Įvadas
Savižudybės procesas yra sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama afektinių būsenų, tokių kaip neviltis, vienišumas ir išgąstis, vaidmeniui savižudybės krizėje. Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichikos sveikatos formavimosi prielaidos, ypatingą dėmesį skiriant afektinių būsenų formavimosi modeliui savižudybės procese.
Savižudybės situacija Lietuvoje
Lietuvoje savižudybių rodikliai išlieka dideli, nors ir mažėja. Pastarąjį dešimtmetį per metus nusižudė nuo 930 iki 527 žmonių. Tai yra vidutiniškai 24,57 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Vyrų savižudybių rodiklis per šiuos metus išliko apie 4,84 karto didesnis nei moterų. Lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, Lietuvos savižudybių rodikliai išlieka dideli. ES vidurkis buvo 12,8 savižudybės 100 tūkst. gyventojų.
Savižudybės proceso teoriniai aspektai
Remiantis suicidologinėmis teorijomis, savižudybės procesas susideda iš kylančių minčių apie savižudybę, pasiruošimo savižudybei ir plano rengimo, ketinimo nusižudyti formavimosi, pasibaigiančio mirtimi arba bandymu nusižudyti. Shneidman (1993) įvedė psichologinio skausmo sąvoką šiai kančiai apibūdinti. Jo teigimu, nenumaldytas psichologinis skausmas viršija žmogaus psichologinio skausmo tolerancijos ribą ir lemia suicidinių minčių, elgesio atsiradimą bei vystymąsi. O’Connor ir Kirtley (2018) Integruotame motyvaciniame-valios savižudiško elgesio modelyje aprašoma, kaip kyla mintys, formuojasi ketinimas ir kaip pereinama į suicidinį elgesį.
Rizikos veiksniai ir subjektyvus reikšmės priskyrimas
Per pastarąjį 50-metį buvo atlikta daug mokslinių tyrimų bei tyrimų metaanalizių, vertinančių rizikos veiksnius. Į šią veiksnių grupę pateko sveikatos (fizinės ir psichologinės) sunkumai, įvairios santykių problemos, gedėjimas po artimojo netekties, su darbu, užimtumu bei finansais susiję veiksniai, gyvenimo sąlygos ir kita. Taigi po daugelio metų tyrimų galima daryti išvadą - faktiškai bet kuris gyvenimo įvykis gali reikšmingai prisidėti prie žmogaus noro nebegyventi. Mcmanama O’Brien ir kitų (2019) tyrimas atskleidė, jog perėjimui nuo suicidinės ideacijos prie suicidinio elgesio paaiškinti žmogaus istorijos, sociokultūrinio konteksto ir tarpasmeninių santykių problemų nepakanka. Iš tyrimo duomenų matyti, jog vidiniai faktoriai, sąveikaudami su išoriniais, iškraipė tyrimo dalyvių kognicijas ir suintensyvino patiriamų emocijų išgyvenimą. Šie duomenys pagrindžia idėją, kad savižudybės procese subjektyvus reikšmės priskyrimas atlieka svarbų vaidmenį - sukuria pretekstą išgyventi itin intensyvias emocines patirtis - afektus.
Afektinių būsenų vaidmuo savižudybės krizėje
Schuck ir kiti (2019) atliko apžvalginį tyrimą, kurio metu formavo savižudybės krizės sindromo konstruktą, skatindami jį įtraukti į tarptautinį diagnostinį ir statistinį ligų klasifikavimo vadovą (DSM). Sindromas apimtų 5 komponentus: įspęstumo jausmą, kylančias netikėtas afektines būsenas, kognityvinės kontrolės praradimą, padidėjusį susijaudinimą bei socialinę atskirtį. Kituose moksliniuose tyrimuose taip pat randamas padidėjusio sujaudinimo ir intensyvios afektinės būsenos ryšys su suicidiškumu. Bagge ir kiti (2017) tyrė patekusių į ligoninę po bandymo nusižudyti žmonių istorijas ieškodami afektinių būsenų, vedančių bandymo nusižudyti link. Autoriai rado keturis tokių būsenų tipus: nusivylimo savimi, apleistumo, vienišumo ir išgąsčio afektus.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Tyrimo metodologija
Šiame tyrime siekiama aprašyti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, patyrimą ir įvertinti jų formavimosi prielaidas gyvenimo laikotarpiu. Tyrime taikyta kokybinė perspektyva, jos tikslas buvo pasiekti gyvenimiškas žmonių patirtis retrospektyviai, atliekant giluminius pusiau struktūruotus interviu. Tyrimo imtį sudaro 12 tyrimo dalyvių (4 vyrai, 1 nedvinarės lytinės tapatybės asmuo ir 7 moterys), bandžiusių nusižudyti ne daugiau kaip prieš vienerius metus, vykdant tyrimą besigydžiusių Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Duomenys sisteminti taikant fenomenologinę interpretacinę analizę (IFA, Smith et al., 2022), siekiant atskleisti pasikartojančius išgyvenimus.
Tyrimo rezultatai
Atlikus duomenų analizę išryškėjo 9 pagrindinės grupės patirtinės temos:
- Kai kurie gyvenimo sunkumai, užgulę savižudybės proceso metu, nebuvo patiriami kaip susiję su suicidiškumu.
- Pasikartojantys trauminiai įvykiai suteikė pagrindą formuotis didelio trūkumo jausmams.
- Kompensacinis mechanizmas užpildė didelio trūkumo jausmų išgyvenimą.
- Prasidėjo išsekimas nuo pastangos palaikyti kompensacinį mechanizmą.
- Pagrindinis trigeris tiesiogiai konfrontavo su kompensaciniu mechanizmu.
- Po pagrindinio trigerio išgyvenimo ėjo afekto būsena.
- Afekto būsenos metu disociacija gali padėti izoliuoti psichologinį skausmą.
- Esant afekto būsenos, mintys apie savižudybę patirtos kaip kylančios automatiškai.
- Savižudybė suvokta kaip priemonė sustabdyti kančią.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog žmonių pasakojimuose galima įžvelgti afektinių būsenų, būdingų savižudybės procesui, formavimosi modelį. Žmonės geba, pasitelkę refleksiją, intuityviai atskirti reikšmingus sunkius gyvenimo įvykius nuo savižudybės procesui nereikšmingų ir permąstyti savo patirtis.
Diskusija
Tyrimo rezultatai patvirtina, kad afektinės būsenos vaidina svarbų vaidmenį savižudybės procese. Žmonės, išgyvenantys savižudybės krizę, dažnai patiria intensyvias emocijas, tokias kaip neviltis, vienišumas ir išgąstis. Šios emocijos gali būti susijusios su įvairiais gyvenimo įvykiais, tokiais kaip trauminės patirtys, santykių problemos ir finansiniai sunkumai. Svarbu pabrėžti, kad subjektyvus reikšmės priskyrimas šiems įvykiams taip pat gali turėti įtakos afektinių būsenų formavimuisi.
Tyrimo dalyviai pasakojo, kad kai kurie gyvenimo sunkumai, užgulę savižudybės proceso metu, nebuvo patiriami kaip susiję su suicidiškumu. Tai rodo, kad žmonės gali intuityviai atskirti reikšmingus sunkius gyvenimo įvykius nuo savižudybės procesui nereikšmingų. Šis gebėjimas yra vertingas intervencijų ir postvencijų išteklius.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
tags: #psichikos #sveikatos #formavimosi #prielaidu #teorijos