Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Ji daro didelę įtaką tam, kaip mes mąstome, jaučiamės ir elgiamės, padeda susidoroti su stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Sutrikimai, paveikiantys mąstymą, jausmus ir elgesį, gali būti laikini arba nuolatiniai, pasireiškiantys įvairiais simptomais, turinčiais įtakos kasdieniam gyvenimui. Straipsnyje aptariamos psichikos ir elgesio sutrikimų priežastys, diagnostikos ir gydymo metodai bei patarimai tėvams ir pedagogams, kaip elgtis su vaikais, turinčiais prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą.
Psichikos Sveikatos Sutrikimai ir Jų Priežastys
Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai apima:
- Nuolatinę liūdesio būseną.
- Susidomėjimo veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą, praradimą.
- Stiprų susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmą, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis.
- Sunkumus užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
- Būklę, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
- Pažinimo funkcijų praradimą, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
- Sunkų psichikos sutrikimą, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
- Emocinę ar elgesio reakciją į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniame gyvenime.
- Intensyvią baimę būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti.
- Būklę, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
- Emocinį ir fizinį išsekimą, dažniausiai susijusį su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.
Šie simptomai gali pasireikšti įvairiais deriniais ir intensyvumu, priklausomai nuo konkretaus psichikos sutrikimo ir individualių paciento savybių.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį. Labai supaprastinta biologinės teorijos schema atrodytų taip: išorinės aplinkos dirgikliai perdirbami į nervinį impulsą, kuris plinta smegenų struktūromis iki noradrenerginių neuronų, kurie perduoda impulsą kitoms smegenų struktūroms, o jos - organizmo sistemoms. Kvėpavimo sistema, gavusi aktyvinantį impulsą, dažnina kvėpavimą, net jaučiamas dusulys, širdies - kraujagyslių sistema padažnina širdies susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, kaulų -raumenų - padidina raumenų tonusą, atsiranda įtampa ir drebėjimas ir t.t. Tai būtų normalaus, t.y. nerimo, turinčio adekvačią priežastį, atsiradimo schema. Patologinis nerimas irgi vystosi taip pat, tik dažniausiai be suprantamo dirgiklio arba reakcija į realų dirgiklį yra perdėta. Taip nutinka dėl jau minėtų cheminių medžiagų kiekio, pusiausvyros sutrikimų galvos smegenyse.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADS)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Suaugusiesiems simptomai yra mažiau ryškūs, kadangi asmuo išmoksta prisitaikyti. Hiperaktyvumas / impulsyvumas: perdėtas susijaudinimas, negalėjimas išsėdėti ramiai, kai iš asmens to tikimasi, tam tikrose situacijose ar atliekant monotonišką veiklą. ADS turi pasireikšti bent dviejose iš svarbių sričių: socialinėje, šeimyninėje ar santykiuose, akademinėje ar profesinėje.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius:
- Ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.)?
- Ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus?
- Ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB?
- Ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu?
- Ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės?
Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus. Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus:
- Lėtesnis vystymasis.
- Užsitęsęs šlapinimasis į lovą.
- Elgesio problemos.
- Dažnos drausminės nuobaudos.
- Prastesnis pažangumas.
- Antramečiavimas.
Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
- Nedėmesingumas: nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, neatidumas; užmaršumas.
- Hiperaktyvumas: bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas: negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; lengvas su(si)erzinimas; emociniai protrūkiai.
Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse:
- Prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai.
- Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos.
- Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos.
- Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių.
- Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.
Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.
Šeimos dinamika ir aplinka vaidina svarbų vaidmenį prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Vaikams, augantiems šeimose, kuriose taikomi nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, kyla didesnė sutrikimo išsivystymo rizika. Taip pat didesnė rizika susirgti yra vaikams, gyvenantiems šeimose, kuriose nuolat kyla nesutarimų arba kurių tėvai turi psichikos sveikatos sutrikimų, ypač elgesio sutrikimų, ADHD ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų.
Mokymosi aplinka taip pat gali turėti įtakos prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu susijusios elgesio problemos. Prie simptomų išsivystymo ir palaikymo gali prisidėti klasės, kuriose veiksmingai nesuvaldomas trikdantis elgesys arba neskatinama teigiama socialinė sąveika.
Biologiniu požiūriu vaikai, turintys tam tikrų neurologinių sutrikimų arba patyrę smegenų traumą, gali būti labiau linkę patirti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomus .
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Diagnostikos ir Gydymo Metodai
Pagrindiniai gydymo metodai yra:
- Psichoterapija.
- Medikamentinis gydymas.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET).
- Grupinė terapija.
Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu. Tai padeda pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Psichoterapijos metodai gali būti įvairūs - nuo kognityvinės elgesio iki psichodinaminės terapijos.
Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius. Medikamentai dažnai derinami su psichoterapija, siekiant užtikrinti greitesnius ir geresnius gydymo rezultatus.
Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ji yra ypač naudinga gydant depresiją, nerimą ir OKS. KET apima struktūruotus pokalbius ir užduotis, kurios padeda pacientams suprasti savo mąstymo procesus ir juos keisti.
Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Grupinė terapija gali būti ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši arba nesuprasti savo artimųjų.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro:
- Gyvensenos įpročių keitimas.
- Psichoedukacija apie sutrikimą.
- Palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus.
- Poros ar šeimos psichoterapija.
- Medikamentinis ADS simptomų gydymas.
Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą.
Gyvensenos įpročių keitimas - šiuo sutrikimu sergančiam žmogui būtinas rutinų bei miego ir būdravimo režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.
Psichoedukacija - šis etapas orientuotas į geresnį simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimą ir išteklių panaudojimo galimybes, yra aptariami kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai.
Palaikomoji psichoterapija - šis etapas orientuotas į adaptacijos išteklių nukreipimą, siekiant valdyti ADS.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą ir yra pagrįsta nuolatiniu dirglumu, prieštaraujančiu elgesiu ir kerštingumu. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) ir šeimos terapija yra vieni dažniausiai taikomų gydymo metodų.
Elgesio terapija yra vienas veiksmingiausių prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo gydymo būdų. Šios rūšies terapija siekiama nustatyti ir pakeisti elgesio modelius, dėl kurių vaikas patiria sunkumus. Dažnai taikoma kognityvinė-elgesio terapija (KET), kurios metu daugiausia dėmesio skiriama veiksmingų problemų sprendimo strategijų ugdymui, impulsų kontrolės gerinimui ir sveikesnių tarpasmeninių santykių įgūdžių ugdymui. Be to, tokiomis intervencijomis, kaip tėvų valdymo mokymas (PMT), siekiama suteikti tėvams įgūdžių ir strategijų, kurios galėtų teigiamai paveikti vaiko elgesį.
Šeimos terapija taip pat yra neatsiejama vaikų gydymo plano dalis. Šis metodas apima visą šeimą ir padeda gerinti bendravimą ir santykius šeimoje. Šeimos terapija gali padėti spręsti platesnės šeimos dinamikos, kuri prisideda prie trikdančio elgesio, problemas, padėti tėvams taikyti nuoseklias ir veiksmingas drausminimo strategijas ir sukurti labiau struktūruotą ir palankią namų aplinką.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo gydymas yra ilgalaikis ir reikalauja vaiko, šeimos ir dažnai mokyklos ar kitų bendruomenės institucijų įsitraukimo. Ankstyva intervencija gali pagerinti prognozę ir padėti išvengti rimtesnių psichologinių ar elgesio sutrikimų.
Depresijos gydymas apima:
- Medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
- Psichoterapinį ( psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
- Instrumentinį - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais.
ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.
Stimuliatoriai:
- Metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti).
- Dekstroamfetaminas (Dexedrine).
- Dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR).
- Lisdeksamfetaminas (Vyvanse).
Jie gali būti trumpo ir ilgo veikimo, dažnai pakankamai greitai ir efektyviai gydo dėmesio koncentracijos trūkumą ir hiperaktyvumą.
Kiti vaistai:
- Atomoksetinas (Strattera).
- Antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin).
Atomoksetino ir antidepresantų poveikio pradžia lėtesnė nei psichostimuliatorių, todėl jie yra antro pasirinkimo medikamentai. Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo.
- Pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius.
- Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė.
- Problem ų sprendimo įgūdžių lavinimas.
- Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika.
- Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas.
- Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.
- Specialios dietos.
- Vitaminų arba mineralų papildai.
- Vaistažolių papildai .
- Nepakeičiamos riebiosios rūgštys, ypač Omega - 3.
Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais. Benzodiazepinai veikia greitai ir efektyviai.
Psichologinės Pagalbos Poreikis Pandemijos Metu
Šių metų pradžioje pradėjęs plisti koronavirusas privertė Vyriausybę imtis griežtų prevencinių priemonių, susijusių su žmonių judėjimo laisvės varžymu, atskirų ūkinių veiklų uždraudimu, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Dėl šios priežasties nukentėjo verslo sektorius, dalis darbuotojų negavo darbo užmokesčio ar neteko darbų. Apribojimai, didėjanti finansinė įtampa ir neapibrėžtumas dėl ateities neabejotinai daro didelę įtaką visuomenės emocinei sveikatai ir psichologinei būsenai. Tyrimo metu pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti psichologų nuostatas dėl žmonių psichinio funkcionavimo pokyčių pandemijos metu, t.y. kokią įtaką pandemija turi žmonių psichikos sveikatai.
240 psichologų, teikiančių psichologines paslaugas Lietuvoje, buvo prašoma atsakyti į klausimą „Ar baimė susirgti, netekti darbo ar pajamų, su karantinu susiję kasdienio gyvenimo ir profesinės veiklos apribojimai sukelia psichikos sveikatos nuokrypių?“. Didžioji dalis apklaustų psichologų teigia, kad žmonės pandemijos metu dažniausiai patiria nerimą ir stresą, tačiau šios emocijos, atsižvelgiant į pandemijos metu taikomus asmens laisvės suvaržymus ir neapibrėžtumą dėl ateities, yra natūralios.
Mokslininkai taip pat analizavo psichologinių paslaugų poreikį visuomenėje pandemijos metu, jų prieinamumą ekstremaliomis sąlygomis, psichologų atlyginimus ir jų teikiamų paslaugų įkainius. Dauguma specialistų nurodė, kad prasidėjus pandemijai psichologinių paslaugų poreikis visuomenėje smarkiai padidėjo. Psichologai išskyrė atskiras žmonių kategorijas, kurioms, jų manymu, psichologinė pagalba pandemijos metu yra reikalingiausia. Tai senyvo amžiaus žmonės, valstybės tarnautojai, vienišiai, bedarbiai, žmonės, turintys psichikos ar emocinių sutrikimų, sergantys COVID-19.
Dar vienas aktualus klausimas - psichologinių paslaugų prieinamumas pandemijos metu. Kaip svarbų aspektą specialistai išskiria ir didesnės valstybės paramos psichologinių paslaugų teikimui poreikį. Tokia parama leistų pasiekti didesnę visuomenės dalį, sumažinti tvyrančią įtampą ir stresą pandemijos metu.
Psichologo Praktinės Veiklos Įstatymo Poreikis
Tyrimo metu buvo analizuojamas ir psichologo praktinės veiklos įstatymo poreikis, kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra vieno teisinio dokumento, kuris reglamentuotų psichologo praktinę veiklą, nors apie tai buvo svarstoma dar po nepriklausomybės atkūrimo. Psichologo praktinės veiklos nereglamentavimas reiškia, kad šiuo metu nėra jokių teisinių svertų, kurie leistų įvardyti, kas yra laikomas psichologu ir kas gali teikti psichologines paslaugas.
Toks įstatymų leidėjo požiūris į psichologų praktinę veiklą, pasak specialistų, yra ydingas, todėl būtina kuo skubiau priimti psichologų praktinės veiklos įstatymą, numatantį kriterijus, kuriuos privalo atitikti psichologas ir psichologines paslaugas teikti galintis asmuo. Taip pat būtina numatyti teisinę ir profesinę atsakomybę už įstatymų pažeidimą ir netinkamų paslaugų suteikimą, įpareigojimą psichologams nuolatos kelti savo kvalifikaciją ir kt. Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas užtikrintų ir didesnį psichologinių paslaugų prieinamumą visuomenei ir jų kokybę.
Tyrimą atliko VU Teisės fakulteto mokslininkai prof. Tomas Davulis, prof. Albinas Bagdonas, prof. Ligita Gasparėnienė, doc. dr. Rita Remeikienė ir dokt. Evaldas Raistenskis. Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, projektas „Organizacinės, ekonominės ir teisinės prielaidos optimizuoti psichologinę pagalbą ekstremaliomis aplinkybėmis dirbantiems specialistams“.
tags: #psichikos #sveikatos #pedagogamsistatymas