Žmonės, turintys psichikos negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios trukdo jiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Ši problema apima ne tik Lietuvą, bet ir daugelį pasaulio šalių. Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichikos negalią turinčių asmenų įdarbinimo galimybės, kliūtys, su kuriomis jie susiduria, ir priemonės, kurių imamasi siekiant pagerinti jų integraciją į darbo rinką.
Kas yra psichikos negalia?
Prie turinčių negalią priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. Psichikos negalia apima įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ir nerimo sutrikimai. Šie sutrikimai gali turėti įtakos asmens mąstymui, jausmams, nuotaikai, gebėjimui bendrauti ir funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Tarptautiniai ir nacionaliniai įsipareigojimai
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos. Tai apima ir teisę į darbą. Tinkamų sąlygų pritaikymas - tai būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymai, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Svarbu pabrėžti, kad tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą.
Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo. Pavyzdžiui, fizinę negalią turintis darbuotojas gali atlikti visas su darbu susijusias funkcijas, tačiau jam reikia daugiau laiko, kad atvyktų į darbą. Tokiu atveju sąlygų pritaikymas būtų darbo režimas, leidžiantis jam atvykti į darbą vėliau.
Sąlygų pritaikymo svarba
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t. y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai
Sąlygų pritaikymas gali apimti įvairias priemones, pritaikytas individualiems darbuotojo poreikiams. Štai keletas pavyzdžių:
- Organizaciniai sprendimai: Lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, smulkias, mažiau esmines darbo funkcijas paskirstykite tarp darbuotojų.
- Asmeninė ar individuali pagalba: Užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui. Atvirai komunikuokite ir paklauskite paties žmogaus, kokios pagalbos jam gali reikėti.
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės: Užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.
- Sąmoningumo kėlimas: Kelkite visų darbuotojų sąmoningumą. Svarbu sumažinti ir panaikinti neigiamą požiūrį į negalią, paskatinti vertinti individualumą ir įvairovę darbe bei pagarbiai prisidėti padedant darbuotojui su negalia įsilieti į organizaciją lygiai su kitais.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai: Užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius, parūpinkite įvairių techninių priemonių, pavyzdžiui, teksto skaitymo programas darbuotojams su regos sutrikimais ar negalia, specialias klaviatūras.
- Fizinis patalpų pritaikymas: Fizinis patalpų pritaikymas reiškia, kad žmonėms su judėjimo negalia sudaromos sąlygos pasiekti patalpas, į jas patekti bei viduje savarankiškai judėti.
Integracijos svarba
Integracija reiškia skirtumų pripažinimą, suteikiant vietą žmogui, kuris kitaip būtų atstumtas ar izoliuotas. Integracijos tikslas - skatinti visuomenę priimti individų kitoniškumą kaip normalų reiškinį. Apibendrinant galima teigti, kad integracija yra procesas, kurio metu asmenys yra įtraukiami į visuomenę ir gali visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Situacija Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelę pažangą neįgaliųjų socialinės integracijos srityje. Visuomenė tampa tolerantiškesnė, tačiau nepakankamai. Pavyzdžiui, 45 proc. respondentų teigė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis arba nuomoti jiems būsto (51 proc.). Psichosocialinę negalią turintys asmenys taip pat yra dažniausiai minima žmonių grupė, su kuria respondentai nenorėtų dirbti (40 proc.).
Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka. Dideli globos namai žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia pertvarkomi į nedidelius globos namus, kuriuose teikiama neįgaliesiems reikalinga individuali priežiūra, leidžianti jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje. Bendruomenėje teikiamos paslaugos yra alternatyva stacionariai globai ir yra aukštos kokybės socialinės, sveikatos ir kitos paslaugos, teikiamos bendruomenėje įvairiomis formomis ir būdais. Šios paslaugos sudaro sąlygas neįgaliesiems gyventi bendruomenėje ir skatinti jų savarankiškumą.
Institucinės globos pertvarkos projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ įgyvendinamas Lietuvos regionuose (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės ir Telšių). Intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems teikiamos keturių rūšių bendruomeninės paslaugos:
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
- Socialinės dirbtuvės. Jose ugdomi, mokomi ir palaikomi darbingo amžiaus protinę ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių darbo įgūdžiai ir padedama jiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
- Apsaugotas būstas. Ši paslauga skirta iš dalies savarankiškiems suaugusiems, turintiems psichikos sveikatos problemų, suteikiami butai. Apsaugotas būstas skirtas neįgaliesiems, kad jie galėtų pabandyti gyventi nuomojamuose namuose ar butuose. Tokiame būste gali gyventi iki keturių asmenų. Kiekvieno programoje dalyvaujančio asmens atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą paramą - nuo persikėlimo į būstą iki tikslų siekimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje.
- Įdarbinimas su pagalba. Ši paslauga padeda darbingo amžiaus žmonėms, kurie nori ir gali dirbti bendroje darbo rinkoje, tačiau negali rasti darbo dėl negalios ar socialinės diskriminacijos arba negali įsitvirtinti darbo rinkoje.
- Pagalba priimant sprendimus. Tai neįgaliųjų įgalinimas, pasitelkiant sprendimų priėmimo asistentus ir specializuotas komandas. Šios paslaugos tikslas - stiprinti asmens gebėjimą tvarkyti savo asmeninius reikalus ir priimti kasdienius sprendimus, kad jis galėtų gyventi savarankiškai ir dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos prasidėjo negalios reforma: „Dar arčiau žmogaus“, į kurią bus įtraukti principai, atitinkantys Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Šios reformos pokyčiai turės įtakos neįgaliųjų ir jų artimųjų kasdieniam ir socialiniam gyvenimui, užtikrinant teises ir galimybes įvairiose gyvenimo srityse. Negalią ir individualios pagalbos teikimo poreikius nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Statistika ir tendencijos
Pagal 2021 m. pirmo pusmečio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinius duomenis dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 44 579, iš jų socialinėse įmonėse dirbo kiek daugiau nei 4500 žmonių, t.y. apie 10 procentų. Pagal statistiką patvirtinta ir tai, kad žmonės su negalia labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tęsia viešąsias konsultacijas su socialiniais partneriais, siekdama aptarti ministerijos pasiūlymų paketą, kaip sudaryti palankias sąlygas neįgaliųjų užimtumui atviroje darbo rinkoje.
Valstybės parama
Valstybė siūlo paramą dirbantiems atviroje darbo rinkoje:
- Įdarbinimas subsidijuojant. Siūloma stipendijas skirti reguliariai, neišskiriant asmenų dėl negalios.
- Darbo vietų pritaikymas. Šia priemone siūloma įdarbinti arba išlaikyti bedarbius ir dirbančius asmenis ir subsidijuoti darbo įrangos, darbo sąlygų, galimybių ir poilsio patalpų pritaikymui.
- Pagalba įdarbinant ir pradėjus dirbti. Siūlomos naujos profesinio pritaikymo priemonės. Tai metodinė ir konsultacinė pagalba, skirta darbo vietoms pritaikyti sunkią ar vidutinę negalią turinčių asmenų poreikiams. Siūloma subsidijuoti asistentų išlaidas, kad neįgalūs darbuotojai galėtų gauti pagalbą atliekant darbo funkcijas, kai jiems to reikia.
- Planuojama tęsti esamas priemones, pavyzdžiui, paramą neįgaliųjų profesiniam mokymui, mobilumui ir savarankiškam darbui.
Parama asmenims su negalia dirbantiems atviroje darbo rinkoje labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti socialinę apsaugą ir lygybę. Ši parama gali turėti teigiamą poveikį ir darbuotojams, ir darbdaviams. Svarbu, kad ši parama būtų teikiama atsižvelgiant į individualius poreikius ir aplinkybes. Pritaikymas darbo įrangos, sąlygų ir galimybių negalią turintiems asmenims teigiamai paveiks tiek darbdavius, tiek dirbančiuosius, o asistentų pagalba padės efektyviau darbuotojams atlikti darbo funkcijas.
Iššūkiai ir galimybės
Psichikos sveikatos problemų turintys žmonės - mažiausiai dirbantys iš visų neįgaliųjų. Pavyzdžiui, beveik 95 proc. šizofrenijos diagnozę turinčių žmonių nedirba. Dėl nutrūkusių socialinių ryšių ir nedalyvavimo visuomenės gyvenime nedirbantys proto ir (ar) psichikos negalią turintys žmonės dažnai praranda pasitikėjimą savimi, yra linkę neigiamai vertinti savo asmenybę ir pasiekimus. Jie jautriai reaguoja į kritiką ar pastabas, sunkiau užmezga naujus ryšius, jaučiasi vieniši.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Įdarbinimo su pagalba paslauga pirmiausia teikiama žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, patys nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes.
Pasak specialistų, kartais klientai, kreipdamiesi į įdarbinimo tarpininką, tikisi, kad norimas darbas jiems iš karto bus pasiūlytas ir patiems nieko nereikės daryti. Tačiau įdarbinimo su pagalba modelis pagrįstas bendradarbiavimu, kai klientas ir įdarbinimo tarpininkas veikia kartu. Todėl nuo pirmųjų susitikimų įdarbinimo tarpininkas stengiasi užmegzti draugišką ir nuoširdų kontaktą ir pelnyti kliento pasitikėjimą. Kiekvienas atvejis labai individualus, kiekvienas žmogus labai skirtingas.
Pašnekovei yra tekę girdėti ne vieną atvejį, kai darbdavys, išgirdęs, kad žmogus turi psichikos negalią, išsigąsta ir pasako, kad rado kitą darbuotoją. Todėl psichikos sunkumų turintys žmonės paprastai linkę slėpti savo negalią, kad nebūtų atstumti. Tačiau dažniausiai darbdaviams būna svarbus rezultatas. Viena darbdavė sakė, kad kartais su kitais darbuotojais būna kur kas sunkiau nei su negalią turinčiais žmonėmis.
Sėkmės istorijos
Yra daug sėkmės istorijų, kai žmonės, turintys psichikos negalią, sėkmingai integruojasi į darbo rinką. Pavyzdžiui, vienas vyriškis, baigęs aukštojo mokslo studijas ir susirgęs psichikos liga, dabar dirba maketuotoju ir labai džiaugiasi. Kita projekto dalyvė dirba vienos maitinimo įstaigos virtuvėje pagalbine darbininke ir jai tas darbas labai patinka. Kitas projekto dalyvis puse etato įsidarbino prekybos centre.
Tokie projektai naudingi ne tik neįgaliesiems, bet ir visuomenei. Gerėja ir tokių žmonių sveikatos būklė. Užsidarymas namuose ir galvojimas apie savo negalią nieko gero neduoda. Žmogus dažnai jaučiasi kitoks. O juk nuo tokių ligų nėra apsaugotas nė vienas.
Ateities perspektyvos
Lietuvoje pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga, siekiant integruoti asmenis su negalia į visuomenę. Vykstant institucinėms globos įstaigų pertvarkoms, kai iš didelių globos namų žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia perkeliami į nedidelius globos namus, taip leidžiant jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje. Subsidijos įmonėms, kurios įdarbina negalią turinčius asmenis, kurios padeda užtikrinti jiems tinkamas sąlygas darbe. Taip pat nuo 2024 m. sausio 1 dienos vykstanti negalios reforma „Dar arčiau žmogaus“, kuri turės įtakos neįgaliųjų ir jų artimųjų kasdieniam ir socialiniam gyvenimui, užtikrinant teises ir galimybes įvairiose gyvenimo srityse.
Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių.
tags: #psichikos #negalia #turintys #zmones #idarbinimas