Psichikos Sveikatos Vertinimo Metodai: Išsamus Gidas

Įvadas

Psichikos sveikatos vertinimas yra esminis žingsnis diagnozuojant ir gydant psichikos sutrikimus. Šis procesas apima įvairių metodų naudojimą, siekiant surinkti informaciją apie paciento būklę, jo gyvenimo istoriją ir kitus svarbius veiksnius. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pagrindinius psichikos sveikatos vertinimo metodus, įskaitant klinikinius tyrimus, psichodiagnostinius testus ir laboratorinius tyrimus.

Klinikinis Tyrimas: Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Klinikinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių psichikos sveikatos vertinimo metodų. Jis apima pokalbį su pacientu ir jo stebėjimą. Šio tyrimo metu surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, taip pat stebima jo veido išraiška, judesiai ir kitos detalės, kurios gali suteikti informacijos apie paciento savijautą.

Anamnezės Rinkimas

Anamnezė - tai paciento gyvenimo istorijos surinkimas. Ji skirstoma į subjektyvią ir objektyvią.

Subjektyvi Anamnezė:

• Nusiskundimai: Paciento nusiskundimų pobūdis, intensyvumas ir kiti ypatumai.

• Šeimos Anamnezė: Informacija apie psichikos ir kitas ligas šeimoje.

  Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

• Gyvenimo Anamnezė:

  • Paciento gimimo ypatumai.
  • Simptomai vaikystėje.
  • Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai.
  • Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
  • Karinė tarnyba (jei taikoma).
  • Lytinio gyvenimo ypatumai.
  • Vedybinis gyvenimas: duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais.
  • Žalingi įpročiai.
  • Kitos ligos (ne psichikos).

• Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė:

  • Pradžia.
  • Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą.
  • Darbas, savijauta, elgesys.
  • Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai.
  • Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai.
  • Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją.
  • Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.

• Informacijos Šaltinis: Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.

• Asmenybė iki susergant:

  • Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
  • Elgesys kolektyve.
  • Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
  • Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
  • Intelekto aktyvumas, interesai.
  • Nuotaikos.
  • Charakteris.
  • Pažiūros.
  • Požiūris į save.
  • Fantazijos.

Objektyvi Anamnezė:Objektyvi anamnezė apima informaciją, gautą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, paciento šeimos narių, draugų ar kolegų. Tai padeda patvirtinti arba papildyti informaciją, gautą iš paties paciento.

Po anamnezės surinkimo pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai, siekiant atmesti galimas somatines priežastis, galinčias lemti psichikos sutrikimus.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.

Psichikos būsenos įvertinimas apima šiuos aspektus:

• Išvaizda: Ar atitinka metus, socialinę padėtį.
• Laikysena ir Judesiai.
• Bendravimas ir Elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas: Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir Nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija.
• Santykiai su Artimaisiais.
• Valia.
• Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėnesius).
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija: TLK-10 ir DSM

Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Dvi pagrindinės klasifikacijos sistemos yra TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija) ir DSM (Diagnostikos ir Statistikos Vadovas).

DSM (Diagnostikos ir Statistikos Vadovas)

1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos kriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie:

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

• Ateorinis, aprašomasis principas: Ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija.
• Aprašomasis principas: Šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai.
• Griežti diagnostiniai kriterijai: Specifiniai kiekvieno sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę.
• Daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas: V ašis - bendro adaptacijos lygio įvertis.

DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija)

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkurta PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius.

Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sėkmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992 m.

TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas.

TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais:

• Statistinis, skirtas kancelairiniam darbui.
• „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė.
• Moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus.
• Vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį:

• F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
• F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
• F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
• F3 - nuotaikos sutrikimai.
• F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
• F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais.
• F6 - suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai.
• F7 - protinis atsilikimas.
• F8 - psichologinės raidos sutrikimas.
• F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.

Trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t.y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas ir kt. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu - manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.

Projekciniai Testai

Projekciniai testai yra psichodiagnostikos metodai, kuriuose tiriamajam pateikiama neaiški, dviprasmiška medžiaga (pvz., dėmės, paveikslėliai), o jo atsakymai atspindi jo pasąmonines mintis, jausmus ir asmenybės bruožus.

• Rorschacho Testas: Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausiama „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.

  • Pagal lokalizaciją - dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą ir kt.
  • Pagal determinantes - veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas ir kt. - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą ir kt.
  • Atsakymų turinys skirstomas į įvairias kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra ir kt.

• Teminis Apercepcijos Testas (TAT): Tiriamajam pateikiami paveikslėliai su neaiškiomis situacijomis, o jis turi sukurti istoriją apie tai, kas vyksta paveikslėlyje. Istorijos turinys atspindi tiriamojo poreikius, motyvus, konfliktus ir santykius.

• Piešimo Testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, socialinių kontaktų ypatumus ir kt.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

• MMPI (Minesotos Daugiaprofilis Asmenybės Inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. Lietuvoje naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su socialinėmis normomis. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia socialinių kontaktų. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar pan.
• Ketelio Testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.

Intelekto Testai

• Wechslerio Intelekto Testas: Lietuvoje dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, taip pat projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyrimo metodų. Jį sudaro 11 subtestų.
• Raveno Testas: Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.

Atminties ir Dėmesio Testai

• Kraepelino ir Schultės Lentelės: Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas.
• Skaičiavimo Užduotis: Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka.
• Dešimties Žodžių Įsiminimas: Kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Apibendrinimo ir Asociacijų Testai: Naudojamos 2 tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.

Neuropsichologiniai Testai

Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinestetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes kartais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesiskųsti.

Nors specifinių tyrimų ir nėra, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Elektroencefalografija (EEG)

EEG registruoja smegenų elektrinį aktyvumą. Skaitmeninė EEG ir kiekybinė EEG (QEEG) yra modernesnės EEG versijos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

Neurovizualizacijos Metodai

• Kompiuterinė Tomografija (KT): Tai metodas pagrįstas rentgeno spinduliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.

• Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.

• Pozitronų Emisijos Tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių:

  • Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai: radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį, ir baltymų sintezės greičio matavimas (jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas). Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus.
  • Neuroreceptorių tyrimas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Stigmatizacijos Įvertinimas

Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, siekdamas įvertinti stigmatizuojančias Lietuvos gyventojų nuostatas psichikos sveikatos srityje, 2022 m. atliko tyrimą. Dar 2021 m. buvo vertintos skalės ir jų validumas, siekiant pasirengti tinkamą tyrimui metodologiją.

Apibendrinant analizės rezultatus, galima teigti, kad apie pusė Lietuvos gyventojų pasižymi pozityviomis ir aiškiai išreikštomis nuostatomis į psichikos sveikatos sunkumų turinčius asmenis bei jų integraciją į darbo rinką bei švietimo sistemą. Daugiausiai Lietuvos gyventojų išreiškė stigmatizuojančias nuostatas, vertindami psichikos sveikatos paslaugų teikėjus ir pagalbos teikimo būdus sveikatos priežiūros sistemoje. Šis požiūris sietinas su menku gyventojų žinių apie psichikos sveikatą lygiu ir išgyventa ankstesne patirtimi gaunant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos gyventojai, turintys asmeninės psichikos sveikatos sunkumų patirties, kada jiems patiems ar jų artimiesiems buvo nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas, pasižymėjo labiau stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos paslaugų teikėjus ir mažesne stigma psichikos sveikatos sutrikimų gydymo atžvilgiu. Vertinant psichikos sveikatos sunkumų stigmą darbo aplinkoje išsiskiria paternalistinis ir stigmatizuojantis požiūris į psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones ir jų gebėjimus, pavyzdžiui, prisiimti atsakomybę.

Vertinant visas psichikos sveikatos stigmą atspindinčias gyventojų nuostatas išsiskyrė gana didelė (daugiau nei trečdalis) nuomonės neturinčių gyventojų grupė. Dauguma vertintų šalies gyventojų stigmatizuojančių nuostatų - psichikos sveikatos žinių lygis, požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, socialinis atstumas ir stigmos lygis darbo aplinkoje, švietimo sistemoje ir sveikatos priežiūros sistemoje - susiję su klasikiniais socialiniais stigmą lemiančiais veiksniais. Žemesnes pajamas gaunantys, kaimuose gyvenantys, vidutinio amžiaus, bedarbiai, žemesnio išsilavinimo ir asmeninės psichikos sveikatos sunkumų išgyvenimo patirties neturintys asmenys labiau nei kitų socialinių grupių respondentai pasižymėjo stigmatizuojančiomis nuostatomis.

Dauginio Ligotumo Poveikis Psichikos Sveikatai

Tyrimai rodo, kad dauginis ligotumas (kai pacientas serga keliomis lėtinėmis ligomis) gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai.

Tyrimas Lietuvoje

Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išanalizuoti dauginį ligotumą turinčių pacientų psichikos sutrikimų sunkumo laipsnį ir pobūdį, įvertinti socialinių demografinių veiksnių įtaką pacientų psichikos sveikatos sutrikimams ir ištirti pacientų lėtinių ligų ir jų skaičiaus sąsajas su psichikos sveikatos sutrikimais.

Metodika:

Taikytas kiekybinis tyrimo metodas naudojant Hospitalinę nerimo ir depresijos skalę „HAD" ir Trumpąjį protinės būklės testą „MMSE". Tyrime naudota MIDAS duomenų bazė.

Dalyviai:

Dauginį ligotumą turintys pacientai (t.y. pacientai, kuriems diagnozuota ne mažiau kaip dvi ligos iš dviejų skirtingų žmogaus organizmo sistemų). Viso įtraukta 150 pacientų iš LSMU ligoninės „Kauno klinikos", Šeimos medicinos klinikos ir 52 iš Kaltinėnų PSPC.

Išvados:

1. Trečdaliui pacientų, turinčių dauginį ligotumą, nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai. Labiausiai išreikštas nerimas - lengvus nerimo simptomus patiria penktadalis tyrime dalyvavusių pacientų. Rečiau pasireiškia depresija, lengvi jos simptomai būdingi dešimtadaliui tiriamųjų. Pažintinės funkcijos sutrikimai nustatyti rečiausiai. Lengvas pažinimo sutrikimas nustatytas 7 proc. tiriamųjų.
2. Psichikos sveikatos sutrikimai labiau būdingi kaimo gyventojams. Nerimas labiau būdingas moterims ir asmenims su viduriniu išsilavinimu. Mažiau depresijos simptomų patiria aukštąjį išsilavinimą turintys bei dirbantys asmenys. Blogesne pažinimo funkcija pasižymi pacientai vyresni kaip 70 metų, neturintys aukštojo išsilavinimo bei asmenys priklausantys nedirbančiųjų/pensininkų grupei. Asmenims turintiems žemesnį nei aukštasis išsilavinimą, psichikos sveikatos sutrikimų rizika didėjo 2,7 karto.
3. Nerimą dažniau patiria pacientai, sergantys LOPL. Depresija labiau būdinga sergantiems širdies nepakankamumu ir LOPL. Blogesne pažinimo funkcija pasižymi pacientai, sergantys širdies nepakankamumu. Psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymo tikimybę LOPL didina 5,4 karto, o širdies nepakankamumas - 2,6 karto.

tags: #psichikos #sveikatos #vertinimas