Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros visuomenės gerovės dalis, o tinkama psichikos sveikatos priežiūra - būtina sąlyga žmogaus teisėms užtikrinti. Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, susiduria su iššūkiais, susijusiais su psichikos sveikatos strategijų įgyvendinimu. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo situacija Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į pagrindinius iššūkius, pasiekimus ir perspektyvas.
Strategijos svarba ir tikslai
Psichikos sveikatos strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, apibrėžiantis valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus. Jos įgyvendinimas turėtų užtikrinti nuoseklų šių principų įgyvendinimą. Strategijoje suformuluoti pagrindiniai uždaviniai yra orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą: žmogaus teisių užtikrinimo ir sisteminių pokyčių poreikio psichikos sveikatos priežiūros sistemoje.
Žmogaus teisių užtikrinimas
Psichikos sveikatos strategijoje žmogaus teisių užtikrinimas išskirtas kaip viena iš prioritetinių krypčių. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių.
Vis dėlto, nepaisant Strategijoje iškeltų prioritetų, valstybė toliau remia internatinio pobūdžio įstaigas, kuriose gyvena neleistinai daug įvairių amžiaus grupių žmonių, taip sudarydama terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams.
Priverstinis hospitalizavimas
Viena iš opiausių problemų, susijusių su žmogaus teisėmis, yra priverstinis hospitalizavimas. GIP atkreipė dėmesį į priverstinio hospitalizavimo problemas, kurios pažeidžia asmens autonomiją ir teisę į laisvę.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Sisteminių pokyčių poreikis
Psichikos sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje reikalauja sisteminių pokyčių, įskaitant sistemos modernizavimą, naujų finansavimo mechanizmų kūrimą, veiksmingų paslaugų plėtrą bei psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemos sukūrimą.
Bendruomeninių paslaugų plėtra
Kaip vienos iš institucinės globos alternatyvų iškeltas socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje klausimas. Pripažįstamas nestacionarių socialinių paslaugų poreikis, būtinybė vystyti ir kitas socialinės globos formas. Tam, kad savivaldybėse būtų paskatinta socialinių paslaugų plėtra, nuo 2007 m. savivaldybių biudžetams pradėtos teikti valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai.
Finansavimo iššūkiai
GIP akcentavo, kad Lietuvoje internatinio pobūdžio socialinės globos įstaigų finansavimas tebėra daugelį kartų didesnis nei sumos, skiriamos Strategijoje numatytų sisteminių pokyčių visuomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje įgyvendinimui. Valstybė yra labiau linkusi ne keisti, o palaikyti egzistuojančią - ekonomikos ir etikos principams prieštaraujančią - sistemą.
Valdžios institucijų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas
Viceministrė akcentavo bendradarbiavimo ir informacijos apie nuveiktus darbus sklaidos tarp valdžios organų ir visuomeninių organizacijų stygių. Nors valdžios atstovai diskutuoja ir išklauso, tačiau realių veiksmų nesiima. Tad Psichikos sveikatos strategija lieka tik apkalbama, bet ne įgyvendinama strategija.
Alternatyvus priemonių planas
Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų, susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″, viena pirmųjų užduočių sau išsikėlė sukurti alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių planą. Tokį sprendimą padiktavo Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, kuriam nepritarimą išreiškė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Ši koalicija pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusių gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusių su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai, ypač - dideli, globos namai. Be to, koalicijos nariai sieks nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos.
Stagnacija ir iššūkiai
Profesorius Dainius Pūras su grupe Vilniaus Universiteto mokslininkų parengė Lietuvos mokslo tarybos remtą studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką”. Joje buvo nustatyta, kad apie 500 mln. eurų, skirtų psichikos sveikatos priežiūrai, dažnai naudojami neefektyviai.
„Psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo ambicijų keistis per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos nebuvo vykdomos ir įsivyravo stagnacija. Tai sistema, kuri įtvirtina bejėgiškumo, socialinės atskirties, stigmos ir siauro, laikmečio reikalavimų nebeatitinkančio medicininio modelio tradicijas”, - teigė prof. D. Pūras.
Savižudybių prevencija
„Dėl savižudybių kasmet netenkame maždaug tūkstančio žmonių. Tačiau problema valstybiniu lygiu sprendžiama itin vangiai. Konkretus pavyzdys - remdamiesi kitų šalių patirtimi esame ne kartą akcentavę, kad greičiausiai pokyčio galime pasiekti, jeigu užtikrinsime specializuotą psichologinę pagalbą visiems mėginusiems nusižudyti. Tai vis dar nėra įgyvendinta, nors problema žinoma jau du dešimtečius”, - sakė P. Skruibis.
Lietuvos sveikatos strategija 2014-2025 m.
Prieš dešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą“. Dokumentas, kurio pavadinimas 2016 metais koreguotas į „Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategiją“, parengtas įgyvendinant LR sveikatos sistemos įstatymą, numatantį, kad pagrindinis ilgalaikio sveikatinimo veiklos planavimo dokumentas yra Lietuvos sveikatos strategija, kurios nuostatos turi būti įgyvendinamos nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Sveikatos rodiklių dinamika
Analizuojant sveikatos rodiklių dinamiką, pastebima, kad Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) ilgėjo, tačiau šis procesas buvo netolygus. 1998 metais patvirtintoje LSP buvo numatyta, kad per 1998-2010 metus Lietuvos gyventojų VGT pakils iki 73 metų. Jeigu 1997 metais ji buvo 71,08 metų, tai LSP pagrindinis tikslas - per 13 programos įgyvendinimo metų prailginti šalies gyventojų VGT 1,92 metais arba vidutiniškai po 0,15 metų kas metus.
Pasiekimai ir iššūkiai
Lietuvos sveikatos sistemos tikslas yra išsaugoti gyvybes bei stiprinti žmonių sveikatą. Saugi kūdikystė yra vienas iš nedaugelio aptariamojo laikotarpio neginčytinų pasiekimų. Lietuva užtikrino tvarų kūdikių mirtingumo mažėjimą. 1997-2010 metais kūdikių mirtingumas sumažintas beveik 2 kartus.
Vis dėlto, yra sričių, kuriose situacija buvo prastesnė nei 2010 metais. Ypač neramina statistikų fiksuojamas didėjantis mirčių nuo infekcinių ir parazitinių ligų skaičius. 2010 metais dėl pastarosios priežasties mirė 481 asmuo, 2015 metais - 735, 2020 metais - 719 asmenų.
Išorinės mirties priežastys
Rengiant LSS buvo konstatuota, kad Lietuva tarp kitų Europos valstybių labai neigiamai išsiskiria aukštu mirtingumu dėl išorinių mirties priežasčių, kad šioje srityje glūdi neišnaudoti rezervai: antri pagal reikšmingumą (po kraujotakos sistemos ligų) mirčių skaičiaus mažinimo visose amžiaus grupėse ir pirmi pagal reikšmingumą mirčių skaičiaus mažinimo darbingame amžiuje.
tags: #psichikos #sveikatos #strategijos #igyvendinimo