Įvadas:Psichikos sveikata yra svarbi žmogaus gyvenimo dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Tai ne tik psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir gebėjimas jausti, mąstyti, bendrauti ir susidoroti su sunkumais. Šiame straipsnyje aptarsime veiksnius, kurie lemia psichikos sveikatą, ir kaip galime ją stiprinti.
Psichikos sveikatos samprata ir svarba
Psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Psichikos sveikata yra sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Emocinė gerovė apima gebėjimą jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Psichologinė gerovė apima gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Socialinė gerovė apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis.
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros gerovės dalis. Ji leidžia aiškiai mąstyti, jausti emocijas, kurti santykius ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis. Kai kurie dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai:
- Depresija: Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais.
- Nerimo sutrikimai: Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė. Jie pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai.
- Bipolinis sutrikimas: Bipolinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais.
- Valgymo sutrikimai: Valgymo sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu. Dažni valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.
- Psichoziniai sutrikimai: Psichozės sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.
Svarbu pažymėti, kad tai tik keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Psichikos sveikatą lemiantys veiksniai
Psichikos sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių.
Biologiniai veiksniai
Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje.
Psichologiniai veiksniai
Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai.
Socialiniai veiksniai
Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Lietuvos gyventojų tyrimo metu buvo apsiribota neformaliuoju socialiniu kapitalu, kuriam priskiriami artimieji, šeimos nariai ir draugai. Anot V. Leonavičiaus, kuo daugiau turime artimų žmonių, kuriems galime išsikalbėti, tuo didesnis mūsų socialinis kapitalas. Tyrimo metu respondentai buvo prašomi subjektyviai įvertinti sveikatos būklę. Net 60 proc. artimų žmonių turinčių vyrų ir 58 proc. moterų teigė esantys geros sveikatos ir tik 6,7 proc. vyrų ir 9 proc. moterų ja skundėsi. Tarp neturinčių artimų žmonių gera sveikata gyrėsi tik 47 proc. vyrų ir 35 proc. moterų, skundėsi bloga sveikata 18,4 proc. vyrų ir 25 proc. moterų.
Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki. Neturinčių prie ko šlietis ištikus bėdai arba neturinčių artimų žmonių respondentų blogos sveikatos rizika buvo beveik dvigubai didesnė. Be to, moterys savo sveikatą vertino blogiau net tuomet, kai nebūdavo tikros, ar turi pagalbos ramstį bėdoje. Lygiai taip pat subjektyvią moterų sveikatą veikia ir abejonė dėl artimų žmonių. Vyrai blogiau jaučiasi tik tuo atveju, jei tokių žmonių iš tiesų nėra. Dar akivaizdžiau artimų ryšių ir sveikatos ryšys atsikleidė per klausimą, ar žmogus jaučiasi vienišas. Tarp vienišų vyrų savo sveikatą kaip gerą įvardijo tik 30,5 proc. moterų - 19 proc., tarp nesijaučiančių nevienišais - atitinkamai 68 ir 55,9 proc. Bendras vyrų ir moterų vidurkis atitinkamai - 23,7 ir 62 proc.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Aplinkos veiksniai
Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika. Skirtingiems žmonėms įvairūs veiksniai gali turėti skirtingą poveikį.
Šeimos įtaka psichikos sveikatai
Šeima atlieka svarbų vaidmenį vaiko psichikos sveikatai. Šeimos ryšiai ir tėvų bendravimo su vaiku stilius yra pirmasis ir įtakingiausias socialinių įgūdžių formavimo modelis. Vaiko elgesio bei emocijų išraiškos sunkumai dažnai priklauso nuo santykių šeimoje. Šeima vaikui kaip tvirtovė, kurioje užtikrinamos jo moralinės ir materialinės teisės, socialinė gerovė. Tik šeimoje galima užtikrinti pagrindines Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatas: teisę į gyvybę, teisę į visavertį gyvenimą, teisę dalyvauti kultūrinėje ir meninėje veikloje, teisę būti ginamam nuo smurto ir išnaudojimo.
Gyvenimo būdo įtaka psichikos sveikatai
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai.
- Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. Vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos. Mokslininkų įrodymais pagrįsti faktai rodo, kad nuo šeimos mitybos įpročių priklauso jos narių sveikata. Mityba bei atskiri jos komponentai - maisto medžiagos, jų trūkumas ar perteklius, maitinimosi režimas, maisto konsistencija, temperatūra, teršalai, mikroorganizmai ir kiti faktoriai lemia gyventojų sveikatą. Pasaulio visuomenės sveikatos specialistų teigimu, daug sveikatos problemų galima išspręsti, jei kiekvienas šeimos narys laikytųsi sveikos mitybos principų - nuosaikumo (net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug ar per mažai, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai), įvairumo (su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų), balanso (tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose).
- Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą. Blogėjant psichinei sveikatai kyla miego problemos bei prastėja miego kokybė, kuri nurodoma kaip esminis psichinės sveikatos elementas. Nurodoma, kad nerimas ir depresija susiję su miego sutrikimais.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę. Fizinis aktyvumas - tai viena sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ir geriausias vaistas nuo visų ligų, padedantis jaunimui normaliai fiziškai vystytis. Yra žinoma, kad nepakankamas judėjimas trikdo vaikų augimą ir vystymąsi, mažina jų organizmo atsparumą, prisitaikymo prie aplinkos galimybes, sudaro palankias sąlygas įvairiems funkciniams sutrikimams ir ligoms. Judėjimas - gyvybiškai svarbi, biologinė žmogaus reikmė. Ją tenkinti privalu nuo mažens iki senatvės. Suaugusieji, suprasdami biologinę judėjimo svarbą sveikatai, turi ugdyti ir savo vaikų aktyvaus poilsio ir fizinės veiklos įpročius. Mankštinantis lavinamos visos raumenų grupės ir sąnariai. Iš jų į galvos smegenis sklinda signalų srautas, stimuliuojantis centrinę nervų sistemą, gerinantis tonusą, darbingumą. Centrinė nervų sistema, siųsdama signalus į raumenis, širdį, plaučius, skatina jų vystymąsi ir funkcijas. Sistemingai mankštinantis širdis dirba ekonomiškiau, didėja raumenų masė, tobulėja energijos ir medžiagų apykaita, gerėja funkcinės organizmo galimybės, teigiamai veikiama kvėpavimo ir kraujotakos sistemų veikla. Pastebėta, kad besimankštinantys vaikai yra stipresni, ištvermingesni, todėl jie lengviau keliasi rytais, pasiekia geresnių mokslo rezultatų, būna geresnės nuotaikos, rečiau serga.
- Alkoholis ir narkotikai: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Šių medžiagų vartojimas gali sukelti depresiją, nerimą ir psichozę. Sveikoje šeimoje alkoholinių gėrimų vartojama nedaug ir retai. Tėvai niekada nepadaugina alkoholio, vaikai mato gerą pavyzdį. Tokiose šeimose sumažėja rizika susirgti padidinto kraujospūdžio, skrandžio, kasos, kepenų ligomis. Kenčiantiems dėl priklausomybės nuo alkoholio gresia nelaimingi atsitikimai darbe, namuose, kelyje. Dažna net savižudybė. Tokie asmenys smurtauja šeimose, jų vaikai patiria didžiulę psichinę įtampą.
- Rūkymas: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką. Jei rūkote, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju apie metimo rūkyti galimybes. Tabako dūmuose nėra nė vienos medžiagos, kuri būtų naudinga žmogaus organizmui, užtai iš 4000 ten esančių junginių net 200 koncentracija yra tokia, kad rūkantiems gali sukelti sveikatos sutrikimų. Pagrindinė medžiaga, dėl kurios rūkomas tabakas, yra nikotinas. Tai stiprus nuodas, kurio mažos dozės stimuliuoja centrinę nervų sistemą, suaktyvina medžiagos, kuri gaminasi galvos smegenyse išsiskyrimą ir yra atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Todėl rūkantysis patiria tam tikrų malonių pojūčių: pranyksta nerimas, sumažėja psichologinė įtampa, dirglumas, pagerėja dėmesys ir susikaupimas dirbant protinį darbą, sutrumpėja reakcijos laikas. Šie malonūs pojūčiai pamažu padaro žmogų priklausomą nuo tabako. Nors tabako gaminiai yra legalūs, tačiau jie pasižymi ypač stipriomis narkotizuojančiomis savybėmis, nes greitai sukelia priklausomybę, pradžioje psichologinę, kuri greitai perauga į fizinę. Pripratęs prie rūkymo ir laiku negavęs cigaretės, žmogus pajunta daugybę nemalonių psichinių ir fizinių pojūčių: nenumaldomą norą rūkyti, dirglumą ir nervingumą, nekantrumą ir nerimastingumą, įtampą ir nerimą, prislėgtumą ir nuovargį, sunkumą susikaupti, pyktį ir agresyvumą, mieguistumą arba nemigą, prakaitavimą, galvos svaigimą, drebulį ir alkį, regėjimo sutrikimus. Dauguma rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio žalingo įpročio ir mesti rūkyti, tačiau jų bandymai dažniausiai būna nesėkmingi, nes tabako priklausomybė yra labai stipri, rūkantieji yra tiesiog priversti rūkyti ir žaloti savo bei aplinkinių sveikatą. Nikotinas stipriai veikia smulkiąsias kraujagysles, sukeldamas jų spazmus, todėl padažnėja širdies ritmas, didėja arterinis kraujospūdis, padažnėja pulsas, negrįžtamai pažeidžiamos arterijų sienelės, atsiranda stiprūs kojų skausmai, mėšlungis. Dervos ir kitos dirginančios medžiagos, esančios tabake, labiausiai kenkia kvėpavimo organams: plaučiams ir bronchams, todėl rūkantieji kosčioja, skrepliuoja, spjaudosi.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti.
- Streso valdymas: Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai.
Svarbu atsižvelgti į visus šiuos gyvenimo būdo ypatumus, siekiant sukurti sveikesnę emocinę aplinką.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Socialinis kapitalas ir psichikos sveikata
Vakarų tyrėjai vis dažniau kaip vieną svarbių sveikatos veiksnių įvardija mūsų socialinį kapitalą. Tai žmonės, su kuriais bendraujame. Kuo daugiau turime artimų žmonių, kuriems galime išsikalbėti, tuo didesnis mūsų socialinis kapitalas.
Liūdesys ir psichikos sveikata
Tyrimas parodė, kad net 69,4 proc. vyrų ir 66,1 proc. moterų, priklausančių blogos sveikatos grupei, nurodė negalintys atsikratyti liūdesio net padedami draugų ar šeimos. Anot V. Leonavičiaus, tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą apie glaudų subjektyviosios sveikatos sąryšį su „iškūnytos“ savimonės simptomais. Vyrų ir moterų, turinčių „iškūnytos“ savimonės simptomų, blogos sveikatos rizika net 2 kartus didesnė nei respondentų, neturinčių šių simptomų.
Pandemijos įtaka psichikos sveikatai
Literatūroje nurodoma, kad per COVID-19 pandemiją psichinės sveikatos problemų vis daugėja. Teigiama, kad šių sveikatos problemų augimą skatina ilgėjantis karantino laikotarpis, mažėjančios žmonių poilsio galimybės, stiprėjančios finansinės problemos. Paskelbtas karantinas sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumu: darbas ir ugdymas nuotoliniu būdu, vienatvės jausmas, sumažėjusios pajamos ar darbo netekimas, neigiamos informacijos srautas ir kt. COVID-19 visame pasaulyje sutrikdė iki tol nusistovėjusias socialines normas, gyvenimo įpročius, visuomenės nariai susiduria su įvairias ribojimais, nuolatine rizika užsikrėsti COVID-19, o tai turi neigiamą poveikį jų socialiniam gyvenimui, finansinei padėčiai, ilgai besitęsianti pandemija ir viruso plitimas daugeliui visuomenės narių kelia stresą dėl kurio intensyvumo vėliau patiriamas ir perdegimas. Lietuvoje griežtėjant ribojimams dėl COVID-19, psichologai ragina atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichologinę sveikatą. Pandemijos metu ypatingai svarbu išlikti fiziškai aktyviais. Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas gali būti sunkesnių simptomų ir komplikacijų atsiradimą bei mirtingumą lemiantys veiksniai užsikrėtus COVID-19 liga. 2020 m. vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai vykdė lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių psichologinę savijautą Lietuvoje ir kaip veiksmingiau jiems padėti. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės buvo vienaip ar kitaip paveikti įvairių su pandemija susijusių problemų. Didelė dalis tyrimo dalyvių jautė stiprią baimę, nerimą, liūdesį ar vienatvę.
Pedagogo profesija ir psichikos sveikata
Pedagogo profesija - daug kantrybės ir atsakomybės reikalaujantis darbas. Kartu su žiniomis mokiniams reikia įdiegti pagrindinius bendravimo, bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, gyvenimo, vertybinius principus. Pedagogo profesija priskiriama vienai iš „globos profesijų", kuri paremta altruizmo principais, atsakomybe už kitą asmenį, globa, meile, rūpesčiu, prasmingais santykiais su kitais. Būtent todėl šios profesijos atstovams būtina stipri vidinė motyvacija bei stiprybė, kuri yra socialinės, psichologinės ir fizinės sveikatos harmonijos prielaida. Mokslinės literatūros analizė parodė, jog pedagogo socialinės ir psichologinės sveikatos harmonijai daug įtakos turi santykiai su mokyklos bendruomene, motyvacija ir pasitenkinimas darbu, asmeninės pedagogo savybės ir įgūdžiai. Atliktas tyrimas patvirtino, jog pedagogas mokyklos aplinkoje yra veikiamas artimiausio jam socialinio tinklo - mokyklos bendruomenės, ir nuo jo asmeninės potencijos bei asmeninės stiprybės priklauso, ar jo socialinė ir psichologinė sveikata išliks stabili ir bus išvengta įvairių sutrikimų. Teoriniu ir empiriniu tyrimais atskleistos psichologinio spaudimo, psichologinio smurto apraiška pedagogus bendrojo lavinimo mokykloje. Šių problemų egzistavimas neigiamai paveik dagogų socialinę ir psichologinę sveikatą, dėl ko nukenčia jų fizinė sveikata, pasitenkinimas darbu, ugdymo(-si) procesas, socialiniai ryšiai mokyklos bendruomenėje.
Šeimos svarba psichikos sveikatai
Gegužės 15-tąją pažymėdami - Tarptautinę šeimos dieną, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrunori atkreipti visuomenės dėmesį, į šeimos svarbą ir priminti, kadšeimos klausimas išlieka labai svarbus šiandien. Čia formuojami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Laimingi tie, kurie turi savo širdžiai brangius ir artimus žmones, kuriems rūpi jie patys, ir gali prasmingai dalinti save. Kaip žinia, pasirūpinti kitu visada yra lengviau, negu savimi, galimybė mylėti artimą būna lengvesnė, nei meilė sau pačiam. Laimingi tie, kurie turi šeimas ir tikrai brangių žmonių ratą. Tai vertybė. Žmogus pašauktas į gyvenimą, kad galėtų juo dalintis, tik dvasinių mainų dėka įgyti bei kaupti dvasinius turtus. Jie, skirtingai nuo materialių gėrybių, didėja visada, kada atiduodi. Tokie yra dvasingumo pagrindiniai dėsniai. Jais vadovautis yra sveika, nes jie veikia, net jeigu jų ir nepaisoma. Suaugę ir subrendę žmonės gyvena šeimose. Čia ne tik sugyvenami vaikai, bet atsiranda galimybė ugdyti bei puoselėti daugybę savo paties žmogiškų jausmų, juos tobulinti ir tuo pačiu dvasiškai augti, bei tobulėti jau dviese. Vaikystėje išmokę žaisti lėlėmis, bei mamas ir tėvelius, suaugę žmonės įgyja galimybę žaidimus paversti tikrove. Vis agresyviau keliamas šeimos nuvertinimas yra neapskaičiuotas ir rizikingas. Kad ir kaip save apgaudinėtume, ir kaip besiteisintume, vis tiek žmonės suranda būdą, kaip išreikšti, jog vis tik nori gyventi šeimoje, rūpintis ir rūpėti. Bet kurie šeiminiai nesklandumai, šeimos narių problemos adekvačiai sukelia nemigą, galvos skausmus, ar kitus simptomus, parodančius, kad rūpestis yra. Šeimos nariui niekada nepasakysi: tavo problema, tu ir spręsk. Sakome: ką aš galiu padaryti, kad padėčiau. Arba netgi nesakoma, bet daroma. Gyvenimas pilnoje ir pilnavertėje šeimoje yra stabilios psichikos pagrindas ir galimybė asmenybei augti bei dvasiškai tobulėti. Šeima tai pirmiausia gyvenimas ne vienumoje, gyvas žmogus gyvena šalia, tenka domėtis, kuom gi jis gyvena, kokios mintys, rūpesčiai ar džiaugsmai jo širdį valdo. Reikalingas empatijos jausmas, kada savąjį žmogų imi pažinti iš žvilgsnio, balso tono, noro ar nenoro kalbėtis, iš kvapo ar judesio. Ir dar daug šeiminės abėcėlės ženklų išmokstama perskaityti. Formuojama šeiminė aura, atmosfera, jausmas. Tenka kalbėtis, klausti, klausytis, atsakyti, šypsotis. Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės.
Žiniasklaidos įtaka psichikos sveikatai
Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nepalies vaikų iš gerų šeimų. . Paaiškėjo, kad tai netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis. Žurnale „Science” paskelbtame tyrime įrodytas tiesioginis smurto televizijoje ir smurto gyvenime reiškinys. Tyrimo duomenimis, televizija veikia lyg uždelsto veikimo bomba. Jeigu keturiolikmetis pradės dažniau žiūrėti televiziją, tikimybė, jog jis pažeis įstatymus sulaukęs pilnametystės, padidės. Tarp tų, kurie būdami 14 metų televizorių kasdien žiūrėjo iki vienos valandos, įstatymų pažeidėjais tampa 6 procentai. Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir vaiko amžius turi atitikti. Kompiuteriu ikimokyklinio amžiaus vaikas neturėtų naudotis daugiau kaip pusę valandos per dieną. Būtina parinkti vaikui žaidimus, kuriuose nebūtų smurtinių scenų. Taip pat sudaryti naudojimosi kompiuteriu taisykles, prižiūrėti, kokiuose interneto puslapiuose vaikas lankosi. Nuo gimimo iki 10-12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Žiūrėti televiziją vaikui patartina kartu su tėvais. Būtina kalbėti apie tai, kas gali išgąsdinti vaiką. Mažyliams televizijos laidos - tai eilė epizodų, neturinčių jokio turinio. Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažįsta. Jie tapatina save su kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir su jais. Vaikai jaučiasi tarsi patys dalyvautų veiksme. Svarbiausia, žinoma, nepalikti vaiko televizoriui ar kompiuteriui, skirti jam kiek įmanoma daugiau laiko, bendrauti, kalbėtis apie vertybes ir smurtą.
Kaip stiprinti psichikos sveikatą
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Sveika mityba, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas yra būtini gerai psichikos sveikatai palaikyti.
- Užmegzkite ir palaikykite tvirtus socialinius ryšius: Bendravimas su artimaisiais ir draugais padeda jaustis laimingiems ir sveikiems.
- Išmokite valdyti stresą: Stresas yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai.
- Kreipkitės pagalbos, jei jaučiatės blogai: Jei jaučiate, kad jums sunku susidoroti su savo emocijomis ar mintimis, kreipkitės į specialistą.
Šeimos gydytojo vaidmuo
Kaip ir kiekviena sudėtinga veikianti sistema, mūsų organizmas reikalauja nuolatinės priežiūros, savo fizinių ir dvasinių ribų suvokimo. Visais sveikatos priežiūros klausimais Jums patars Jūsų šeimos gydytojas. Šeimos gydytojai pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia daugiau kaip 70 proc. gyventojų, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Vaikų pirminę sveikatos priežiūrą daugumoje Europos šalių taip pat vykdo šeimos gydytojai. Ši priežiūra prasideda dar prieš gimimą - prižiūrint ir nuolat tikrinant nėščiąją. Lietuvoje yra nustatyta tvarka, kaip tikrinti nėščiąsias, o gimus kūdikiui tiesiog sudaromas jo priežiūros ir auginimo planas, apimantis ne tik reguliarius sveikatos patikrinimus, bet ir mitybą, mankštinimą, skiepijimą. Taip galima aptikti labai anksti prasidedančius nukrypimus nuo normalios augimo tėkmės ir imtis priemonių. Šeimos gydytojas, pastebėjęs nukrypimų turi galimybę ir pareigą kreiptis į bet kurį reikalingą specialistą pagalbos, pasinaudoti jo patarimais . Geriausia, jeigu sveikatą taip prižiūrėtume ne tik vaikystėje, bet ir vėliau, jau baigę mokyklą, pradėję savarankišką gyvenimą. Vienas iš svarbių šeimos gydytojo vykdomo profilaktinio darbo momentų yra skiepijimų organizavimas ir atlikimas. Toks infekcinių ligų išvengimo būdas yra labai veiksmingas. Tai ypač svarbu vaikams. Tačiau tai svarbu ir suaugusiems, nes skiepų sukurtas imunitetas nėra amžinas - organizmui retkarčiais reikia priminti apie gresiantį pavojų atnaujinant skiepus. Skiepai nuo gripo, difterijos, stabligės, plaučių uždegimo, geltos apsaugo nuo šių pavojingų ligų ir jų komplikacijų. Daugelio pavojingų lėtinių ligų galima išvengti ir laiku sėkmingai gydyti - aterosklerozę ir jos padarinius (širdies ir smegenų kraujagyslių pažeidimus), cukrinį diabetą, padidėjusį arterinį kraujospūdį, piktybinius auglius, lėtinius kvėpavimo sistemos susirgimus, glaukomą, kaulų retėjimą. Tai moderniojo gyvenimo būdo, civilizacijos ligos. Jų ankstyvas nustatymas ir suradimas ankstyvoje raidos stadijoje labai svarbus veiksmingam gydymui. Dažnai jų pradžia yra slapta. Kuo anksčiau šios ligos nustatomos, tuo lengviau, sėkmingiau jas galima gydyti. Reguliarių patikrinimų metu jas galima anksti atpažinti. Kartą per metus matuojamas arterinis kraujospūdis, tiriama gliukozės, cholesterolio koncentracija kraujyje, daromi kiti tyrimai, ir šie veiksmai padeda laiku nustatyti susirgimus ir imtis reikiamų priemonių. Labai gerai, kai visa šeima pasirenka tą patį šeimos gydytoją. Visų šeimos narių ir jų tarpusavio santykių pažinimas gydytojui padeda tiksliau parinkti priemones sveikatai stiprinti. Būtina pasirūpinti saugia, sveika ir įdomia šeimos vasara, o atostogų metu apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris ne tik atliks kiekvienais metais reikalingą, o iki rugsėjo 15 d.
tags: #psichikos #sveikata #lemiantys #veiksniai #pagal #pso