Šiame straipsnyje aptariami įvairūs psichikos sveikatos stiprinimo metodai, kurie gali būti taikomi psichikos sveikatos centruose ir kasdieniame gyvenime. Straipsnyje remiamasi Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ pateikta informacija bei kitais šaltiniais.
Įvadas
Šiandienos pasaulyje, kuris kupinas iššūkių, tokių kaip pandemijos, klimato kaita, finansinis nesaugumas ir karai, žinios apie psichikos sveikatą ir jos priežiūrą yra būtinos. Emocinė gerovė tampa prioritetu, o supratimas apie psichikos sveikatą turi būti ugdomas nuo pat mažens - šeimose, mokyklose, darbovietėse ir bendruomenėse. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip stiprinti psichikos sveikatą, remiantis naujausiomis žiniomis ir praktiniais patarimais.
Socialinių Santykių Svarba
Žmonės yra socialinės būtybės, kurioms reikia tiek fizinio, tiek emocinio ryšio su kitais. Socialiniai santykiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką mūsų psichikos sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, socialinis palaikymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygiu.
Socialinių Santykių Poveikis
Socialiniai santykiai, apimantys šeimos, romantinius, kolegiškus ir kitus ryšius, glaudžiai susiję su ilgaamžiškumu, fizine ir emocine sveikata bei profesine sėkme. Šie santykiai veikia mūsų fizinę sveikatą per aplinkos ryšius. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į santykių kokybę, nes toksiški santykiai gali turėti didesnį neigiamą poveikį nei vienatvė. Esant toksiškiems santykiams, galime patirti sunkumų dėl emocinės priklausomybės, nuviliančių santykių, ramybės stokos tiek gyvenime, tiek darbe.
Darbo ir Mokslo Poveikis
Nors darbas ir mokslas didina socialinę įtrauktį, suteikia asmeniui statuso ir tapatybės jausmą, svarbu nusistatyti ribas. Daugelis psichosocialinių veiksnių, ilgai veikiančių darbo ar mokslo aplinkoje, gali padidinti nerimo ar išsekimo riziką, sukelti stresą. Norint išlaikyti emocinei savijautai palankų balansą tarp visų veiklų ir tinkamai paskirstyti savo laiką, patartina laikytis auksinės aritmetinės (arba trijų aštuonetų) gyvenimo taisyklės: 8-8-8. Tai reiškia 8 valandas miegui, 8 valandas darbui ar mokslui ir 8 valandas poilsiui bei asmeniniams poreikiams.
Taip pat skaitykite: Emocinių būsenų tipai
Miego Svarba Psichikos Sveikatai
Nemaža mūsų gyvenimo dalis yra skiriama miegui, tačiau jis yra būtinas, kad likusį laiką galėtume pilnavertiškai gyventi ir funkcionuoti. Prasta miego kokybė daro neigiamą poveikį fizinei sveiktai, pavyzdžiui, gali padidėti kūno masė, atsirasti lėtiniai skausmai ar kiti neigiami fiziologiniai pakitimai.
Miego ir Psichikos Sveikatos Ryšys
Prasta miego kokybė glaudžiai susijusi ir su psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija, padidėjusi agresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas. Psichikos sveikatos sutrikimai paprastai trukdo gerai išsimiegoti, o prastas miegas, įskaitant nemigą, gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo ir paūmėjimo. Tiek miegas, tiek psichikos sveikata yra sudėtingi reiškiniai, kuriuos veikia daugybė veiksnių. Todėl svarbu pasirūpinti tinkama miego higiena, įskaitant reguliarų miego režimą, tinkamą aplinką miegui ir vengimą stimuliuojančių medžiagų prieš miegą.
Atida (Mindfulness) Praktika
Atida (angl. Mindfulness) praktika, kitaip vadinama dėmesingu įsisąmoninimu, pilnaprotavimu ar sąmoningumu, yra lavinamų psichologinių įgūdžių visuma, ugdančių dėmesio lankstumą, atvirumą, smalsumą ir geranoriškumą sau bei aplinkai. Atida grįsti šiuolaikinės psichologijos metodai yra itin efektyvus įrankis streso ir emocijų valdymui, impulsų kontrolei, psichologiniam atsparumui, dėmesingumo ir sąmoningumo didinimui.
Atidos Praktikavimas Kasdieniame Gyvenime
Savo kasdieniame gyvenime atidą galite praktikuoti atlikdami įvairias įprastas veiklas: valgydami, eidami pasivaikščioti, prausdamiesi, bendraudami ir pan. Būti „čia ir dabar“ padeda mūsų jutimų panaudojimas. Pavyzdžiui, valgydami maistą galite panaudoti visus jutimus: matyti maistą, jį uosti, jausti jo temperatūrą, konsistenciją, skonį, net ir girdėti (pvz., traškus maistas). Toks sąmoningas patyrimas padeda sumažinti stresą ir padidinti pasitenkinimą kasdieniais dalykais.
Eglė Gylytė teigia: „Dėmesingas įsisąmoninimas yra tarsi sporto salė smegenims. Moksliškai įrodyta, kad šis metodas padeda gerinti psichinę sveikatą, o reguliariai praktikuojantys ramų buvimą gali net prailginti savo gyvenimą“.
Taip pat skaitykite: Rūpinimasis emocine sveikata
Fizinis Aktyvumas
Fizinio aktyvumo nauda kūnui, fizinei gerovei ir ištvermei yra plačiai žinoma. Remiantis Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, depresijos rizika tarp suaugusiųjų, kurie sparčiai vaikšto apie 75 minutes per savaitę, palyginus su suaugusiaisiais, kurie neužsiima jokia fizine veikla, sumažėja apie 18 proc., o tų, kurie sparčiai vaikšto apie 2,5 val. 1 iš 9 depresijos atvejų būtų galima išvengti, jei visi suaugusieji aktyviau judėtų bent 150 min. per savaitę.
Fizinio Aktyvumo Poveikis Sveikatai
Tyrimai rodo, kad kiekvieni 2 tūkst. žingsnių per dieną 10 proc. sumažina širdies ligų, vėžio ir ankstyvos mirties riziką, t. y. nueidami 4 tūkst. žingsnių per dieną šių rizikų tikimybę sumažiname 20 proc., 6 tūkst. - 30 proc. ir t.t. Rekomenduojama per dieną nueiti 10 tūkst. žingsnių, kad pasiektume optimalią naudą sveikatai.
Savęs Meilė ir Atjauta
Esame nekart girdėję, kad mylėti save - egoistiška. Tačiau psichologijos specialistai vienareikšmiškai pripažįsta, kad savęs nemylintiems žmonėms sunku pamilti ir kitus. Savęs meilė ir atjauta yra būtinos norint turėti sveiką psichiką ir gerus santykius su kitais.
Savęs Atjauta
Turime išmokti nuraminti ir pagloboti save, ypač tada, kai jaučiamės sutrikę. Patikėti, kad net ir tada esame pakankamai geri tėvai savo vaikams. Išmokę nurimti ir atjausti save, tikrai sugebėsime naujai pamatyti daugelį, atrodytų, neišsprendžiamų situacijų, galėsime kurti geresnius santykius - grįstus ne taisyklėmis ir reikalavimais, bet artumu ir įsiklausymu tiek į save, tiek į savo artimuosius. Praktikuodamas dėmesingą įsisąmoninimą, pirmiausia pats sau tampi geru draugu.
Psichologinis Atsparumas
Psichologinis atsparumas - tai gebėjimas atlaikyti stresą, traumas ir kitus sunkius išgyvenimus. Stiprus psichologinis atsparumas padeda mums greičiau atsigauti po sunkumų ir išlaikyti gerą psichikos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionarų nauda psichikos sveikatai
Psichologinio Atsparumo Ugdymas
Tyrimai atskleidžia, kad vaikystėje sukurti psichikos sveikatos pagrindai padeda visą gyvenimą stiprinti savigarbą, atsparumą ir ryšius su kitais. Laimingas vaikas, visuomenės priėmimas, lygiavertiškumas ir vienodos galimybės dalyvauti visuomenėje - štai, kas svarbiausia mamoms, auginančioms vaikus su negalia. Kiekvienas pokalbis ir patirtis - tai žingsnis link supratingesnės ir atviresnės visuomenės.
Psichikos Sveikatos Iniciatyvos ir Renginiai
Psichikos sveikatos iniciatyvos ir renginiai yra svarbūs siekiant didinti visuomenės informuotumą apie psichikos sveikatą ir mažinti stigmą, susijusią su psichikos sutrikimais.
Pasaulinė Savižudybių Prevencijos Diena
Nuo 2019 m. rugsėjo 10-ąją pasaulio bendruomenė mini Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną. Šia diena pradedamas ir Atviros psichiatrijos mėnuo - nauja iniciatyva, kuria siekiama mažinti psichiatrijos bei psichikos sutrikimų stigmą, praveriant duris į psichiatrijos įstaigas.
Diskusijos ir Mokymai
2015 m. gegužės 22 d. VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva direktorė dalyvavo Valstybinio psichikos sveikatos centro kartu su Lošimų priežiūros tarnyba organizuotoje diskusijoje „Azartiniai lošimai - nuo problemos iki pagalbos”. Renginio tikslas - pasidalinti turima patirtimi apie azartinių lošimų keliamas problemas visuomenės sveikatai, aptarti bendradarbiavimo galimybės su šios srities specialistais ir suformuluoti siūlymus dėl lošimų priklausomybės prevencijos priemonių gerinimo.
Dalyvių Patirtys ir Įžvalgos
Įpusėjus psichologijos užsiėmimams pasiteiravome, kokias pirmąsias patirtis iš jų išsinešė dalyviai. Dauguma sutinka, kad tokios žinios yra būtinos tiek kasdieniame gyvenime, tiek sporte. Žmonės minėjo, kad praktiškai kasdien susiduria su situacijomis, kurios reikalauja kantrybės ir vidinės stiprybės, ir kad be psichologijos žinių jiems gerokai sunkiau sekėsi įveikti stresą ir nerimą. Užsiėmimų dalyviai taip pat pabrėžė, kad sąmoningo kvėpavimo ir dėmesingumo praktikos, kurias išbandė su lektorėmis, tapo kasdienio gyvenimo dalimi ir padeda išlaikyti vidinį susikaupimą.
Dalyvių Atsiliepimai
- Jurgita: „Psichologijos žinios labai reikalingos tiek sporte, tiek gyvenime. Šitame besisukančiame pasaulyje esame kaip tie žiurkėnai rate, turime įvairių situacijų, tad nuraminti savo smegenis ir būti čia ir dabar, reikia mokytis. Sporte tokios žinios padeda varžyboms pasiruošti, sumažina jaudulį ir padidina fokusą, taip pat padeda suvaldyti savo jausmus tuo metu. Pačiai būtų sudėtinga, nes žmogus yra tokia butybė, kuri ne visada nori savyje kapstytis.“
- Olga: „Gyvenimo situacijose tenka patirti visko, pavyzdžiui, barnių su įvairiais žmonėmis. Turi būti stipri, atsakyt už save ir ginti savo nuomonę, o tam reikia labai daug kantrybės. Žinios apie psichologiją, streso įveikimą padeda tokiose situacijose išlaikyti pusiausvyrą. Sąmoningo kvėpavimo, dėmesingumo praktikas, kurias išbandėme užsiėmimuose, manau, kad net nesuprasdami patys jau naudojame, gal tik savo sugalvotas, bet kažką panašaus. O tokie mokymai reikalingi, nes su savo galva visada ir visur dirbti reikia.“
Meno Terapijos Metodai
Skelbiamas priėmimas į Vilniaus dailės akademijos organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus „Meno terapijos metodai sveikatinimo veikloje“. Kursai skirti turintiems aukštąjį universitetinį ne meno krypties išsilavinimą. Kursus organizuoja VDA Atviroji dailės, dizaino ir architektūros mokykla, kartu su VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“. Meno terapija gali būti veiksminga priemonė psichikos sveikatai gerinti, ypač tiems, kurie jaučiasi sunkiai išreiškiantys savo jausmus žodžiais.
tags: #psichines #sveikatos #stiprinimas #psichikos #sveikatos #centre