su savo finansais, yra dalis žmonių, kuriems reikia pagalbos. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad tai galioja mažai psichikos ligonių daliai. Paprastai tokiems asmenims tvarkyti finansus padeda teismo priskirtas globėjas.
Globėjo paskyrimas
Kad pacientas turėtų juridinį globėją, jis visų pirma turi būti pripažintas neveiksniu. Dažnu atveju demencija sergantys pacientai neformina neveiksnumo - globėju paprastai tampa jų vaikai ar kiti artimi giminaičiai. Tačiau neturint oficialaus globėjo statuso, kyla aibė problemų. Pavyzdžiui, baigėsi slaptažodžių kodų kortelės galiojimo laikas, ir prisijungti prie banko sąskaitos neįmanoma. Psichikos ligonius prižiūrintys asmenys patys paimti naujos kodų kortelės neturi jokio juridinio statuso.
Praktiniai sprendimai
Tokiose situacijose žmonės sukasi kaip išmano. Vienus gelbėja galimybė visa tai atlikti nuotoliniu būdu, kuomet nebūtina atskleisti, kas stovi „už kadro“. Neretai į bankus ateina lydintysis asmuo su sergančiuoju, jo asmens dokumentu ir su banko darbuotojais kalba už jį. Psichikos ligoniui tenka tik sėdėti ir stebėti.
Teisiniai iššūkiai ir piktnaudžiavimas
Finansinius klausimus ne visada pavyksta spręsti gražiuoju. Skaudžiausia, kai tokiu būdu ir butus ar kitą brangų turtą artimieji persirašo sau. Pasitaiko atvejų, kai turtas būna užrašytas ne vaikams, o, tarkime, kaimynui ar sugyventiniui. Sudėtinga tai išnarplioti. Būna ir tokių atvejų, kai formaliai svetimas žmogus, nesusijęs jokiais giminystės ryšiais, rūpinasi sergančiuoju sunkiausiais jo gyvenimo metais, o vaikai net nepasirodo. Paskui pastarieji pyksta, kai turtas būna perrašytas ne jiems.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Teisinis statusas ir individualios situacijos
Kiekvienas atvejis individualus ir painus. Kaskart reikia spręsti mįslę, kuri savaip sudėtinga ir, ko gero, kiekvienu atveju būtų neprošal turėti advokatą. Globėją paskiria teismas, kuris atsižvelgia į visas aplinkybes, todėl neturėtų rastis problemų finansiniams dalykams spręsti.
Protinė negalia ir apsauga nuo piktavalių
Protinė negalia - aktualiausia ir skaudžiausia sritis, kuriai reikia rasti tinkamą formą, kad jie būtų apsaugoti nuo piktavalių žmonių. Asistentas ar turto administratorius gali būti išeitis. Kaip tai padaryti, kad nežeistų orumo ir nestigmatizuotų, bet kartu ir užtikrintų jų interesus - teisės kūrimo laisvė.
Psichikos sutrikimų priežiūra namuose
Psichikos ir elgesio sutrikimu sergančių žmonių priežiūra namuose - sudėtingas ir nepaprastai atsakingas procesas, reikalaujantis iš artimųjų didelės stiprybės ir informuotumo.
Bendradarbiavimas su specialistais
Svarbu būtų bendradarbiavimas tarp pirminių psichikos sveikatos centrų, savivaldybių socialinių tarnybų, kad tokie žmonės su sunkiais psichikos sutrikimais (tokiais kaip šizofrenija arba psichoziniai sutrikimai), ypač pagyvenusio amžiaus, neliktų vieniši ir be priežiūros. Didžioji dalis tokių pacientų problemų prasideda ir būklė smarkiai pablogėja tiesiog nuo to, kad jie nustoja vartoti vaistus.
Funkcionavimo kriterijai ir ambulatorinė priežiūra
Lietuvoje nėra oficialiai patvirtintų psichikos sutrikimų funkcionavimo kriterijų, iki kurių mes turėtume paciento būklę pakelti, kad jis būtų palaikytas tinkamu išrašyti į ambulatorinę priežiūrą. Praktikoje daugiausia atsižvelgiame į psichozės simptomus. Pacientų kliedesiai arba haliucinacijos, net jei dalies jų nepavyko išgydyti, neturi daryti poveikio jų elgesiui. Siekiama, kad pacientai sprendimus priimtų remdamiesi loginiais argumentais, o ne balsų galvoje liepiami. Taip pat svarbi savižudybių prevencija.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Artimųjų iššūkiai ir naktiniai delyriniai sąmonės sutrikimai
Kartais artimieji, tegu ir mylintys bei rūpestingi, pervertina savo jėgas. Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems demencijomis, Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, neretai prasideda delyrai, kurių metu jiems sutrinka suvokimas, jie aplinką suvokia pasikeitusią. Jiems atrodo, kad artimasis yra kažkoks kitas, galbūt persirengęs, o kartais išvis jo neatpažįsta. Pradeda kliedėti, kad tas artimasis yra piktavalis, kad nori jį nunuodyti.
Pavojai ir būtina specialisto konsultacija
Migdomieji delyrą patiriančiam ligoniui nepadeda. Tai - psichozės sindromas, jo metu reikalinga intensyvi slauga, nes delyras gali būti atsiradęs dėl somatinių priežasčių, tarkim, šlapimo takų infekcijos ar kai kurių kraujotakos arba gliukozės apykaitos sutrikimų. Kai žmogus dienos metu pasidaro mieguistas, o naktį bruzdus, reikalinga specialisto konsultacija. Dalį žmonių paprastai trumpam hospitalizuojame, sureguliuojame gydymą, atliekame tyrimus ir po to galime net priimti į dienos stacionarą, kad jie dieną būtų aktyvūs, o jų psichikos funkcijos būtų įdarbintos.
Artimųjų konsultacijos
Artimiesiems teikiamos asmeninės konsultacijos. Tą daro individualiai gydantis gydytojas, taip pat psichologai.
Ankstyvieji požymiai ir paranojiniai sindromai
Vienas tokių ankstyvųjų požymių - tai pasikeitęs žmogaus mąstymas, kai jis tampa pernelyg įtarus ir pradeda tarsi matyti ženklus, kurie jam turi ypatingos prasmės. Tai - paranojinis sindromas. Arba, pavyzdžiui, ypač jeigu tai vyresnio amžiaus žmogus, pradeda girdėti pasikeitusius garsus ar jausti pasikeitusius kvapus, ir kalbėti apie tai, kad gal tie kvapai sklinda iš elektros maitinimo lizdų. Arba gal kaimynai leidžia dujas.
Pavojus sau ir aplinkiniams
Psichozėje žmogus nebesidomi savo higiena, apleidžia kasdienius poreikius, nebevalgo reguliariai, kartais įgauna minčių, jog jo gyvenimas beprasmiškas ir kartais net žudosi. Dėl šios priežasties geriausia psichikos ligoniams neduoti didelės vaistų atsargos, išduoti juos nedideliais kiekiais kas mėnesį, šitaip sumažinant savižudybės perdozuojant riziką. Psichozę patiriantys žmonės nebesiprausia, pradeda rinkti šiukšles.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Delyras
Delyras - sunkus sumišimas, orientacijos laike, vietoje ir savyje sutrikimas. Prasideda staiga, simptomai banguojančios eigos, pasikeičia elgesys, sutrinka buvusios pažintinės funkcijos. Delyras dažniau nutinka senyvo amžiaus žmonėms. Žmogus gali tapti labai sujaudintas arba mieguistas, pakinta miego ciklas, gali atsirasti haliucinacijos. Delyras nėra liga, tai tiesiog kitų priežasčių (vaistų, pasunkėjusios būklės ar staiga atsiradusio smegenų pažeidimo) sukeltas simptomas.
Vadovų psichikos sveikata ir depresija
Vienas iš paplitusių klaidingų įsitikinimų apie depresiją - tai, kad ji visada yra matoma aplinkiniams. Tačiau realybė dažnai gali būti kitokia - ypač vadovaujančias pozicijas užimančių asmenų atveju. Ne vienas vadovas, sergantis depresija, išoriškai puikiai funkcionuoja darbo aplinkoje, demonstruoja profesionalumą susitikimuose, generuoja idėjas ir priima sprendimus, o jo kolegos ir komandos nariai net neįtaria, kad jis išgyvena vidines kančias. Šis reiškinys, kartais vadinamas “aukšto funkcionavimo depresija” (angl. high-functioning depression), yra ypač paplitęs tarp aukštas pareigas užimančių asmenų, kurie yra įpratę dėvėti „sėkmingo profesionalo“ kaukę.
Aukšto funkcionavimo depresija
Vadovas gali atrodyti produktyvus ir sėkmingas iš išorės, tačiau viduje gali jaustis visiškai išsekęs, tuščias ir beprasmis. Depresijos simptomų maskavimas yra viena iš priežasčių, kodėl vadovų depresija dažnai diagnozuojama vėliau, kai liga jau būna labiau pažengusi.
Depresijos paplitimas ir vadovų pažeidžiamumas
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulinis depresijos paplitimas siekia apie 16%. Vien Europoje 30,3 milijono žmonių serga depresija, o 6,9% populiacijos per metus patiria bent vieną depresijos epizodą. Tyrimų duomenimis, depresijos paplitimas vadovų ir aukštas pareigas užimančių asmenų tarpe gali būti dar didesnis, tačiau dažnai lieka nepastebėtas ir negydomas.
Veiksniai, didinantys depresijos riziką vadovams
Įmonių ir organizacijų vadovai, veikiami didelio darbo krūvio ir nuolatinės atsakomybės, susiduria su padidėjusia depresijos rizika dėl kelių veiksnių:
- Psichosocialinis stresas, kylantis iš atsakomybės vadovauti, priimti strateginius sprendimus ir veikti esant nuolatiniam spaudimui. Toks ilgalaikis stresas gali paveikti prefrontalinę žievę (sprendimų priėmimo sritį) ir hipokampą (atsakingą už atmintį ir mokymąsi).
- Ribotas kolegų palaikymas, konkurencinė aplinka ir socialinės izoliacijos rizika dėl darbo intensyvumo. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių, o vadovai dažnai patiria vadinamąjį „vienišumo viršūnėje“ sindromą.
- Depresija dažnai lieka nepastebėta, nes vadovams būdingi asmenybės bruožai (savikontrolė, atkaklumas, motyvacija) trukdo pripažinti sunkumus ir kreiptis pagalbos. Stigma taip pat išlieka reikšminga kliūtis - aukštas pareigas einantys asmenys dažnai baiminasi būti vertinami kaip silpni ar nekompetentingi.
Ekonominė našta ir organizacinės pasekmės
Ekonominiu požiūriu, depresija darbo vietoje sukelia didžiulę naštą. Vien JAV 2000 metais depresijos ekonominė našta buvo įvertinta 83,1 mlrd. JAV dolerių. Psichikos sveikatos sutrikimai, įskaitant depresiją, sudaro net 30-50 % visų nedarbingumo laikotarpių darbe. Vadovai, kuriuos veikia didelis stresas ir psichologinė įtampa, dažnai priima prastesnius sprendimus, mažėja jų veiklos efektyvumas, o stresas neretai perduodamas komandai. Taip prasideda organizacinė grandininė reakcija - vadovo depresija lemia prastesnius rezultatus, o šie dar labiau sustiprina spaudimą, gilindami psichologines problemas.
Svarba ankstyvai intervencijai
Tyrimai rodo, kad ankstyva intervencija gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių tiek asmens sveikatai, tiek organizacinei gerovei. Tobulėjant depresijos prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo metodams, svarbu suvokti, kad psichikos sveikata darbo vietoje yra neatsiejama nuo organizacijos sėkmės.
Pagalbos paieška ir stigmos mažinimas
Nepaisant to, daugelis vadovų vis dar vengia kreiptis pagalbos, baimindamiesi būti suprasti klaidingai. Tai lemia pavėluotą diagnozavimą ir mažesnį gydymo efektyvumą. Todėl būtina skatinti atvirumą, mažinti stigmą ir kurti pagalbos sistemas, atitinkančias vadovų darbo kontekstą bei jų psichologinius poreikius. Pagalbos paieška nėra silpnumo požymis - tai brandžios, atsakingos ir sąmoningos lyderystės išraiška.