Psichikos Sveikatos Reabilitacijos Įstatymas Lietuvoje: Iššūkiai ir Perspektyvos

Įvadas

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, didėja susirūpinimas dėl psichikos sveikatos problemų ir poreikis užtikrinti kokybišką bei prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą. Šiame straipsnyje aptariamas psichikos sveikatos reabilitacijos įstatymas Lietuvoje, jo trūkumai, naujausios pataisos ir perspektyvos.

Psichikos Sveikatos Priežiūros Sistema Lietuvoje

Psichikos (psichologinės) sveikatos priežiūra Lietuvoje apima prevencinius veiksmus, taip pat asmenų, turinčių psichologinių ar psichikos sutrikimų ar ligų, gydymą. Ši priežiūra užtikrinama trimis skirtingais lygmenimis:

1. Pirminė priežiūra: Šeimos gydytojas įvertina paciento būklę ir nustato (preliminarią) diagnozę.
2. Specializuota priežiūra: Psichikos sveikatos priežiūros paslaugas asmeniui teikia specializuoti specialistai, tokie kaip klinikiniai ir sveikatos psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ir kt.
3. Aukšto lygio specializuota priežiūra: Tai labai specializuotas gydymas psichoneurologijos ligoninėse, skirtas pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, gydymui atsparia depresija, didelės savižudybės rizikos pacientams, gyvybei pavojingais valgymo sutrikimais ir kt.

Paguldymas į Psichikos Sveikatos Priežiūros Įstaigą

Asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu jis turi psichikos sutrikimą, dėl kurio tai būtina. Paguldymas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas informuotu asmens sutikimu. Tačiau tam tikrose situacijose asmuo gali būti ne savo noru paguldomas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą.

Galiojantis Psichikos Sveikatos Įstatymas ir Jo Trūkumai

Iki šiol Lietuvoje galioja 1995 metais priimtas Psichikos sveikatos įstatymas. Šio įstatymo nuostatos yra pasenusios ir neatitinka kitų nacionalinių teisės aktų, pavyzdžiui, 2007 metais priimtos Lietuvos psichikos sveikatos strategijos, numatančios modernias, pacientų poreikius atitinkančias paslaugas, ir tarptautinių žmogaus teisių dokumentų - tokių kaip 2010 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos.

Naujo Įstatymo Projekto Kontroversijos

Mūsų žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) buvo svarstomas naujas Psichikos sveikatos įstatymo projektas. Pagal šiuo metu galiojantį Įstatymo 27-tą straipsnį „Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.“ SAM darbo grupės parengtame Įstatymo projekto 15-tame straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, dar labiau praplečianti priverstinės hospitalizacijos ribas: asmenys, kuriems įtariami psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priverstinai hospitalizuojami esant tam tikrų sąlygų visumai, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Ši nauja nuostata susilaukė kritikos dėl kelių priežasčių:

1. Stigmatizavimas: Netikslingai išskiriama papildoma asmenų grupė - psichikos ir elgesio sutrikimų dėl pshichoaktyvių medžiagų vartojimo turintys asmenys. Toks šios grupės išskyrimas didina stigmatizavimo riziką, nes nepagrįstai traktuoja šiai grupei priklausančius asmenis kaip išskirtinai pavojingus ir reikalaujančius papildomų juos ribojančių priemonių.
2. Nepakankamas pagrindas: Priverstinės hospitalizacijos taikymas remiantis vien įtarimu nėra pakankamai pagrįstas.
3. Netinkamos sąlygos: Nurodytos sąlygos, įgalinančios priverstinai hospitalizuoti asmenis, kuriems įtariami psichikos ar elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, yra netinkamos. Viena iš sąlygų - abstinencijos būklė - gali būti įvertinta tik gydytojo psichiatro. Kitos dvi sąlygos, apibūdinančios tokį elgesį kaip nuolatinis psichologinis, fizinis smurtas ar nekritiškas savo būklės vertinimas, nėra būtinai susijusios su psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimais dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Be to, smurto apraiškos yra ir turi būti sprendžiamos ne medicinos, o teisėtvarkos priemonėmis, kurios yra numatytos ir aiškiai apibrėžtos įstatymuose.
4. Klaidinantis diskursas: Buvęs naujo Įstatymo projekto nuostatų pateikimas viešojoje erdvėje ir jas supantis politinis/visuomeninis diskursas galimai klaidino visuomenę sudarydamas įspūdį, kad priverstinio hospitalizavimo naudojimo išplėtimas yra veiksmingas sprendimas bandant įveikti priklausomybės nuo alkoholio problemą Lietuvoje.
5. Sąvokų supainiojimas: Netiksliai ir klaidinančiai tapatinamos „priverstinio hospitalizavimo“ bei „priverstinio gydymo“ sąvokos, nes priverstinis hospitalizavimas trims paroms dar nereiškia veiksmingo priklausomybės gydymo, kuris yra ilgalaikis procesas. Atvirkščiai, priverstinai hospitalizuojamas asmuo išgyvena trauminį patyrimą ir bejėgiškumą, o dėl to psichikos sveikatos krizė (dėl kurios jis yra hospitalizuojamas) dar labiau gilėja. Be to, psichiatrijos ligoninėje skiriami vaistai, o ne psichosocialinės paslaugos, kurios padėtų asmeniui keisti elgesį ilgalaikėje perspektyvoje.
6. Neefektyvumas: Yra sukaupta daug mokslo įrodymų, kad priverstinis gydymas taip pat nėra pakankamai rezultatyvus ir nesąlygoja sveikimo proceso. Mokslo tyrimų išvadose teigiama, kad sąmoningas pasirinkimas gydytis yra viena esminių priklausomybės gydymo prielaidų.

Alternatyvos Priverstiniam Gydymui ir Reabilitacijai

Priklausomybės nuo alkoholio mastas Lietuvoje yra didelis, todėl išorinės motyvacijos priemonės, tokios kaip įpareigojimas gydytis, gali būti svarstomos, tačiau jos turėtų būti įtvirtintos per probacijos sistemą. Galiausiai psichikos sveikatos krizė žmogaus neištinka per vieną dieną. Jau iki tol vyksta procesas, kurio metu žmogus patiria psichikos sveikatos sunkumus - besivystančią priklausomybę, depresiją ar vis labiau slegiančius išgyvenimus.

Siekiant veiksmingos pagalbos, būtina užtikrinti prieinamumą įvairioms paslaugoms:

• Visas spektras įvairių paslaugų ir tarpdisciplininė specialistų komanda - psichologo, socialinio darbuotojo, teisininko, psichiatro paslaugos, teikiamos namuose, dienos centruose ar ligoninėse.
• Prieinami užimtumo ir psichosocialinės reabilitacijos centrai.
• Savitarpio paramos ir pagalbos grupės.
• Šeimos narių konsultavimas.

Psichikos Sveikatos Priežiūra ir Žmogaus Teisės

Teisė gauti psichikos sveikatos priežiūrą yra žmogaus teisės į sveikatą aspektas. Ši teisė taip pat yra susijusi su teise į gyvybę, teise į privatų gyvenimą ir netinkamo elgesio draudimu.

Ateities Perspektyvos ir Rekomendacijos

Siekiant priimti tarptautinius standartus ir geriausią praktiką atitinkantį Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, skatinama atsižvelgti į specialistų siūlymus, vadovautis mokslu patvirtintomis, tarptautinėmis rekomendacijomis. „Psichikos sveikatos priežiūros ir Narkologinės priežiūros įstatymai yra priimti prieš du dešimtmečius, todėl juose nemažai pasenusių, dubliuojančių kitus įstatymus nuostatų. Taip pat nustatoma, kad fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų. SAM aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad Lietuvoje asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, skaičius nuolat didėja, kaip ir visoje Europoje. Anot rašto, jei išliks dabartinės demografinės-epidemiologinės tendencijos, iki 2020 metų depresijos našta, atsižvelgiant į visų ligų naštą, padidės iki 5,7 proc.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Atsižvelgiant į tai, būtina:

• Modernizuoti teisinę bazę: Peržiūrėti ir atnaujinti Psichikos sveikatos įstatymą, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir naujausias mokslo žinias.
• Plėsti paslaugų spektrą: Užtikrinti prieinamumą įvairioms psichikos sveikatos paslaugoms, įskaitant prevenciją, ankstyvą intervenciją, gydymą ir reabilitaciją.
• Skatinti savanoriškumą: Prioritetą teikti savanoriškam gydymui ir reabilitacijai, užtikrinant paciento teises ir orumą.
• Mažinti stigmatizaciją: Vykdyti švietėjišką veiklą, siekiant mažinti stigmatizaciją ir didinti visuomenės supratimą apie psichikos sveikatos problemas.
• Investuoti į specialistų rengimą: Užtikrinti pakankamą kvalifikuotų psichikos sveikatos specialistų skaičių ir nuolatinį jų kvalifikacijos kėlimą.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

tags: #psichikos #rebilitacijos #istatymas