Sociologija, kaip mokslas, tiria visuomenę, įskaitant jos elgesio normas. Kaip ir kituose socialiniuose moksluose, sociologijoje egzistuoja skirtingos koncepcijos, kurios socialinius reiškinius interpretuoja skirtingai. Šiame straipsnyje aptarsime Kinijos kultūroje priimtinas elgesio normas, remdamiesi sociologinėmis įžvalgomis ir pateikta informacija.
Sociologijos raida ir kultūros svarba
Sociologija pradėjo formuotis XIX amžiuje, siekiant sukurti mokslą apie visuomenę, remiantis gamtamokslinių disciplinų modeliu. Tačiau paaiškėjo, kad individai, skirtingai nei gamtos objektai, gali keisti savo elgesį, todėl sociologija turi savo specifinius pažinimo kelius. Kultūra yra pagrindinis žmonių bruožas, skiriantis juos nuo gyvūnų pasaulio. Ji apima ne tik aukštąjį meną, bet ir kasdienius dalykus, tokius kaip apsirengimo manieros, vedybiniai papročiai, šeimyninio gyvenimo modeliai, religinės ceremonijos ar laisvalaikio praleidimo formos. Kultūra ir visuomenė yra neatsiejamos viena nuo kitos, ir kiekviena visuomenė turi savitą kultūrą.
Sociologiniai klausimai ir elgesio normos
Sociologai domisi įvairiais klausimais, įskaitant faktinius (pvz., nelegali migracija), lyginamuosius (pvz., visuomeninių struktūrų palyginimas) ir teorinius (kodėl vyksta tam tikri dalykai). Elgesio normos yra institucionalizuotos elgesio formos, pastovūs ir sunkiai kintantys individualios veiklos būdai, bendrai priimti ir naudojami. Instituciją galima suprasti kaip tam tikras nerašytas, bet tvirtai įsigyvenusias elgesio taisykles, šablonus, modelius. Pavyzdžiui, kalba su gramatinėmis, sintaksinėmis, lingvistinėmis taisyklėmis arba šeimos institucija.
Kultūrinė įvairovė ir evoliucija
Kultūrinė įvairovė buvo pastebėta ir įvertinta tik su europiečių kelionėmis XVIII-XIX amžiais. Charles Darwin evoliucinio vystymosi teorija teigė, kad žmogiškų būtybių vystymasis yra atsitiktinis procesas, kuris neturi jokio tikslo. Biologinė evoliucija ir kultūros poveikis buvo abipusis žmogaus vystymuisi. Kultūriniai artefaktai, kaip įrankių naudojimas, komunikacijos galimybių vystymas, socialinių bendruomenių formavimas, leido žmonėms lengviau prisitaikyti prie aplinkos.
Materialinė ir nemateriali kultūra
Materialinę kultūrą sudaro kultūriniai artefaktai, visa tai, kas buvo pagaminta žmogaus rankomis. Nematerialią kultūrą sudaro simboliai, kalba, įsitikinimai, vertybės, normos, sankcijos. Kalba yra tam tikra simbolių (žodžių) ir taisyklių sistema. Įsitikinimai yra simboliniai tvirtinimai apie mūsų suvokiamą tikrovę. Vertybės yra simboliniai teiginiai apie tai, kaip turėtų būti sutvarkytas pasaulis. Kiekvienoje kultūroje yra tam tikras vertybių rinkinys, tačiau tai nereiškia, kad visi tos visuomenės nariai vienodai išpažįsta tas vertybes.
Taip pat skaitykite: Lietuvos kultūros įkvėpėjas
Rytų kovos menai ir krikščioniškas požiūris
Dalis krikščionių Rytų kovos menus linkę laikyti orientalistinių religijų apraiškomis. Tačiau kuriant realybės neatitinkantį modelį, krikščionys oponuoja savo pačių vaizduotei, o ne tam, kas iš tiesų yra Rytų kovos menai. Kai kuriuose Rytų kovos menų klubuose esama sudvasintų ar net ezoterinio pobūdžio praktikų. Tačiau net ir šiuo atveju turėtume labiau kalbėti apie pseudorytietišką dvasingumą, o ne apie orientalistinį ezoterizmą kaip tokį.
Kuksando ir Rytų filosofija
Kuksando - tai korėjiečių kūno lavinimo, kvėpavimo, meditacijos ir kovos menų sistema, ugdanti tvirtą, ištvermingą, kilnaus būdo, stiprios fizinės ir dvasinės sveikatos žmogų. Pačios sistemos pagrindą sudaro darbas su Ki energija ir kvėpavimo pratimai. Ki energija paprastai siejama ne su religingumu, o labiau su fizinio lavinimosi praktikomis. Šias filosofines apraiškas krikščionys yra linkę laikyti religinėmis, tačiau tai nėra visai tikslu, nes in ir jang koncepcija bei penkių elementų naudojimas yra senovinės kosmologijos ir orientalistinės pasaulėvokos elementai.
Etiketo normos Tolimuosiuose Rytuose
Tolimųjų Rytų kultūroje egzistuoja tam tikros vakariečiams nesuprantamos etiketo normos, kurios būdingos ir dodžo etiketui: nusilenkimai įeinant į dodžo, tam tikros mokytojų pagerbimo formos, kai klūpant ant kelių nusilenkiama iki žemės ir pan. Vakariečiui klūpėjimas ir nusilenkimas paprastai siejasi su dievogarbos aktu, tad neretai krikščionys, matydami kovos menų sportininkus, kurie po meditacijos klūpėdami ant kelių lenkiasi prieš įkūrėjo paveikslą, mano, kad tai yra stabmeldystės veiksmas.
Pėdų rišimo paprotys Kinijoje
Kinijoje visuomet buvo vertinamos mažos moters kojos. Pėdų rišimo paprotys gyvavo ir kinų imigrantų bendruomenėse Jungtinėse valstijose, Havajuose. Oficialiai pėdų deformavimas Kinijoje uždraustas 1911 metais. Populiariausia legenda apie tai, kaip ir kodėl mažos pėdos tapo tokios pageidautinos, susijusi su Tango dinastijos (907-936 m. po Kr.) princo Li Ju sugulove Jao Niang.
Verslas ir kultūra
Kultūros pažinimas ypač svarbus verslo pasaulyje, kur egzistuoja skirtingi bendravimo principai, verslo suvokimas, etiketo taisyklės. Siekiant maksimalių verslo rezultatų, dirbant su kitos šalies įmone, priimant verslo sprendimus, kuriant verslą kitoje šalyje, bendraujant su klientais/partneriais iš kitos šalies, ruošiant susitikimus su užsieniečiais reikia atsižvelgti į tos šalies bei įmonės esamą kultūrą.
Taip pat skaitykite: J. Basanavičius ir Lietuva
Taip pat skaitykite: Antikos istorija ir kultūra
tags: #kitai #kulturai #primetamos #elgesio #normos