Įvadas
Šiame straipsnyje aptariamas psichikos sveikatos priežiūros slaugos įstatymo apibrėžimas Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant pacientų teisėms, kurios yra esminės užtikrinant kokybišką ir etišką sveikatos priežiūrą. Pacientų teisės yra ginamos įvairiais teisės aktais, o jų užtikrinimas yra svarbus kiekvienam sveikatos priežiūros specialistui.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys pacientų teises
Pagrindinis dokumentas, užtikrinantis pacientų teises Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 53 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir garantuoja medicinos pagalbą bei paslaugas susirgus. Tai yra konstitucinis pagrindas, įtvirtinantis valstybės atsakomybę už sveikatos priežiūrą. Be Konstitucijos, pacientų teises detalizuoja ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai.
Paciento teisės psichikos sveikatos priežiūros srityje
Teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas
Kiekvienas pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai apima ne tik tinkamą gydymą, bet ir pagarbų elgesį, orumo nežeminančias sąlygas bei mokslu pagrįstas nuskausminamąsias priemones, kad pacientas nekentėtų dėl sveikatos sutrikimų. Ši teisė yra ypač svarbi psichikos sveikatos priežiūros kontekste, kur empatija ir supratimas yra neatsiejama gydymo dalis.
Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą
Pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Tai leidžia pacientui aktyviai dalyvauti gydymo procese ir pasitikėti jam teikiama priežiūra. Galimybė pasirinkti specialistą gali būti ribojama tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, teritorinio priklausomumo ar specialistų užimtumo, tačiau principas išlieka svarbus.
Teisė į informaciją
Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti. Šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Gydytojas privalo pateikti informaciją pacientui suprantama forma, atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, paaiškindamas specialius medicinos terminus. Vis dėlto, informacija gali būti nesuteikta, jei tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei, arba kai pacientas atsisako šios informacijos.
Teisė nežinoti
Pacientas turi teisę nežinoti informacijos apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę, jei to nenori. Ši teisė pripažįsta paciento autonomiją ir teisę apsispręsti dėl informacijos, kurią jis nori gauti.
Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose
Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Jeigu paciento reikalavimas yra pagrįstas, netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo padaryti ir išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą
Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis.
Sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose mokomi sveikatos priežiūros specialistai, pacientas privalo pasirašytinai susipažinti su jam pateiktomis sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Pacientas, nesutinkantis dalyvauti mokymo procese arba nesutinkantis, kad informacija apie jį būtų naudojama mokslo ir mokymo tikslais, tai pareiškia raštu. Jo rašytinis pareiškimas turi būti saugomas paciento medicinos dokumentuose.
Teisė pateikti skundą
Pacientai turi teisę pateikti skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ar kitų pažeidimų. Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.
Teisė į žalos atlyginimą
Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau - žala), atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Pacientas ar kitas pirmiau nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Žala atlyginama, jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Neišvengiama žala - paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Jeigu nustatoma, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis.
tags: #psichikos #sveikatos #prieziuros #slaugos #istatymas