Šiame straipsnyje nagrinėjamas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 9 straipsnis, aptariant priverstinio gydymo aspektus ir pacientų teises, susijusias su šia procedūra Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi teisine informacija, sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos aprašais ir pacientų patirtimis, siekiant pateikti išsamų komentarą.
Formali priverstinio gydymo peržiūros procedūra
Pagal įstatymą, priverstinio gydymo sprendimo peržiūra turi būti atliekama oficialiame teismo posėdyje. Svarbu pabrėžti, kad peržiūra negali būti vykdoma neformaliai, pavyzdžiui, telefonu, be paties asmens dalyvavimo. Teismo sprendimas turi būti priimtas laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.
Paciento dalyvavimas teismo posėdyje
Pacientas turi teisę dalyvauti teismo posėdyje, kuriame svarstomas priverstinio gydymo klausimas, jei tik jo sveikatos būklė tai leidžia. Taip pat būtinas advokato dalyvavimas posėdyje. Pacientas (jei sveikatos būklė leidžia) ir jo advokatas turi teisę išsakyti savo nuomonę teismo posėdžio metu. Jei pacientas nesupranta lietuvių kalbos arba ja nekalba, teismas privalo užtikrinti vertėją, kurio paslaugas apmoka valstybė. Be to, pacientas turi teisę nedelsiant gauti sprendimo vertimą jam suprantama kalba.
Apeliacijos teisė
Pacientas turi teisę apskųsti teismo sprendimą dėl priverstinio gydymo. Apeliacija gali būti teikiama, jei manoma, kad sprendime yra faktinių ar teisinių motyvų trūkumų, arba jei buvo pažeistos paciento teisės. Apeliacijos tvarka yra apibrėžta Baudžiamojo proceso kodekse, todėl svarbu laikytis apeliacijos pateikimo terminų.
Priimto sprendimo atšaukimas ar pratęsimas
Sprendimą dėl privalomo gydymo atšaukimo ar tęsimo priima teismas, kuris kontroliuoja sprendimą dėl priverstinio gydymo. Paprastai tai yra teismas, esantis arčiausiai gydymo įstaigos.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Sprendimo priėmimo terminai
Sprendimas dėl priverstinio gydymo reikalingumo turi būti priimtas kuo greičiau. Reikėtų nedelsiant pareikalauti gydytojo ar įvertinimo ataskaitos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Paprastais atvejais prašymo pateikimo ir pranešimo dėl vertinimo terminas turėtų būti trumpesnis.
Pagrįstas teismo sprendimas
Teismas privalo išnagrinėti visus faktus, kurie pagrįstų arba prieštarautų tolimesniam paciento gydymui. Tokiais atvejais tyrimas turi būti atliekamas itin kruopščiai. Teismas privalo pateikti pagrįstą sprendimą, ypač jei nusprendžiama tęsti priverstinį gydymą. Sprendime turi būti aiškiai išdėstyti motyvai, kodėl pacientas turi būti gydomas priverstinai, o priežastys negali būti paviršutiniškos ir bendrinės. Kuo ilgesnis priverstinio gydymo laikotarpis, tuo priežastys pratęsti gydymą turi būti detalesnės ir pagrįstos.
Teisė į apeliaciją
Pacientas turi teisę apskųsti sprendimą dėl priverstinio gydymo pratęsimo. Apeliacija turėtų būti teikiama, jei manoma, kad sprendimas yra neteisingas dėl taikytinos teisės ar teisinės motyvacijos. Apeliacijos procedūra yra paaiškinta Baudžiamojo proceso kodekse.
Pacientų kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą tvarka
Pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas savo laisvu apsisprendimu dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Jei pacientas kreipiasi ne pagal įstaigos profilį, jam paaiškinama, kur kreiptis dėl konkrečių sveikatos problemų sprendimo. Pacientai registruojami telefonu arba atvykus į įstaigą. Registracijai pacientas gali skambinti nurodytais telefono numeriais arba registruotis internetu per išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR). Kiekvienam pacientui užvedama ambulatorinė kortelė, o apie jo kreipimąsi pažymima registracijos žurnale.
Būtinosios medicinos pagalbos teikimas
Būtinoji medicinos pagalba gydytojų kompetencijos ribose teikiama visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, apsilankymų įstaigoje skaičiaus per kalendorinius metus ar gyvenamosios vietos. Teikiant būtinąją pagalbą, vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Būtinosios medicinos pagalbos rūšys
Būtinoji medicinos pagalba apima pirmąją medicinos pagalbą ir skubią medicinos pagalbą, teikiamą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pirmoji medicinos pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
Skubiosios medicinos pagalbos kategorijos
Skubioji medicinos pagalba teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę.
Būtinosios medicinos pagalbos teikimo etapai
Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba įstaigoje teikiama visiems pacientams etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to - skubioji institucinė pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu. Kreipiantis į įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimas nėra privalomas. Įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą.
Pirmoji medicinos pagalba
Pirmoji medicinos pagalba apibrėžiama kaip svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.
Skubiosios medicinos pagalbos mastas
Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei į įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to - atitinkamai 2 ir 3 kategorijos pagalba.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Būklės stabilizavimas
Skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš trijų kategorijų, įvardytų Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje, arba pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos atstovu.
Kitos medicinos paslaugos
Gimdyvei gimdymo metu teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, tačiau įstaiga turi suteikti gimdyvei reikalingą medicinos pagalbą. Ilgalaikio gyvybinių funkcijų palaikymo paslaugos (dirbtinės plaučių ventiliacijos, hemodializės, dirbtinės širdies, dirbtinių kepenų) bei organų ir audinių transplantacijos paslaugos nepriskiriamos skubiajai pagalbai.
Pacientų teisės sveikatos priežiūros įstaigoje
Pacientai turi teisę į kokybišką ir prieinamą sveikatos priežiūrą, informaciją, pasirinkimą ir dalyvavimą sprendimų priėmime.
Teisė į sveikatos priežiūrą
Kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Pacientų teisių negalima varžyti dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar dėl kokių nors kitų įstatymais nepagrįstų aplinkybių. Pacientams teikiama kvalifikuota sveikatos priežiūra, gerbiant jų asmens privatumą ir orumą. Kiekviena intervencija į paciento sveikatą, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikantis atitinkamų profesinių pareigų ir standartų.
Teisė į prieinamą sveikatos priežiūrą
Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, kompensuojamą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai. Paciento teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, nustato Sveikatos draudimo įstatymas. Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.
Teisė pasirinkti gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą
Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą, nepriklausančią arba priklausančią Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai. Ši teisė gali būti ribojama Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
Teisė į informaciją
Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros sistemoje teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Pacientas informuojamas apie jį gydančio gydytojo ir slaugančio darbuotojo vardą, pavardę, pareigas ir kvalifikaciją. Pacientas informuojamas apie įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir tvarką, kiek tai susiję su jo buvimu toje įstaigoje. Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymą. Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą.
Teisė į asmens duomenų apsaugą
Pacientas, pateikęs rašytinį prašymą Informacinės sistemos valdytojui ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę susipažinti su Informacinėje sistemoje tvarkomais jo asmens duomenimis ir gauti informaciją apie duomenų šaltinius, tikslus, gavėjus ir teikimo laikotarpį. Paciento prašoma informacija pateikiama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu pacientas nustato, kad Informacinėje sistemoje tvarkomi jo asmens duomenys yra neteisingi ar netikslūs, jis turi teisę reikalauti juos ištaisyti. Pacientas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, kai šie duomenys yra tvarkomi įstatymo nustatytais atvejais.
Teisė uždrausti rodyti elektroninę medicininę istoriją
Pacientas turi teisę uždrausti rodyti sveikatinimo specialistams tam tikrus savo elektroninėje medicininėje istorijoje esančius asmens duomenis, tačiau prieš tai jis turi būti aiškiai įspėtas dėl galimų pasekmių ir turi būti išreiškęs aiškų sutikimą dėl duomenų nerodymo. Paciento elektroninę medicininę istoriją asmens duomenų, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis, psichikos susirgimais ir kitais visuomenei pavojingais atvejais, rodymo uždraudimas įgyvendinamas atsižvelgiant į tai reglamentuojančius teisės aktus.
Kas turi teisę matyti visus paciento duomenis?
Teisę matyti visus paciento elektroninės medicininės istorijos asmens duomenis, įskaitant paciento uždraustus rodyti tam tikrus duomenis, turi paciento šeimos gydytojas ir sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys būtinąją medicinos pagalbą pacientui, sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys paciento medicinos ekspertizę, ir karinės medicinos ekspertizės komisijos sveikatinimo specialistai, kai tokių duomenų reikia duomenų subjekto karinei medicininei ekspertizei atlikti.
Dalyvavimas mokymo procese ir medicinos bandymuose
Be paciento sutikimo negalima jo panaudoti mokymo procese, moksliniuose ar medicinos bandymuose. Jeigu pacientas yra nepilnametis, tokį sutikimą duoda vienas iš tėvų ar įstatyminis atstovas ir rajono, miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisė rinktis diagnostikos ir gydymo metodus
Pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas. Sveikatos priežiūra ar slauga nepilnamečiams pacientams iki 16 metų teikiama, kai yra jų atstovų sutikimas, išskyrus atvejus, jei tokio sutikimo prašymas prieštarautų nepilnamečio paciento interesams. Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė.
Motinų patirtys ir psichologinė pagalba po gimdymo
Motinų patirtys rodo, kad gimdymas gali būti traumuojanti patirtis, o ne visada tinkamas medikų elgesys ir pagalbos trūkumas gali dar labiau apsunkinti situaciją. Monika, kurios tikrasis vardas pakeistas, susidūrė su depresija po gimdymo ir kitais psichologiniais sunkumais. Ji teigia, kad tokius išgyvenimus sustiprino ir medikų elgesys, o pagalba dar nėra plačiai prieinama.
Pagalbos svarba motinoms po gimdymo
Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė pastebi, kad Lietuvoje mamos susiduria su nemažais iššūkiais. Svarbu ne tik psichikos sveikatos specialistų dėmesys ir priežiūra, bet ir visų specialistų, su kuriais moteris susiduria - akušerių, ginekologų, slaugytojų, šeimos gydytojų. Jų visų atidus ir pagarbus dėmesys moters psichikos sveikatai ir jos savijautai yra tikroji pagalba, kokios galėtume tikėtis iš sveikatos sistemos.
Emociniai sunkumai po gimdymo
Psichologė atkreipia dėmesį į kelis požymius, kurie rodo, kad moteriai emociškai sunku: prislėgtos, depresyvios nuotaikos, liūdesys, verksmingumas, sunkumai įsitraukti į kasdienes, įprastas veiklas. Moters savijautą po gimdymo lemia ir vidiniai veiksniai, ir santykis su išore. Personalo vaidmuo yra didžiulis, ypač tokiu jautriu momentu.
Pagalba krizinėse situacijose
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam teikiama įvairiose organizacijose. Taip pat teikiama pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems.
tags: #psichikos #sveikatos #prieziuros #istaymo #9 #staripsnis