Psichiatrijos terminija yra itin svarbi, nes tiksliai apibūdina psichiatrijos procesus ir psichikos sutrikimus. Ji neretai atspindi istorinę terminų kilmę, jų pokyčius laiko ir mokslo pažangos tėkmėje. Šiame kontekste itin svarbu turėti patikimą ir išsamų žodyną, kuris padėtų specialistams ir visuomenei geriau suprasti psichikos sveikatos sritį.
Psichiatrijos terminų žodyno svarba
Psichiatrijos pažanga XX amžiaus pabaigoje įgavo didelį pagreitį: atsakyta į daug psichikos sutrikimų atsiradimo, gydymo klausimų, humanizuotas požiūris į psichikos ligonius, sudarytos sąlygos jiems reabilituotis, integruotis į visuomenę, pagerinti gyvenimo kokybę. Šiame kontekste itin svarbi psichiatrijos terminija, tiksliai apibūdinanti psichiatrijos procesus ir psichikos sutrikimus. Psichikos sutrikimų ir jų gydymo vertinimo metodai padėjo psichiatrijai tapti įprastine medicinos disciplina, įsisąmoninti etiniai imperatyvai turėtų nulemti šio darbo pobūdį ir skatinti praktinėje profesinėje veikloje vadovautis deontologiniais principais.
Susidomėjimas psichiatrija jau seniai peržengė profesines ribas ir nuolat auga, apie įvairius psichikos procesus, sutrikimus rašo žurnalistai, rašytojai. Tai rodo, kad nusimanyti apie psichiatriją svarbu ne tik psichologams, socialiniams pedagogams, teisininkams, bet ir platesnei visuomenei. Šios žinios yra neatsiejama bendros tautinės kultūros dalis.
"Enciklopedinis psichiatrijos terminų žodynas": žingsnis į priekį
Lietuvoje 1996 m. išleistas „Trumpas psichiatrijos terminų žodynas“ nepatenkino profesinės medicinos literatūros poreikio. Matydami didelį medikų, teisininkų, socialinių darbuotojų ir visuomenės susidomėjimą psichiatrijos dalykais, autoriai prof. J. Šurkus, doc. A. Lapytė ir dr. V. Mačiulis tęsė darbą: įtraukė į žodyną naujų sąvokų, sukūrė nemažai tarptautinių terminų lietuviškų atitikmenų, papildė žodyną naujomis psichiatrijos mokslo žiniomis."Enciklopedinis psichiatrijos terminų žodynas" pirmiausia svarbus psichiatrijos specialistams - gydytojams, slaugytojams, taip pat kitų sričių medikams.
Žodyno rengimo principai
Teikdami terminų apibrėžtis, žodyno autoriai stengėsi laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, dabartinės lietuvių kalbos reikalavimų. Atsižvelgta į psichiatrijos terminų vartojimo Lietuvoje tradicijas, atsisakyta ypač specifinių, pasenusių terminų. Žodyne nurodomi tik dažniau vartojami sinonimai, nors psichiatrijos rašytinėje vartosenoje jų labai gausu. Kai įmanoma, pagrindiniu siūloma laikyti ne lotyniškos ar graikiškos kilmės, o lietuvišką terminą.
Taip pat skaitykite: Suprasti autizmą
Autoriai ir jų indėlis
Žodyno autoriai dr. V. Mačiulis, prof. J. Šurkus ir doc. A. Lapytė įdėjo didžiulį darbą, kad šis leidinys atitiktų aukščiausius standartus. Autoriai nuoširdžiai dėkoja jiems patarusiems, juos konsultavusiems ir šį veikalą padėjusiems išleisti pagalbininkams: Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės darbuotojoms Janinai Utkuvienei, Nijolei Mačiulienei, Jurgitai Stankūnaitei, Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorei Onutei Davidonienei, Vilniaus universiteto prof. habil. dr.
"Enciklopedinis psichiatrijos terminų žodynas": naujas etapas Lietuvos medicinoje
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius dr. Valentinas Mačiulis, kartu su kolegomis pirmą kartą šalies medicinos istorijoje išleidęs Enciklopedinį psichiatrijos terminų žodyną, sako: „Su profesoriumi Jonu Šurkumi esam akmeniškiai, norėjosi ką nors palikti po savęs. Tiesa, tokiam veikalui parengti reikia labai daug kantrybės, užsispyrimo. Todėl ir sakau, kad tai - viso mano gyvenimo darbas, turintis išliekamąją vertę“.
Ilgas kelias iki išleidimo
Gydytojas psichiatras, Vilniaus universiteto (VU) partnerystės profesorius V. Mačiulis mena, kad idėja parengti išsamų enciklopedinį žodyną kilo vos išleidus pirmąjį žodynėlį. „Per mano 50-mečio jubiliejaus šventę mano mokytojas, geras bičiulis, žemietis Jonas Šurkus suabejojo savo galimybe išleisti žodyną. Jis manęs paklausė: „Ar tu pažadi baigti ir išleisti žodyną?“ Atsakiau: „Taip“. Po trijų mėnesių profesorius mirė. Tai, kad jam daviau pažadą, buvo didžiulis stimulas tęsti darbus. Kaip kitaip - juk mudu abu žemaičiai, užsispyrę“, - pasakoja prof. V. Mačiulis.
Jam antrina ir docentė A. Lapytė, kuri prie jo rengimo prisidėjo kaip puiki psichiatrė klinicistė, konsultantė, korektorė. Tačiau po kelerių metų ją ištiko insultas, specialistė prieš dvejus metus iškeliavo Anapilin. Tad profesoriui V. Mačiuliui žodyną teko pabaigti vienam.
Daugiau nei dešimt tūkstančių terminų
Enciklopedinio psichiatrijos terminų žodyno autoriai - prof. Jonas Šurkus, doc. Aldona Lapytė ir dr. Valentinas Mačiulis - 424 puslapių leidinyje aprašė daugiau kaip dešimt tūkstančių įvairių psichiatrijos terminų.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Prieš tai Lietuvos specialistai naudojosi 1996 m. leidiniu „Trumpas psichiatrijos terminų žodynas“, tačiau jis buvo nedidelės apimties ir netenkino profesinės medicinos literatūros poreikio. Išsamesnio žodyno ypač reikėjo teisės specialistams, kurie vertina žmogaus psichiką tiek teismo procesuose, tiek tirdami įvairias bylas ar spręsdami žmogiškojo paklydimo priežastis, teisinę atsakomybę skirdami bausmes, vertindami asmens veiksnumą ir pakaltinamumo aspektus.
Unikalus leidinys
„Naujajam žodynui parengti prireikė beveik dvidešimties metų. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad panašaus žodyno iki šiol nebuvo ne tik Lietuvoje - tokio neturi ir kaimyninės Baltijos šalys, lenkai ir baltarusiai“, - sako V. Mačiulis.
Sunki kelionė link tikslo
„Ketverius ar penkerius metus po darbo sėdėdavau iki išnaktų. Tik 2005 m. atsirado žodyno „griaučiai“. Tuomet prasidėjo bendradarbiavimas su Lietuvių kalbos komisija, kuri iš pradžių turėjo daug pastabų dėl terminų, jų lietuviškumo, kitų dalykų. Komisija žodyną peržiūrėjo du kartus. Po kiekvieno vertinimo mūsų namų darbai trukdavo dar po dvejus ar trejus metus“, - mena V. Mačiulis.
Profesorius neslepia - darbas buvo sunkus ir alinantis, net jam, užsispyrusiam žemaičiui, nesyk buvo nusvirusios rankos. „Kartą nebaigtą žodyną buvau atidėjęs net pusantrų metų. Tačiau sąžinėje kirbėjo duotas pažadas mokytojui J. Šurkui. Galop supratau, kad privalau rasti jėgų tęsti darbus. Net jausdamasis išsekęs, žodyną baigiau“, - pasakoja autorius.
Pagalba ir bendradarbiavimas
Jis sako esąs dėkingas Lietuvių kalbos komisijai, ypač - kalbininkei Danguolei Straižienei, kuri negailėjo triūso taisydama lietuvių kalbą, pabrėždama jos grožį. Ji sukirčiavo terminus, skaitė korektūras. Profesorius taip pat norėtų padėkoti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės viešųjų ryšių specialistei Janinai Utkuvienei, kuri daug prisidėjo atlikdama įvairius techninius darbus.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Žodyno ypatybės
Visi žodyne pateikiami terminai sukirčiuoti, išmesti nebereikalingi, pasenę terminai. Rengėjams teko surasti lotynų kalbos specialistų, kurie peržiūrėtų iš šios kalbos kilusius terminus, o tiems, kurie ne graikų ar lotynų kilmės, suteiktų ir lotyniškus pavadinimus.
Nors, pasak profesoriaus, didžioji dalis terminų kilę iš lotynų ar graikų kalbų, žodyne stengtasi pateikti ir lietuviškus atitikmenis, kur įmanoma, terminus sulietuvinti. „Mums buvo svarbu, kad kiekvienas terminas būtų savas, suprantamas. Turime gerbti savo gimtąją kalbą. Pasenę, nebesiūlomi vartoti terminai neteikti ir kaip sinonimai“, - pabrėžia V. Mačiulis.
Jo teigimu, žodyne galima stebėti ir tai, kaip psichiatrijoje keitėsi įvairūs terminai, kaip vieni ar kiti sutrikimai, sindromai buvo vadinami anksčiau ir kaip - dabar. „Visa tai įvardyta ir aprašyta, todėl galima atsekti kiekvieno termino istorinę kilmę“, - sako V. Mačiulis.
Be to, į žodyną įtraukta nemažai naujų sąvokų, jis papildytas naujausiomis psichiatrijos mokslo žiniomis. Teikdami terminų apibrėžtis, žodyno autoriai stengėsi laikytis ne tik Lietuvių kalbos komisijos reikalavimų, bet ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų.
Profesorius džiaugiasi, kad visų specialistų pastangų dėka pavyko parengti žodyną, apginti jį Lietuvių kalbos komisijoje. Tuomet dviejų tūkstančių egzempliorių tiražu jį išleido leidykla „Presvika“.
Informacija - įvairiapusė
Profesoriaus teigimu, žodynas naudingas ne tik įvairių sričių specialistams, bet ir bendram išsilavinimui. Jame - viskas, kas yra psichiatrijoje, viskas - apie žmogų, jo dvasines problemas. „Manau, šį leidinį reikia turėti kiekvienam save inteligentu laikančiam žmogui. Žinios apie žmogaus psichiką - tai neatsiejama bendros mūsų tautinės kultūros dalis“, - sako V. Mačiulis.
Pasak jo, žodyne aprašytos įvairiausios žmogaus būklės, ydos, kalbos sutrikimai, terminai, reikalingi pedagoginėje psichiatrijoje, sociologijoje, teisėje, medicinoje, žurnalistikoje ir t. t. Čia galima rasti psichiatrijoje vartojamus terminus bei jų aprašymus. „Psichikos sutrikimų yra labai daug. Besinaudojantys žodynu ras jame aprašytas psichikos ligas, jų simptomus. Čia - ir visos žmogiškosios ydos, įkyrybės, baimės, įvairios psichozės, neurozinės būklės. Kiekvienam reiškiniui reikėjo atrasti atskirą definiciją, apibūdinimą“, - kalba profesorius.
Žodyne taip pat aprašyta psichiatrijos raida, jos ištakos Lietuvoje. „Daugelis turbūt nežino, kad pirmoji špitolė, kalbant dabartine kalba, psichiatrijos ligoninė, Vilniuje įkurta dar 1635-aisiais. Ji veikė pastate, kuris yra „Kempinski“ viešbučio kieme. Taigi galime pasigirti tuo, kad žmonės nuo psichikos sutrikimų mūsų šalyje gydyti dar tada, kai kitur apie tai dar nebuvo galvojama“, - pabrėžia prof. V. Mačiulis.
tags: #trumpas #psichiatrijos #terminu #zodynas