Jei norime, kad vaikas augtų žvalus ir sveikas, nepakanka jį šiltai aprengti ir gerai pamaitinti. Reikia pasidomėti ar vaikas, koks jis savarankiškas bebūtų, laiku ir tinkamai šlapinasi ir tuštinasi. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų šlapinimosi ir tuštinimosi psichologines problemas, jų priežastis, diagnostiką ir galimus sprendimo būdus.
Tuštinimosi Sutrikimai Vaikams: Dažnumas ir Poveikis
Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu. Sutrinka virškinimo organų funkcija, žarnyne ima kauptis nuodingosios medžiagos ir jomis apnuodijami kiti organai, prasideda mažakraujystė, vaikas lėčiau auga. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką. Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų.
Tuštinimosi Sutrikimų Priežastys
Vaiko tuštinimasis gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:
- Neteisingo tuštinimosi įgūdžių ugdymo.
- Netaisyklingos ir nevisavertės mitybos.
- Įgimtų ar įgytų virškinimo sistemos, endokrininės sistemos, nervų sistemos organų ligų.
- Psichikos sutrikimų.
- Pasikeitusios aplinkos (vaikų darželis ar mokykla).
- Maitinimo neatitikimo vaiko būklei ar gyvenimo sąlygų kaitos (liga, karščiavimas, kelionė, klimato pasikeitimas), jei duodama gerti per mažai skysčių.
- Psichologinio diskomforto, kai mamos priežiūrą pakeičia močiutė ar auklė.
Tėvai turėtų žinoti, kad kai kuriais vaiko gyvenimo tarpsniais kyla didesnis tuštinimosi sutrikimų pavojus. Visų pirma tai laikotarpis, kai vaikui ugdomi tuštinimosi įgūdžiai. Jei vaiką pradėsite pratinti prie puoduko per anksti, kol jis valingai nekontroliuoja tuštinimosi, nieko nelaimėsite, nes jis paprasčiausiai nesuvoks, ko iš jo norite. Bet jei vaikui ilgą laiką leisite nevaržomam tuštintis į sauskelnes, jis išsiugdys įprotį tai daryti ir nesupras, kodėl mama ji staiga ėmė barti už nevalyvumą. Ir vienu ir kitu atveju jis tuštinimąsi susies su prievarta ir stengsis jį slopinti.
Labai dažnai viduriai užkietėja vaikui pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą. Pasikeitusi aplinka, neįprasta tuštinimosi vieta, nejaukūs, neužtikrinantys intymumo tualetai, gėdijimasis svetimų žmonių, bendraamžių patyčios, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas (pvz., pertraukos tarp pamokų) sukelia nemalonius pojūčius ir vaikas stengiasi kentėti, t.y. sulaikyti tuštinimąsi.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“.
Išmatų Nelaikymas (Enkoprezė)
Žmogui būdinga, jog jis sąmoningai valdo šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas. Kada vaikas nustoja tuštintis į kelnaites, priklauso nuo krašto papročių, auklėjimo, vaiko psichoemocinės raidos ypatumų. Visgi dauguma vaikų iki 4 metų amžiaus įgyja normalius tuštinimosi įgūdžius. Jei vaikas ir virš 4 metų nesiliauja tepti išmatomis apatinių drabužių ar tuštintis į juos bei kitose tam netinkamose vietose, tai jau ligos - pirminio išmatų nelaikymo - požymiai. Minėti reiškiniai gali atsirasti ir vaikui, iki tol turėjusiam normalius tuštinimosi įgūdžius.
Tėvai dažnai yra nelinkę šių tuštinimosi sutrikimų aptarti su šeimos gydytoju. Jie kaltina vaikus nevalyvumu, juos bara ar net baudžia. Neretai savarankiškai duoda vaikams nervus raminančių vaistų, klaidingai manydami, kad tuštinimosi sutrikimus sukelia vaiko nervų sistemos pokyčiai.
Pirminio išmatų nelaikymo priežastimi gali būti vaiko ir motinos santykių konfliktas. Tokių vaikų mamos yra griežtos, kontroliuojančios, dominuojančios, perfekcionistės, emociškai šaltos. Dėl to jos labai griežtai moko vaikus tualeto įgūdžių. Vaiko reakcija į tokį mamos elgesį yra nesąmoningas kerštas, kuris pasireiškia nevalingu tuštinimusi. Kartais tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaiko įgūdžių ugdymui.
Apie 80-95 proc. atvejų funkcinio išmatų nelaikymo priežastimi yra lėtinis vidurių užkietėjimas. Dauguma vaikų nesuvokia tuštinimosi dažnio pakitimų ir tėvams nesiskundžia. Tėvams ypač sunku pastebėti vaikų, lankančių vaikų darželį ar mokyklinio amžiaus vaikų tuštinimosi sutrikimus, nes vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia ne namie. Susirūpinama tik tuomet, kai vaikas pradeda tepti išmatomis apatinius drabužius. Tačiau tai jau komplikuoto vidurių užkietėjimo požymis. Kuo liga ilgiau trunka, tuo sunkiau ją išgydyti.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Išmatų nelaikymo priežastimi gali būti ir vaiko psichologinės raidos sutrikimai, centrinės nervų sistemos, tiesiosios žarnos bei išangės raumenų ligos. Ilgai trunkantis išmatų nelaikymas gali sąlygoti vaikų emocinius sutrikimus. Vaikas jaučiasi kaltas dėl savo negalios. Bijodamas bendraamžių patyčių vengia kolektyvo, sportinių užsiėmimų, kultūrinių renginių. Jis tampa uždaru, siaurėja jo interesų ratas. Pats vaikas su savo problemomis susitvarkyti nesugeba, o ir iš artimųjų dažnai nesulaukia paramos. Įsisuka ydingas ratas. Emociniai sutrikimai progresuoja virsta psichosomatinėmis ligomis.
Išangės Patologiniai Pokyčiai
Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi. Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas. Dažniausiai serga 4 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikai. Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai. Mažiems vaikams įplėšos dažniausiai būna ūminės ir paviršinės. Vyresniems vaikams ir paaugliams gali būti ir lėtinės įplėšos. Iki 75 proc. sergančiųjų Krono liga būna lėtinės įplėšos.
Dėl įvairių priežasčių atsiradus paviršiniam gleivinės įtrūkimui vaikas jaučia stiprų skausmą tuštinimosi metu. Kartais skausmas išlieka kelias ar keliolika minučių po pasituštinimo. Įvairios trukmės ir intensyvumo skausmą išangėje vaikas gali jausti ir tarp pasituštinimų. Dėl to vaikas vengia tuštintis. Kitas dažnas simptomas - kraujo priemaiša išmatose ar lašas ant tualetinio popieriaus. Dažnai odos - gleivinės sandūroje išangės krašte matoma papilominė išauga. Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.
Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus. Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos. Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia. Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės vaikui pasituštinus, kurie neužilgo pradingsta. Vaiko apžiūros metu ties išangės išoriniu kraštu galima pamatyti melsvus poodinius mazgelius, ypač jei vaikas verkia ar paprašytas stanginasi. Čiuopiant mazgeliai minkšti ir neskausmingi. Jei įvyksta ūmi mazgo trombozė, vaikas pajunta stiprų skausmą išangėje. Apžiūrint matomas iškilęs virš odos mėlynos spalvos mazgas. Čiuopiant mazgas kietas ir labai skausmingas. Kartais kavernozinis kūnelis plyšta ir susiformuoja poodinė kraujosruva ar kraujuoja į išorę.
Apie išangę esančios odos uždegimas. Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas. Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti. Dažniausi uždegimo sukėlėjai A grupės beta-hemolitinis streptokokas, auksinis stafilokokas, grybeliai. Apžiūrint matyti aiškiai ribotas apie išangę esančios odos paraudimas, pabrinkimas, blizgesys, šlapiavimas, Sergant šia liga būtinas pasėlis ligos sukėlėjui išsiaiškinti. Išangės infekcinį dermatitą reikia atskirti nuo kitų odos ligų, pasireiškiančių bėrimu išangės srityje.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Taigi jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.
Šlapinimosi Sutrikimai Vaikams
"Išmatų nelaikymas yra gerokai retesnė problema. Ji vargina apie 2-5 proc. visų vaikų iki paauglystės, tačiau tikslių paplitimo duomenų nėra, kadangi ši problema neretai slepiama nuo aplinkinių ir medikų. Kiti su tuštinimusi siejami sutrikimai: tuštinimasis su krauju, tiesiosios žarnos iškritimas tuštinimosi metu, skausmas ir paraudimas išangės srityje bei kt.", - pasakojo VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja vaikų chirurgė R.Dagilytė.
Pilvo skausmai - viena iš vidurių užkietėjimo komplikacijų. Vidurių užkietėjimas sudaro apie ketvirtadalį visų vaikų gastroenterologų konsultacijų. Deja, anot gydytojos, dažniausiai tėvai kreipiasi į medikus, kai pastebi vaiko vidurių užkietėjimo sukeltas komplikacijas: pilvo skausmai, pablogėjęs apetitas, išmatų ar šlapimo nelaikymas, kraujas tuštinantis, iškrentanti tiesioji žarna tuštinimosi metu, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos. Tą, pasak vaikų chirurgės R.Dagilytės, puikiai iliustruoja ir viena Olandijoje atlikta studija, kurios duomenimis, net 50 proc. vaikų, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo, nesuvokia arba slepia šią problemą nuo tėvų ir gydytojų. Tėvams nepasidomėjus vaiko tuštinimosi ir šlapinimosi įpročiais, problema nepradedama spręsti laiku ir į medikus tėvai kreipiasi tik jau atsiradus komplikacijoms, kuomet neretai tenka bendrauti jau ir su vaikų chirurgais.
Tik apie 5 proc. vidurių užkietėjimo ir išmatų nelaikymo priežasčių, gydytojos teigimu, yra sąlygota organinių priežasčių: įgimtos žarnyno ar stuburo anomalijos, paveldimų, skydliaukės ar nervų sistemos ligos ir pakenkimai.
Dažniausia (90-95 proc.) vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas, t.y. kai nėra nustatoma organinė liga, sukelianti vidurių užkietėjimą.
"Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas dažniausiai yra sąlygotas skausmingo tuštinimosi, dėl ko vaikas pradeda vengti tuštinimosi. Neretai tėvai pažymi, kad norėdamas tuštintis vaikas slepiasi, sutraukia sėdmenų raumenis, siūbuoja pirmyn ir atgal. Tačiau taip vaikas nebando pasituštinti, o kaip tik pajutęs norą tuštintis siekia sulaikyti šį procesą, - pasakojo R.Dagilytė. - Toks išmatų sulaikymas sukelia išmatų susikaupimą storojoje žarnoje, kurioje iš išmatų rezorbuojamas vanduo, tad, kaupiantis išmatoms, jos vis labiau kietėja ir sekančio pasituštinimo metu vaikas vėl gali jausti skausmą".
Taip palaipsniui, anot specialistės, formuojasi uždaras ratas, kurio centre - vaiko baimė tuštintis. Ilgainiui tiesiojoje žarnoje kaupiantis išmatomis, ji pertempiama, mažėja jos receptorių jutimas, todėl vaikas gali nustoti jausti norą tuštintis net ir tada, kai tiesiojoje žarnoje yra susikaupęs kritinis kiekis išmatų. Tuomet aplink kietas išmatų sankaupas apibėga skystos išmatos ir pradeda vystytis pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas.
Pasak vaikų chirurgės, neretai tėvai kreipiasi dėl vaiko viduriavimo, kelnaičių tepliojimo, nustemba, kad iš tiesų vaiko tiesioji žarna yra pertempta išmatų ir jis kenčia nuo vidurių užkietėjimo.
"Atsiranda socializacijos problemų, patyčios dėl nuolat sklindančio nemalonaus kvapo iš kelnaičių. Toks uždaras ratas neretai pradeda formuotis, atsiradus vaiko rutinos ar mitybos pokyčiams, pradėjus mokytis tuštintis ne į sauskelnes, ligų metu ar po stresinių įvykių, tokių kaip darželio lankymas, gyvenamosios vietos pasikeitimas, tėvų santykių problemos", - paaiškino gydytoja R.Dagilytė.
Išskiriamos dvi išmatų nelaikymo priežasčių grupės tarp vaikų: tikrasis ir pseudo-obstrukcinis išmatų nelaikymas. Pastaroji išmatų nelaikymo forma, anot medikės, yra vidurių užkietėjimo pasekmė ir yra žymiai dažnesnė. Tik apie 5 proc. visų išmatų nelaikymo atvejų tarp vaikų yra laikomi tikruoju išmatų nelaikymu, t.y. kuomet dėl įvairių priežasčių yra sutrikusi išangės sfinkterio funkcija (pvz. išangės atrezija, po Hiršprungo ligos operacijos, stuburo traumos, įgimtos stuburo anomalijos).
Dažniausios tuštinimosi su krauju priežastys: išangės įplėša, hemorojiniai mazgai arba tiesiosios žarnos polipai.
Išangės įplėša yra išangės gleivinės ir odos išilginė žaizda. Dažniausiai ji yra tuštinimosi kietomis išmatomis pasekmė, kuomet tuštinimosi metu yra traumuojama išangės gleivinė ir oda. Išangės įplėša pasireiškia pjaunančio pobūdžio skausmu tuštinantis ar tuoj pasituštinus, niežuliu išangės srityje, šviežiu krauju tuštinimosi pabaigoje ar ant tualetinio popieriaus.
Neretai atsiradus įplėšai vaiko baimė tuštintis ir vidurių užkietėjimas paūmėja. Tačiau išangės įplėša taip pat gali būti sukelta ir retesnių priežasčių, tokių kaip profuzinis viduriavimas, uždegiminės žarnyno ligos ar seksualinė prievarta, todėl, pastebėjus išangės įplėšai būdingus požymius, nereikėtų ilgai delsti kreiptis į medikus.
Hemorojiniai mazgai vaikams dažniausiai pasireiškia dėl ilgo stangrinimosi tuštinimosi metu, kuomet padidėjus intraabdominaliam slėgiui išsiplečia venos, esančios apie išangę. Itin retai vaikams jie gali būti sąlygoti portinės hipertenzijos. Tuštinantis kietomis išmatomis, mazgai gali būti traumuojami ir tuštinimosi pabaigoje ar ant tualetinio popieriaus galima stebėti gana gausiai šviežio kraujo, o valantis tualetiniu popieriu vaikas gali jausti guzelį išangės srityje.
Priešingai nei suaugusiems, kontroliuojant vidurių užkietėjimą ir pakeitus tuštinimosi įpročius, didžioji dauguma vaikų amžiaus hemorojinių mazgų išnyksta.
Tiesiosios žarnos polipai sukelia 5-10 proc. visų tuštinimosi su krauju vaikų amžiuje atvejų. Jie yra žarnos gleivinės išaugos, pasireiškiančios neskausmingu tuštinimusi šviežiu krauju, kuris gali būti susimaišęs su išmatomis. Neretai tuštinimosi metu polipas gali išlįsti per išangę, tačiau juos aptikti apžiūros metu ne visuomet pavyksta, todėl, įtarus polipą, atliekama rektoskopija ar kolonoskopija. Dauguma vaikų amžiaus tiesiosios žarnos polipų yra gerybiniai, tačiau juos reikėtų pašalinti ir išsiųsti histologiniam ištyrimui.
Tai dar viena vaikų vidurių užkietėjimo, intensyvaus stangrinimosi tuštinimosi metu ar ilgo sėdėjimo ant puoduko pasekmė. Rečiau jis gali būti sąlygotas cistinės fibrozės, labai intensyvaus viduriavimo ar dubens raumenų silpnumo. Tiesiosios žarnos iškritimas dažniausiai pasireiškia 1-4 metų amžiaus vaikams. Jam būdingas nepilno pasituštinimo pojūtis, matoma žarnos gleivinė išangės srityje, gali būti gleivingų išskyrų.
Nors ši problema labai išgąsdina tėvus, išsprendus vidurių užkietėjimo problemas, koregavus tuštinimosi įpročius, chirurginio gydymo prireikia labai retai.
Pasak vaikų chirurgės R.Dagilytės, tuštinimosi problemos gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausios jos 6 mėn.- 4 metų vaikams: "Manoma, kad apie 25 proc. visų ilgalaikių vidurių užkietėjimų prasideda maždaug nuo pusės metų amžiaus, kuomet pradėjus primaitinimą keičiasi žarnyno mikroflora ir žarnyno veikla, todėl gali pradėti kietėti viduriai, atsirasti tuštinimosi sutrikimų.
Tuo tarpu 2-4 metų vaikų amžiaus grupėje dažniausiai pradedama mokyti tuštintis ne į sauskelnes, vaikai pradeda lankyti darželius, kur, anot gydytojos, gal ne visuomet užtikrinama maloni, saugi aplinka pasituštinti, todėl vaikai pradeda vengti tai daryti, o tai skatina vidurių užkietėjimą ir kitas iš to sekančias problemas. Tai gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė problema. Dažnai situacijai tai gerėjant, tai pablogėjant, neskubama kreiptis į medikus, o nepastebėtos ar neišspręstos problemos, prasidėjusios darželyje, gali lydėti vaiką ir į mokyklą.
Nėra griežtų normų, kaip dažnai turėtų pasituštinti sveikas vaikas. Vidutinis laikas, per kurį maistas nukeliauja visu žarnynu 1-3 mėn. amžiaus vaikui yra 8,5 val, 4-24 mėn. vaikui jis ilgėja iki 16 val., o nuo 3 metų yra apie 24 val.
Tačiau tai, pasak gydytojos, priklauso nuo daugelio faktorių, pvz. kokiu maistu maitinamas vaikas.
"Vienas kūdikis tuštinasi 2 ar 3 kartus per dieną, kitas gali tuštintis kartą per savaitę. Todėl tuštinimosi sutrikimus vertiname ne tik pagal tai, kaip retai ar dažnai vaikas tuštinasi. Tarkim, kūdikiui, kuris tuštinasi kartą per savaitę, bet valgo noriai, tuštinasi lengvai ir nėra svorio sutrikimų, vidurių užkietėjimo gali ir nebūti, tad gydymo galime neskirti, o pacientui, kuris tuštinasi gal net ir 5 kartus per dieną, bet su skausmu, labai nedideliu kiekiu ar patepliojimais - gydymą skirsime", - paaiškino vaikų chirurgė R.Dagilytė.
Tuštinimosi sutrikimus reikėtų atpažinti jei:
- Vaikas tuštinasi rečiau nei 2 kartus per savaitę;
- Tampa neramus prieš tuštinimąsi, stangrinantis verkia, traukia kojytes prie pilvo;
- Pasituštinus stebimos labai gausios išmatos arba priešingai - pasituštinama labai nedideliu kiekiu;
- Vengia/bijo puoduko;
- Skundžiasi išangės srities skausmu;
- Vargina dažni pilvo skausmai;
- Sumažėja apetitas;
- Teplioja kelnaites;
- Vaikas slepiasi tuštinantis arba suglaudžia kojas, siūbuoja pirmyn ir atgal, bandydamas sulaikyti tuštinimąsi;
- Dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos;
- Anksčiau jau nebesišlapinančiam į kelnaites vaikui prasideda šlapimo nelaikymas.
Funkcinis vaikų vidurių užkietėjimas, pasak gydytojos, diagnozuojamas remiantis paciento skundais. Kartais, siekiant papildomų duomenų, gali būti atliekama pilvo echoskopija, tačiau diagnozės pagrindas išlieka vaiko patiriami skundai.
Įtariant organinės kilmės vidurių užkietėjimą atliekami specifiniai tyrimai: skydliaukės hormonų koncentracijos nustatymas, ištyrimas dėl celiakijos, irigogramos, rektoskopija ar net diagnostinės operacijos.
Patarimai Tėvams: Kaip Išvengti Tuštinimosi Problemų
Norint išvengti tuštinimosi sutrikimų vaikų chirurgė R.Dagilytė pirmiausia pataria tėvams ugdyti gerus vaiko tuštinimosi įgūdžius. Neretai problemos prasideda, kuomet vaikui nėra užtikrinama vieta ir laikas, kada gali neskubėdamas pasituštinti. Tuomet vaikui, atėjus norui pasituštinti, tam atlikti gali būti netinkamos aplinkybės, taip prasideda tuštinimosi sulaikymas. Kai tuštinimuisi bus sąlygos, viduriai jau gali būti užkietėję ir tuštinimasis skausmingas.
Todėl reikėtų laikytis keleto principų:
- Visų pirma, reikėtų užtikrinti saugią, ramią aplinką, kurioje vaikas galės pasituštinti. Jei vaikas bijo tuštintis svetimoje aplinkoje, tarkim, darželyje, turi būti užtikrinta, kad jis tai galės atlikti namuose, prieš išeidamas į svetimą aplinką. Geriau atsikelti 30 min. anksčiau, nei kovoti su tuštinimosi sutrikimais ateityje;
- Pratinkite vaikus eiti pasituštini bent vieną kartą per dieną, maždaug tuo pačiu paros metu. Geriausia tą bandyti daryti 20-30 min. po valgio ir tam skirti 10 min. laiko;
- Jei vaikas nori pasituštinti, būtinai užtikrinkite, kad jis tai ir galėtų atlikti. Neliepkite sulaikyti ir laukti namų;
- Jei vaikas pasiskundė skausmingu tuštinimusi - neverskite toliau stangrintis. Geriau tą dieną duokite daugiau skysčių ir skaidulų ir mėginkite dar kartą, jei vaikas nebijo - galima skirti klizmutę;
- Jokiu būdu nebauskite už įvykusias nelaimes, negėdinkite, bet apdovanokite ar pasveikinkite už pasisekimus (pvz: kai vaikas pats pasiprašo ant puoduko ir sėkmingai pasituština).
Pediatrų gydomi vaikai dažnai patiria pasikartojančias šlapimo organų sistemos infekcijas ar naktinės enurezės (NE) simptomus (seilėtekis, troškulys) dieną. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galimą funkcinį šlapinimosi sutrikimą ir ištirti pacientą. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui, kuris kyla dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo. Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams pasireiškia, kai organizme nėra neurologinės patologijos bei įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų.
tags: #vaiko #slapinimosi #ir #tustinimosi #psichologines #problemos