Psichikos Sutrikimai Po Insulto: Tipai ir Gydymas

Ūminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, dažniausiai žinomi kaip insultai, yra reikšminga medicininė problema, kuriai pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys medicinos bendruomenėje. Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių, o jų sukeliamos pasekmės ir gydymo išlaidos yra didžiulės. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos sutrikimus, kurie gali atsirasti po insulto, jų tipus, priežastis ir gydymo būdus.

Įvadas

Insultas - tai smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris gali sukelti rimtų, kartais negrįžtamų pokyčių ir net mirtį. Tai didžiulė sveikatos problema ir dažna mirties priežastis. Po insulto, be fizinių negalių, dažnai pasireiškia ir psichikos sutrikimai, kurie gali reikšmingai paveikti paciento gyvenimo kokybę. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius teigia, jog svarbu padėti pacientams išvengti skaudžių pasekmių ir išlikti kiek įmanoma savarankiškesniems net ir po insulto. Tačiau, pasak specialisto, pažinimo funkcijų sutrikimams po persirgto insulto vis dar skiriama nepakankamai dėmesio.

Pažinimo Funkcijų Sutrikimai

Pažinimo funkcijos - tai žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Atmintis yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių pažinimo funkcijų. Neurologai pastebi, kad pastaraisiais metais vis didesnę visuomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, todėl pažinimo funkcijų sutrikimai tampa vis aktualesne medicinos problema. Įvairių autorių duomenimis, pablogėjusia atmintimi skundžiasi iki 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių, tačiau tai dažniausiai nėra susiję su degeneracinėmis nervų sistemos ligomis. Demencijos sindromo dažnis tarp vyresnių kaip 65 metų asmenų siekia net 5-10 proc.

Pažinimo funkcijos gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:

• Lengvas kognityvinis sutrikimas.
• Įvairūs demencijos tipai.
• Depresija.
• Nerimas.
• Nepageidaujamas kai kurių vaistų (ypač benzodiazepinų) poveikis.
• Metabolinės priežastys (inkstų ar kepenų nepakankamumas, vitamino B12 stoka, skydliaukės veiklos sutrikimas).
• Galvos smegenų infekcinės ligos.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu.

Kraujagyslinis lengvas kognityvinis sutrikimas gali pasireikšti ir atminties sutrikimu, ir kurios nors kitos pažinimo funkcijos sutrikimu.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Demencija Po Insulto

Demencija yra klinikinis sindromas, pasireiškiantis įgytu kognityvinių funkcijų blogėjimu, sutrikdančiu paciento kasdienę veiklą. Demencija taip pat yra skirtingų būklių grupė, dažniausiai pažeidžianti atmintį. Tačiau, be atminties pažeidimo, demencijos sindromui būdingas dar bent vienas ir kitos kognityvinės funkcijos sutrikimas (orientacijos vietoje ar laike, kalbos, vizualinio erdvės suvokimo, sprendimų priėmimo ar kt.), kartu lydimas įvairaus laipsnio asmenybės ir elgesio pakitimų. Demencija - tai lėtinis laipsniškas minėtų funkcijų blogėjimas. Būtina demencijos sindromo sąlyga - pažinimo sutrikimai turi būti pakankamai ryškūs ir trikdyti kasdienę paciento veiklą.

Dažniausia demencijos sindromo priežastis - Alzheimerio liga (sudaro 60-75 proc. atvejų), o antrąją vietą užima kraujagyslinė demencija (15-20 proc. atvejų). Kraujagyslinę demenciją gali sukelti galvos smegenų infarktas strateginėje srityje, multiinfarktinė demencija ir smulkiųjų galvos smegenų kraujagyslių ligos. Didžiausias dėmesys skiriamas po insulto prasidedančiai demencijai, kuri pasireiškia maždaug trečdaliui insultą patyrusių pacientų.

Demencija - tai bendrinis terminas, apibūdinantis sindromą, kuris pasireiškia ilgalaikiu ir progresuojančiu pažintinių funkcijų - tokios kaip atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, suvokimas ir gebėjimas atlikti kasdienes užduotis - sutrikimu. Nors demencija dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, ji nėra natūrali senėjimo dalis. Manoma, kad Alzheimerio liga sukelia apie 60-80 % visų demencijos atvejų. Demenciją gali sukelti įvairūs smegenų pažeidimai ar ligos procesai, turintys įtakos neuronų funkcijai ir jų tarpusavio ryšiams. Dažniausiai tai - lėtiniai, progresuojantys sutrikimai, kurie trikdo informacijos perdavimą tarp skirtingų smegenų sričių.

Demencijos Tipai

Yra keletas demencijos tipų, kurių kiekvienas turi savitas priežastis ir simptomus:

• Demencija dėl Alzheimerio ligos: Dažniausia demencijos forma. Jai būdinga lėta, progresuojanti eiga, dažniausiai prasidedanti sunkumais įsiminti naują informaciją.
• Kraujagyslinė demencija: Antra pagal dažnumą forma, susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais, pavyzdžiui, po insulto ar daugybinių mikroinfarktų.
• Frontotemporalinė demencija: Pasireiškia dėl priekinės ir smilkininės smegenų žievės degeneracijos. Dažniausiai paveikiami elgesio, asmenybės, kalbos ir emocijų reguliavimo aspektai.
• Alkoholinė demencija: Išsivysto dėl ilgalaikio ir intensyvaus alkoholio vartojimo, sukeldama smegenų pažeidimus, vitaminų (ypač B1 - tiamino) trūkumą ir sutrikusį neuronų metabolizmą.
• Lewy kūnelių demencija: Būdingos vizualinės haliucinacijos, dideli dėmesio svyravimai, parkinsonizmas (judesių lėtėjimas, sustingimas, eisenos sutrikimai), jautrumas neuroleptikams.
• Demencija sergant Parkinsono liga: Gali išsivystyti vėlesnėse Parkinsono ligos stadijose.

Kiekviena iš šių demencijos rūšių turi savo klinikinius ypatumus, eigą ir galimus gydymo metodus. Demencijos simptomai pasireiškia palaipsniui, todėl dažnai ankstyvieji ženklai būna praleidžiami arba priskiriami nuovargiui, stresui ar senėjimui. Kai kurie demencijos atvejai, ypač susiję su Alzheimerio liga, turi genetinį komponentą. Ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Užmaršumas gali būti susijęs su stresu, depresija ar miego trūkumu. Nors dažniausiai demencija pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, egzistuoja demencija jauname amžiuje - dažniausiai nuo 45 metų.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Insulto Tipai

Insultas skirstomas į kelis pagrindinius tipus, priklausomai nuo jo atsiradimo mechanizmo. Kiekvienas tipas pasižymi specifinėmis priežastimis, simptomais ir poveikiu smegenims.

Išeminis Insultas

Išeminis insultas yra dažniausia insulto forma, sudaranti apie 85 % visų atvejų. Jis atsiranda, kai kraujagyslė, pernešanti kraują į smegenis, yra užblokuota. Dažniausios priežastys - kraujo krešuliai arba aterosklerozinės plokštelės, kurios susiaurina kraujagyslių spindį. Dėl to tam tikra smegenų dalis negauna deguonies ir maistinių medžiagų, o tai lemia smegenų audinių žūtį. Šio tipo insultas vystosi palaipsniui arba staiga, o simptomai priklauso nuo užsikimšusios kraujagyslės dydžio ir pažeistos smegenų srities. Išeminiai insultai yra patys dažniausi: jie sudaro daugiau nei 80 proc. visų insulto atvejų. Išeminio tipo insultas dažniausiai paveikia vyresnius nei 60 metų žmones, kurie skundžiasi įvairiais širdies veiklos sutrikimais, yra patyrę miokardo infarktą.

Hemoraginis Insultas

Hemoraginis insultas atsiranda tada, kai kraujagyslė smegenyse plyšta, o kraujas išsilieja į aplinkinius audinius. Šis procesas pažeidžia smegenų ląsteles, nes kraujas sukelia papildomą spaudimą ir uždegiminę reakciją. Plyšimas gali įvykti dėl aukšto kraujospūdžio, kraujagyslių anomalijų (aneurizmų) ar galvos traumų. Hemoraginis insultas dažniausiai būna sunkesnis už išeminį, o jo pasekmės dažniau yra mirtinos arba lemia ilgalaikę negalią. Hemoraginis insultas, kai kraujas išsilieja smegenyse. Jis dažnai ištinka darbingo amžiaus, aktyvius 44 - 60 metų žmones, kuriuos nuolat vargina padidėjęs kraujospūdis, smegenų kraujagyslių aterosklerozė. Subarachnoidinis insultas, kai kraujas išsilieja tarp smegenų dangalų.

Trumpalaikis Išeminis Priepuolis (TIA)

Trumpalaikis išeminis priepuolis (TIA), dar vadinamas „mini insultu“, yra laikinas smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris trunka kelias minutes arba kelias valandas ir nesukelia ilgalaikės žalos smegenims. TIA atsiranda dėl laikino kraujo tiekimo sumažėjimo į tam tikrą smegenų sritį, dažniausiai dėl mažo krešulio ar kraujagyslių spazmo. Nors simptomai paprastai praeina savaime, TIA laikomas rimtu įspėjimu, nes jis gerokai padidina riziką patirti tikrą insultą ateityje.

Insulto Priežastys

Insulto priežastys gali būti įvairios, tačiau jas lemia procesai, kurie trikdo smegenų kraujotaką. Šie procesai gali būti tiesiogiai susiję su kraujagyslių užsikimšimu, plyšimu arba trumpalaikiais kraujo tėkmės sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

Išeminis Insultas

Išeminis insultas dažniausiai kyla dėl kraujo krešulių, kurie užkemša kraujagyslę smegenyse arba toli nuo jos (pavyzdžiui, širdyje) ir migruoja į smegenis. Šią būklę gali sukelti širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, kuris skatina krešulių susidarymą. Taip pat svarbi priežastis yra aterosklerozė - kraujagyslių sienelių sukietėjimas ir susiaurėjimas dėl riebalinių sankaupų.

Hemoraginis Insultas

Hemoraginis insultas atsiranda dėl kraujagyslės plyšimo, o tai dažniausiai sąlygoja ilgą laiką negydytas arba blogai kontroliuojamas aukštas kraujospūdis. Taip pat priežastimi gali būti kraujagyslių anomalijos, tokios kaip aneurizmos (kraujagyslių sienelių išsipūtimai) arba arterioveninės malformacijos (nenormalus kraujagyslių tinklas). Ilgalaikis alkoholio vartojimas, kraujo krešėjimą veikiantys vaistai ar traumos taip pat gali prisidėti prie kraujagyslių sienelių silpnumo.

Trumpalaikis Išeminis Priepuolis

Trumpalaikio išeminio priepuolio priežastys yra panašios į išeminio insulto - tai laikini kraujotakos sutrikimai dėl mažų krešulių ar kraujagyslių spazmų. Priešingai nei tikrasis insultas, TIA nesukelia nuolatinių pažeidimų, tačiau signalizuoja apie kraujotakos problemas, kurios ateityje gali sukelti rimtesnį insultą.

Papildomi Veiksniai

Papildomi veiksniai, kurie didina insulto riziką ir gali būti jo priežastimi, apima:

• Aukštą kraujospūdį, kuris pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina plyšimo riziką.
• Cukrinį diabetą, kuris kenkia kraujagyslių sveikatai ir pagreitina aterosklerozės procesą.
• Padidėjusį cholesterolio kiekį, skatinantį plokštelių susidarymą kraujagyslėse.
• Rūkymą, kuris siaurina kraujagysles ir skatina krešulių susidarymą.
• Nutukimą ir fizinio aktyvumo trūkumą, kurie prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų.
• Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos, nes kai kurie žmonės yra genetiškai linkę į širdies ir kraujagyslių problemas. Su amžiumi rizika patirti insultą didėja, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai ir rizikos veiksnių valdymas gali padėti išvengti šios gyvybei pavojingos būklės.

Rizikos Veiksniai

Insulto rizikos veiksniai yra sąlygos ar aplinkybės, kurios didina tikimybę patirti insultą. Juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: modifikuojamus (kuriuos galima valdyti ar keisti) ir nemodifikuojamus (kurių negalima pakeisti).

Modifikuojami Rizikos Veiksniai

• Aukštas kraujospūdis: Sukelia nuolatinį kraujagyslių sienelių stresą ir pažeidimus, didindamas insulto riziką.
• Rūkymas: Siaurina kraujagysles ir skatina kraujo krešulių susidarymą.
• Cukrinis diabetas: Kenkia kraujagyslių sveikatai ir pagreitina aterosklerozės procesus.
• Nejudrus gyvenimo būdas ir nutukimas: Didina kraujospūdį, skatina diabeto vystymąsi ir cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse.
• Nesubalansuota mityba: Gausu druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus, prisideda prie kraujagyslių uždegimo ir arterijų užsikimšimo.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
• Piktnaudžiavimas alkoholiu.
• Tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., kraujo krešėjimą mažinančių preparatų be tinkamos priežiūros).
• Širdies ligos (pvz., prieširdžių virpėjimas).

Nemodifikuojami Rizikos Veiksniai

• Amžius: Insulto rizika žymiai padidėja po 55 metų.
• Lytis: Vyrai insultą dažniau patiria jaunesniame amžiuje, tačiau moterys turi didesnę riziką mirti nuo insulto.
• Genetiniai veiksniai ir šeimos istorija: Tam tikros paveldimos būklės arba genetinė polinkis į širdies ir kraujagyslių ligas didina riziką.
• Rasiniai ar etniniai skirtumai: Tam tikros grupės, pavyzdžiui, afroamerikiečiai, turi didesnę insulto tikimybę dėl genetinės polinkio ar gyvenimo būdo ypatumų.

Norint sumažinti insulto riziką, svarbu atidžiai valdyti modifikuojamus veiksnius - kontroliuoti kraujospūdį, mesti rūkyti, rinktis sveiką mitybą, didinti fizinį aktyvumą ir reguliariai tikrinti sveikatos būklę.

Insulto Simptomai

Insulto simptomai gali pasireikšti staiga ir apimti įvairias kūno funkcijas, priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra pažeista. Pagrindiniai simptomai apima:

• Staigus vienos kūno pusės silpnumas arba paralyžius (rankos, kojos, veido raumenų).
• Staigus kalbos sutrikimas - sunku kalbėti ar suprasti, ką sako kiti.
• Regėjimo problemos, tokios kaip dvejinimasis, neryškus matymas ar regos lauko praradimas.
• Staigus, stiprus galvos skausmas, dažnai be aiškios priežasties (dažniausiai būdingas hemoraginiam insultui).
• Koordinacijos, pusiausvyros ar judėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, netikėtas griuvimas.
• Galvos svaigimas ar orientacijos praradimas.

Svarbu atpažinti šiuos simptomus kuo greičiau, nes laiku suteikta medicininė pagalba gali sumažinti ilgalaikių pasekmių riziką arba išgelbėti gyvybę.

Kaip Atpažinti Insultą?

Insultą atpažinti svarbu kuo greičiau, nes tai gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Yra keletas paprastų būdų, kaip atpažinti galimus insulto požymius, vadovaujantis patikimais metodais, pavyzdžiui, FAST taisykle:

• F (Face - veidas): Paprašykite žmogaus nusišypsoti. Jei viena veido pusė atrodo nusvirusi ar asimetriška, tai gali būti insulto požymis.
• A (Arms - rankos): Paprašykite žmogaus pakelti abi rankas. Jei viena ranka negali būti iškelta arba nusvyra, tai rodo galimą raumenų silpnumą ar paralyžių.
• S (Speech - kalba): Paprašykite pakartoti paprastą sakinį. Jei kalba neaiški, nesuprantama ar žmogus negali kalbėti, tai yra signalas apie galimą insultą.
• T (Time - laikas): Jei pastebėjote šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Kiekviena minutė yra svarbi.

Kiti svarbūs signalai, kurie gali padėti atpažinti insultą:

• Staigus regėjimo sutrikimas, pavyzdžiui, matymas vienoje akyje ar regos lauko praradimas.
• Stiprus ir netikėtas galvos skausmas, dažniau susijęs su pykinimu ar vėmimu.
• Staigus galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas arba sunkumas vaikščioti.

Jei pastebite bent vieną iš šių požymių, nedelskite - insultas yra kritinė būklė, o laiku suteikta pagalba gali sumažinti smegenų pažeidimus ir pagerinti paciento išgyvenimo galimybes.

Neatidėliotina Pagalba Ištikus Insultui

Skirtingų tipų insultai pasireiškia panašiais simptomais. Labai svarbu juos atpažinti kuo anksčiau ir kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Jeigu žmogui nepavyksta atlikti bent vienos iš šių užduočių, tikimybė, kad jį ištiko insultas, viršija net 70 proc. Kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite insulto ištiktą asmenį į ligoninę.

Ištikus insultui labai svarbu kuo anksčiau pastebėti išvardytus simptomus, užfiksuoti laiką, kada ir kokie simptomai prasidėjo, ir kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą arba, jeigu tokios galimybės nėra, nedelsiant gabenti žmogų į gydymo įstaigą. Paguldykite, nurenkite kaklą veržiančius drabužius. Iškvietę greitąją pagalbą, jeigu tik įmanoma, padėkite žmogui atsistoti ir nueiti iki lovos, paguldykite jį, pakiškite pagalvę taip, kad galva būtų pakelta 30 laipsnių kampu nuo lygaus paviršiaus. Stebėkite gyvybines funkcijas. Jeigu žmogus pradeda vemti arba netenka sąmonės, paguldykite jį ant šono, vemiantį ligonį pražiodykite, atsargiai rankomis pašalinkite skrandžio turinį, kitaip ligonis gali uždusti. Jokiu būdu nepalikite žmogaus vieno, raminkite jį ir stebėkite ligonio gyvybines funkcijas, o joms sutrikus - pradėkite dirbtinį gaivinimą.

Ištikus insultui pirmiausiai turi būti palaikomos ir atkuriamos gyvybinės funkcijos: normalizuojamas kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, taikoma deguonies terapija, palaikoma normali paciento temperatūra, užtikrinamas skysčių balansas. Ši medicininė priežiūra neretai užtikrina ženklų ligonio būklės pagerėjimą.

Gydymas Po Insulto

Ištikus insultui, svarbios tiek farmakologinės, tiek nefarmakologinės priemonės. Insultą patyrusiam žmogui ir jo artimiesiems reikėtų nusiteikti ir ryžtis ilgalaikei reabilitacijai. Insulto prognozė, sveikatos būklė ir žmogaus ateitis labai priklauso nuo pažeistos smegenų vietos, krešulio ir kraujagyslės dydžio.

Medikamentinis Gydymas

Taikomas ir simptominis gydymas, koreguojantis neuromediatorių disbalansą: yra duomenų, kad sergantiesiems kraujagysline demencija gali būti veiksmingi cholinesterazės inhibitoriai. Gydant tokius pacientus būtina atsižvelgti į galimą skirtingų grupių vaistų sąveiką ir rinktis įrodymais pagrįstą bei saugų gydymą. Svarbu atkreipti dėmesį į galimą nerimo ar depresijos pasireiškimą insultu persirgusiam pacientui ir šiuos sutrikimus atitinkamai gydyti.

Kraujagyslinei demencijai gydyti įvairių nootropų, pavyzdžiui, pramiracetamo gamintojai rekomenduoja skirti kuo anksčiau, t. y. iš karto, kai tik patyręs insultą žmogus gali nuryti tabletę. Teigiama, kad pramiracetamas skatina pagrindinės acetilcholino struktūrinės medžiagos - cholino, kuris svarbus smilkininėje skiltyje esantiems atmintiems klodams formuotis, sintezę. O, esant daugiau cholino neuronuose, daugiau susidaro ir acetilcholino. Teigiamas acetilcholino poveikis pažintinėms funkcijoms neabejotinas.

Kitas pramiracetamo veikimo aspektas - neuromoduliacija. Šis vaistas gerina neuropeptidinių medžiagų, kurios dalyvauja ilgalaikės atminties formavimesi, susidarymą. Todėl vartojant pramiracetamo galima tikėtis ir ilgalaikės atminties pagerėjimo. Pramiracetamas pasižymi dar viena įdomia savybe - jis pasireiškia serotonino gamybą aktyvinančiu poveikiu, ir tuo grindžiama, kad, vartojant vaisto, pagerėja nuotaika, emocijos, žmogaus požiūris į ligą. Tyrimais įrodyta, kad vaistas gerina smegenų mitybą, metabolizmą, skatina dėmesio išlaikymą.

Nefarmakologinis Gydymas ir Reabilitacija

Svarbu, kad, lavindami ir aktyvindami ligonio pažintines funkcijas, formuojame naujas atminties sankaupas, kurios leidžia sukurti naujas aktyvias smegenų zonas, galinčias perimti žuvusiųjų funkcijas. Taigi insultą patyręs žmogus, vien gerdamas vaistų, neatkurs prarastų ir neišmoks naujų įgūdžių, nepradės geriau kalbėti ar judėti. Medikamentai yra sudedamoji gydymo dalis.

Be vaistų, ligoniams turėtų būti teikiamos psichoterapeuto, logopedo paslaugos, užimtumo terapija. Jų tikslas - aktyvinti pažintines funkcijas.

Bubnovskio Metodas Atkuriant Smegenų Kraujotaką

Bubnovskio metodas yra reabilitacijos programa, skirta smegenų kraujotakai atkurti be vaistų. Ši 3 mėnesių programa skirta insultui, galvos svaigimui, VSD ir kaklo osteochondrozei gydyti. Metodas apima individualų požiūrį ir siekia realių rezultatų.

Kaip Bubnovskio Metodas Veikia Smegenų Kraujotaką

1. Kova su hipodinamija: Adaptyvių pratimų sistema daugiafunkciniuose treniruokliuose užtikrina laipsnišką motorinio aktyvumo didėjimą, raumenų siurblio atstatymą, siekiant pagerinti venų nutekėjimą, ir bendrosios kraujotakos suaktyvinimą. Tai padeda pašalinti kraujo sąstovį, normalizuoti arterinę kraujotaką ir veninį nutekėjimą iš smegenų.
2. Raumenų spazmų pašalinimas: Specialios technikos, tokios kaip postizometrinis atsipalaidavimas kaklo ir krūtinės ląstos srityje, dekompresijos pratimai ant specialių treniruoklių ir parterio pratimai, skirti spazmuotiems raumenims atpalaiduoti, mažina slankstelių arterijų suspaudimą ir gerina smegenų aprūpinimą krauju.
3. Arterinės hipertenzijos korekcija: Saugi aerobinė mankšta, diafragminio kvėpavimo pratimai ir dozuoti jėgos pratimai kraujagyslių treniruotėms stabilizuoja kraujagyslių tonusą ir mažina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą.
4. Aterosklerozės prevencija: Lipidų apykaitos aktyvinimas naudojant specialius pratimų kompleksus, kraujagyslių endotelio funkcijos gerinimas ir šoninės kraujotakos stimuliavimas mažina cholesterolio sankaupas ir gerina kraujagyslių elastingumą.
5. Gimdos kaklelio osteochondrozės gydymas: Saugi kaklo trauka, raumenų korseto stiprinimas ir stuburo judrumo atkūrimas pašalina slankstelių arterijų suspaudimą ir atkuria normalią kraujotaką.
6. Stresą sukeliančių veiksnių neutralizavimas: Endorfinų išsiskyrimas per fizinį aktyvumą, kvėpavimo technikos autonominei sistemai subalansuoti ir hidrotermoterapija (krio ir saunos terapija) stresui mažinti normalizuoja kraujagyslių tonusą ir mažina autonominių krizių dažnį.

Kineziterapijos Privalumai Prieš Medikamentinį Gydymą

1. Poveikis pagrindinei priežasčiai: Kineziterapija atkuria natūralią miogeninę kraujagyslių autoreguliaciją, normalizuoja baroreceptorių refleksą per motorinę veiklą ir suaktyvina raumenų ir kraujagyslių sąveiką.
2. Kraujagyslių pratimų fiziologija: Kraujagyslės prisitaiko prie reguliariai dozuojamo fizinio krūvio, padidėja kapiliarų tinklo tankis ir kraujagyslių sienelių elastingumas, suaktyvėja angiogenezė.
3. Neuroplastiškumas ir motorinis aktyvumas: Kineziterapija skatina neurogenezę per BDNF (iš smegenų kilusį neurotrofinį veiksnį) ir gerina kortikalinį ir spinalinį laidumą.

tags: #psichikos #sutrikimai #po #insulto