Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra sudėtinga problema, paliečianti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmones. Šiame straipsnyje aptariama priklausomybių prigimtis, dažniausiai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos, jų žala bei prevencijos būdai, skirti tiek jaunimui, tiek suaugusiems.
Priklausomybių prigimtis
Mėgavimasis malonumą teikiančiais dalykais ir noras tai pakartoti yra normalus žmogaus bruožas. Net įvairūs gyvūnai prisiriša prie jiems malonių dalykų. Smegenyse yra "užprogramuotos" malonumo ir pasitenkinimo jungtys, todėl tereikia surasti malonumą teikiančią medžiagą ar dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį. Anksčiau manyta, kad tik tam tikra žmonių grupė turi polinkį į priklausomybes, tačiau dabar teigiama, kad imuniteto priklausomybėms neturi niekas.
Priklausomybės terminas dažniausiai siejamas su alkoholizmu, rūkymu ar narkomanija, tačiau psichologinė priklausomybė apima visas priklausomybės formas - tiek medžiaginę (tam tikrų maistinių ir nemaistinių medžiagų vartojimą), tiek ir nemedžiaginę (susijusią su tam tikrais veiksmais, veikla, poelgiais). Dažniausi psichologinės priklausomybės pavyzdžiai - liguistas potraukis lošti, naršyti internete, apsipirkinėti ar nevaldomas potraukis seksui. Nors atrodo, kad psichologinę priklausomybę galima įveikti valios pastangomis, dažnai vienam pačiam tai padaryti nepavyksta.
Fizinė priklausomybė - tai organizmo pripratimas prie tam tikrų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, o negavus tų medžiagų, pasireiškia abstinencijos sindromas. Fizinė priklausomybė prilyginama lėtinei ligai, todėl jai reikalingas ilgalaikis gydymas.
Alkoholis
Alkoholizmas yra viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti ribą tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės. Priklausomais nuo alkoholio tampa maždaug kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Tam įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Žmones vartoti alkoholį dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo ar nusiraminimo poreikis. Piktnaudžiavimas alkoholiu tokiais atvejais gali lengvai peraugti į priklausomybę. Pradėjęs girtauti toks žmogus nebegali susivaldyti ir vartoja alkoholį vien tam, kad jaustųsi kiek geriau. Stiprėjant priklausomybei nuo alkoholio, išsivysto ir psichikos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Psichoaktyvių medžiagų prevencija
Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip streso mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Tabakas ir rūkymas
Tabakas yra bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų, įskaitant nikotiną, sieros vandenilį, anglies dioksidą ir monoksidą, kancerogenines dervas ir kt. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas. Nuo rūkymo sukeltų pasekmių kasmet miršta 4-5 mln. žmonių.
Iš pradžių rūkoma dėl psichologinių ir socialinių priežasčių, tačiau ilgainiui nenugalimą potraukį rūkyti lemia cigaretėse esantis nikotinas. Kuo didesnis jo kiekis cigaretėje, tuo stipresnį pripratimą jis sukelia. Užsirūkius, nikotinas maždaug per septynias sekundes iš plaučių patenka į smegenis ir stimuliuoja ten esančius receptorius, susijusius su malonumo pojūčiu, sukeldamas džiaugsmingą nuotaiką. Žmogui norisi nuolat taip jaustis, todėl jis rūko vėl ir vėl. Negaunant nikotino, keičiasi nuotaika, žmogus tampa irzlus, prislėgtos nuotaikos, nedarbingas. Taip pasireiškia nikotino abstinencija. Ypač greitai fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Smegenų receptoriuose rūkymas sukelia tam tikrus negrįžtamus pokyčius. Teigiama, kad apie 80 procentų žmonių, metusių rūkyti, sugrįžta prie šio įpročio, jeigu po santykinai neilgos pertraukos leidžia sau surūkyti bent vieną cigaretę.
Psichologinė priklausomybė išsivysto iš įprastų žmogaus veiksmų, kai rūkymas tampa tam tikro ritualo dalimi: parūkyti geriant rytinę kavą, pokalbio metu, vairuojant. Dažnai cigaretės griebiamasi patiriant tam tikras emocijas - norisi rūkyti susierzinus, supykus, arba atvirkščiai, be jos neįsivaizduojamas pergalės ar pilnatvės pojūtis. Svarbiausia užduotis - sulaužyti nusistovėjusį stereotipą.
Rūkant dalis nikotino ištirpsta seilėse. Kartu su seilėmis patekęs į virškinimo sistemą nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, gali sukelti jos uždegimą. Rūkymas 10 kartų padidina tikimybę susirgti skrandžio opalige, 4 kartus dažniau mirštama nuo žarnyno vėžio. Be to, rūkantieji daug dažniau serga burnos ertmės, liežuvio, gerklų, stemplės vėžiu. Tabako dūmuose esančios nuodingos medžiagos labai kenkia kvėpavimo sistemai: kvėpavimas tampa negilus, paviršutiniškas, prasideda kosulys, dusulys. Sparčiai einant ar lipant laiptais, greitai ima trūkti oro. Su cigaretės dūmais patekęs į organizmą nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus. Dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau nei nerūkančio. Todėl rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Daug rūkant kraujas blogiau aprūpina organizmą deguonimi. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo atsiranda galvos skausmai, greičiau pavargstama, sumažėja darbingumas.
Taip pat skaitykite: Psichoaktyviosios medžiagos ir priklausomybė
Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad jie rūkys ir suaugę. Daugelis rūkančiųjų pirmąsyk pabandė rūkyti dar mokykloje. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti. Taigi, jei parūkę ir nepasijusite blogai, yra rizika, kad greitai įprasite rūkyti ir tapsite priklausomais.
Nėra rimto pagrindo manyti, kad mažesnį nikotino ir dervų kiekį turinčios cigaretės nepavojingos sveikatai. Rūkydamas ,,lengvas“ cigaretes, žmogus traukia dūmą giliau ir taip įkvepia daugiau anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų, nes cigarečių filtras sulaiko tik apie 50 procentų nikotino ir kitų medžiagų.
Elektroninės cigaretės
Elektroninė cigaretė (el. cigaretė) - tai elektroninis inhaliatorius, skirtas specialiems tirpalams garinti, kuriuo imituojamas tabako cigarečių rūkymas. El. cigaretės sukurtos 2003 metais Kinijoje, išplito daugelyje vakarų šalių ir per dešimtmetį įsitvirtino viso pasaulio rinkose. El. cigaretė yra pagaminta iš kaitiklio, kapsulės, kurioje yra skystis, ir maitinimo elemento. Užpildas - tai specialiai paruoštas tirpalas, kuriame yra nikotino ir kitų aromatinių medžiagų.
Elektroninė cigaretė su įprasta cigarete sieja tik tai, kad pagrindinė medžiaga dėl kurios jos vartojamos - nikotinas. Galima pasakyti, kad elektroninė cigaretė yra elektroninė nikotino pateikimo į kvėpavimo takus ir plaučius sistema, kuri padeda įkvėpti nikotino ištirpinto propilenglikolyje (maisto papildas E 1520) garus. Tačiau pastarasis nors naudojamas maisto pramonėje bei kosmetikoje, bet gali dirginti odą, gleivinę, o didesniais kiekiais stipriai pakenkti sveikatai. JAV medikai tvirtina, kad nuo nuolatinio dantenų ir lūpų dirginimo rūkant el. cigaretes tikimybė susirgti onkologine liga padidėja 50 kartų. Tad nežinia kuo paremti gamintojų tvirtinimai, kad el.
Rūkant tiek įprastas, tiek el. cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos el. cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų ir rūkymo intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos. El. cigarečių skysčių sudėtyje randama įvairių kenksmingų, toksiškų ir kancerogeninių medžiagų bei įvairių metalų (alavas, švinas, nikelis, chromas, kadmis). Šios medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, tačiau ir el. cigaretės kaitiklio sistemoje, gali būti susiję su įvairiais kvėpavimo sutrikimais, ligomis bei plaučių pažeidimais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichotropinių medžiagų įstatymai
Ar el. cigarečių rūkymas nesukelia priklausomybės? Kiekvienas rūkorius neretai pagalvoja, kaip jam mesti rūkyti. Bet didžiausioji problema yra priklausomybė. Priklausomybei įveikti reikia apsisprendimo, didelių valios pastangų ir aplinkinių palaikymo. Galima manyti, kad el. cigaretės padeda atprasti nuo „dūmelio“, bet juk svarbiausioji medžiaga - nikotinas - išlieka ir el. cigaretėse. Tai kaip galima atprasti nuo priklausomybės nikotinui, jei ir toliau jį vartosime. Nustatyta, kad didžioji dauguma įvairių nikotino pakaitalų užtikrina tik labai mažą sėkmę metant rūkyti. O el. cigarečių gamintojų patikinimai yra paprasčiausia verslo logika - pasiekti, kad jų produktas būtų labiau perkamas.
Ciniška, bet el. cigarečių gamintojai „pasirūpino“ net vaikais bei paaugliais. Karamelinis, mėtinis ar šokoladinis skonis, spalvoti dūmai - tai masalas jauniesiems vartotojams. Įmantrūs skoniai pasiteisina pritraukiant vaikus, bei paaugles merginas. O ypač atsargiems vartotojams siūlomos el. Elektroninių cigarečių pardavėjai, naudoja reguliarių cigarečių žalos sveikatai statistiką, kaip argumentą pradėti vartoti elektronines cigaretes. Tačiau nepateikia jokių mokslu pagrįstų įrodymų, kad el.
Pasyvus rūkymas
Koks stiprus tabako poveikis, galima spręsti iš to, jog dauguma rūkančiųjų žino ir supranta apie rūkymo žalą, bet nesugeba gyventi be cigarečių. Priklausomybė nuo tabako yra ir fizinė, ir psichologinė, todėl lengvai „nepaleidžia“ savo aukos.
Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius. Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Kvėpavimas prirūkyto oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai. Vaikų organizmas ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas.
Kaip mesti rūkyti?
Metimo rūkyti pradžia dažniausiai prasideda nuo savęs gąsdinimo niūrioms pasekmėms, prarūkytų pinigų skaičiavimu ar panašiai. Tačiau šie argumentai dažnai yra per silpni prieš įpročio ir priklausomybės jėgą. Dažnai bandoma save įtikinti, kad „turėsiu valios ir mesiu“, tačiau tos valios taip ir neatsiranda. Nemaža dalis rūkančiųjų vėliau ar anksčiau išbando daugybę metimo metodų, bet nesėkmingai. Vieni bando mesti po truputį, mažindami cigarečių kiekį, bet tik nedaugelis pasiekia norimą tikslą. Specialistai nustatė, kad žymiai daugiau žmonių pasiseka nutraukiant rūkymą iš karto. Tačiau paaugliams mesti rūkyti yra kur kas lengviau, nes daugeliui jų dar nėra išsivysčiusi fiziologinė organizmo priklausomybė nuo nikotino.
Norint sėkmingai mesti rūkyti, rekomenduojama:
- Nuspręskite, nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- Pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- Venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- Kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
- Raskite savo aplinkoje žmonių, taip pat norinčių mesti rūkyti.
Po 3-9 mėnesių pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys.
Priklausomybė nuo lošimų
Pagrindinis šio sutrikimo bruožas - tai tęstinis arba periodiškas elgesio kontrolės praradimas, nebegalint atsispirti potraukiui lošti. Priklausomybė gali išsivystyti lošiant žaidimų automatų salonuose, ruletę ar kortomis kazino, sporto totalizatorių, internetinius ar SMS žaidimus, žaidžiant biliardą ar boulingą iš pinigų. Priklausomybė gali išsivystyti ir žaidžiant paprasčiausioje televizinėje loterijoje. Tyrimai rodo, kad 1.6% suaugusių žmonių atitinka patologinio lošimo kriterijus, o 3.9% patiria sunkumus dėl šios priklausomybės. Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.
Visiems patologiniams lošėjams būdinga tai, kad net jei pralošia daug pinigų, jie vėl lošia įsitikinę, kad šįkart tikrai pasiseks. Jei kartais pasiseka - džiaugiasi, tačiau nemato, kad prieš tai paklojo žymiai daugiau nei išlošė. Galų gale vėl viską pralošia. Tačiau nepaisydami nesėkmių ir vėl bando „laimę“. Suvokti ir realiai įvertinti pasekmes, kylančias dėl nevaldomo potraukio, neleidžia neigimas ir saviapgaulė. Progresuojant priklausomybei, sparčiai didėja priklausomo asmens nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Neretai, net jei ir testo rezultatai rodo, kad problema jau yra, pats asmuo neigia priklausomybę ir gydytis nenori.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija
Psichoaktyviosios medžiagos - medžiagos, sukeliančios psichikos ir elgesio sutrikimus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija yra itin svarbi, nes šios medžiagos sukelia tiek priklausomybę, tiek fizines ir psichines ligas, socialines problemas, padidina sužalojimų riziką. Tabako gaminių vartojimas turi įtakos mirtingumui dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir kt. Taip pat jis neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo periodu. Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant sužeidimus, psichikos ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą svorį gimimo metu.
Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių - dėl pasyviojo rūkymo. Tabako vartojimo nulemtos ligos ir mirtys sukelia ir nemažai ekonominių problemų: rūkymo aukų šeima skursta, didėja sveikatos priežiūros kaštai, stabdoma ekonominė plėtra. Tabako rūkymas nulemia net 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėžio, 75 proc.
Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos bei elgesio sutrikimus. Tai ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir kitos medžiagos, su kurių vartojimu tiesiogiai ar netiesiogiai susiduriame kasdieniame gyvenime: alkoholis, nikotinas, buityje naudojamos cheminės medžiagos, kai kurie receptiniai nerimą ar skausmą malšinantys vaistai ir kt. Psichoaktyviosios medžiagos yra ypač pavojingos jauniems žmonėms, nes neigiamai veikia jų raidą, psichologinę, socialinę, fizinę ir ekonominę jų gerovę. Nors jaunimo eksperimentavimas su narkotikais nėra retas reiškinys, bet tik nedidelė dalis tampa priklausomi nuo jų dar jaunystėje. Labiausiai pažeidžiami yra socialinės rizikos grupės jaunuoliai ir tie, kurių šeimos nariai ir bendraamžiai vartoja narkotikus, jiems gresia didesnė priklausomybės rizika. Jauni asmenys, kuriems išsivysto priklausomybė nuo narkotikų, dažniau patiria nerimo ir depresijos sutrikimus, psichozės simptomus ir sutrikimus, galvoja apie savižudybę ar bando nusižudyti, nebaigia mokyklos bei sunkiau randa darbą.
2021 m. vykdyto tyrimo „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje“ duomenimis, matyti, kad per paskutinius metus, bent kartą gyvenime rūkė 58 proc., alkoholį vartojo 52,2 proc., kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. jaunų asmenų. Be to jaunimas ne visada žino, kokias psichoaktyviąsias medžiagas patys išbando, dėl to negali žinoti ir jų keliamo pavojaus, neigiamų pasekmių. Psichotropinių medžiagų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis. 2019 m. atlikto alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatais, kuriame dalyvavo beveik 25 tūkst. 15-16 metų moksleiviai matyti, kad 19 proc. apklaustų mokinių bent 1-2 kartus yra bandę kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Populiariausias narkotikas išlieka - kanapės, kiti vartojami - LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas, o 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Jaunimo tarpe labiausiai paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai.
Nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio, mokyklose, bendroji psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programa yra integruota ir vykdoma gyvenimo įgūdžių pamokose. Bendrąsias prevencijos priemones sudaro žinios apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą ir pasekmes, sveikos gyvensenos ugdymas, neigiamų nuostatų į narkotinių medžiagų vartojimą formavimas.
Ankstyvoji intervencija
Jei nepilnametis asmuo eksperimentuoja psichoaktyviomis medžiagomis - tai įspėjimas, kad jam reikia pagalbos formuojant atsakingą požiūrį į minėtų medžiagų vartojimą. Ankstyvosios intervencijos programa yra pagrįsta nuostata, kad pastebėjus psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį asmenį, svarbu laiku reaguoti, t. y. nukreipti dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programoje. Mokomosios 6-12 jaunuolių grupės (nuo 14 metų). Registruoja tėvai savanoriškai ir prevenciniais tikslais, kai vaikas eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja alkoholį ar narkotikus.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPS)
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, NPS) savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai NPS įsigyjami internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti. Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz., arabinis dusūnas (khat), kratom, svaigusis pipiras (kava-kava, piper methysticum)), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum)), ir sintetinės medžiagos (pvz., 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas), ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA). Europoje didžiausią rinkos dalį vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių ir tokių žinomų medžiagų kaip kokainas ir amfetaminas stimuliuojantį poveikį. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, sintetiniai kanabinoidai parduodami kaip „teisėti“ kanapių pakaitalai, be to, jie gali būti reklamuojami kaip „egzotiniai aromatiniai mišiniai“ ir kaip produktai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms“. Sintetiniai katinonai yra antra pagal dydį ENNSC stebimų medžiagų grupė.
Alkoholio ir energinių gėrimų derinys
Energiniai gėrimai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o alkoholis ją slopina. Žmogus subjektyviai nebejaučia, kiek yra apsvaigęs, todėl suvartoja kur kas daugiau alkoholio. Alkoholio ir energinių gėrimų mišiniai paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esate blaivus. Alkoholis ir energiniuose gėrimuose esantis kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Kartu su šlapimu iš organizmo pašalinami ir gyvybiškai svarbūs elektrolitai, todėl gali sutrikti organų veikla -atsiranda širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujo spaudimas.
Vairavimas apsvaigus
Net lengvas apsvaigimas gali smarkiai paveikti žmogaus vairavimo įgūdžius. Nedidelis alkoholio kiekis atpalaiduoja, sukelia per didelį pasitikėjimą sugebėjimais jausmą ir žmogus netenka budrumo. Didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, ilgėja reakcijos laikas, pakinta dėmesys, suvokimas. Vairuojant dvejinasi akyse, sunku suvokti atstumą, todėl autoįvykių tikimybė labai smarkiai padidėja.
Kanapės ir psichozė
Taip, daliai vartojančiųjų, ypač naujokams arba vartojantiems anksčiau neišbandytu būdu, gali pasireikšti didelis nerimas, persekiojimo idėjos. Dažniausiai taip atsitinka dėl didelių THC dozių. Paprastai pojūčiai išnyksta kartu su narkotiku poveikiu.
Jaunimo smegenų formavimasis ir narkotikai
Iki 20 - 25 m. žmogaus smegenys dar formuojasi ir auga. Labiausiai šiame tarpsnyje vystosi prefrontalinė žievė, kuri padeda priimti sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose. Daugelis žmonių tampa priklausomi tik pradėję narkotikus vartoti reguliariai.
Kaip padėti draugui?
Paskatinti draugą nesilankyti vietose, kuriose jis vartoja ar galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas. Iš tikrųjų nėra nei teisingo, nei klaidingo būdo šnekėtis šia tema su savo draugu. Nekalbėk su draugu kritikuojančiu ir smerkiančiu tonu - tai pokalbiui tikrai nepagelbės. Taip pat stenkis klausyti draugo pasakojimo. Be reikalo neįsiterpk ir leisk draugui išsipasakoti.
Psichoaktyviųjų medžiagų aptikimas organizme
Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio - kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Veiklioji medžiaga tetrahidrokanabinolis (THC) kraujyje gali būti aptinkamas 20 val. nuo pavartojimo. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šlapime THC gali būti aptinkamas - 3-30 d. Amfetaminą ir ekstazi šlapime galima aptikti nuo 2 iki 4 parų, kartais net 7.
Priklausomybė - tai visam gyvenimui?
Visą gyvenimą prisiminsite, kad vartojote, bet jei toliau nevartosite, noras vartoti vis silpnės ir jei retkarčiais pagalvosite, kad „neblogai būtų pavartoti“, tai supratimas, jog vienas pavartojimas gali vėl jus padaryti priklausomu, galite prarasti artimųjų ir kitų žmonių pasitikėjimą ir viską ką pasiekėte gyvendamas blaiviai, neleis to daryti.
Amfetamino poveikis
Amfetaminas yra stimuliuojanti medžiaga. Ši medžiaga padidina budrumą bei sujaudinimą dėl centrinės nervų sistemos stimuliavimo. Lėtinis stimuliatorių vartojimo poveikis: insultai, traukuliai, galvos skausmai, depresija, įtampa, irzlumas, pyktis, atminties praradimas, dėmesio koncentracijos susilpnėjimas, nemiga, paranoja, klausos haliucinacijos, panikos reakcijos ir t. t. Metamfetaminas tai narkotikas, nuo kurio priklausomybė atsiranda labai greitai.
Bandymai susitvarkyti su vartojimo pasekmėmis ir išvengti neigiamų padarinių gali tik dar labiau padidinti priklausomybės riziką. Tikslingiausia būtų ne ieškoti priemonių, kaip greitai pašalinti narkotiko pėdsakus, bet kreiptis pagalbos ir ieškoti būdų, kaip nevartoti. Dauguma žmonių, priklausomų nuo alkoholio, atidėlioja kreipimąsi pagalbos ir laukia, kad situacija stebuklingu būdu pasitaisys savaime arba ieško metodo, kuris akimirksniu išspręstų problemą. Priklausomybė veikia žmogų kaip ir bet kuris kitas psichikos ar elgesio sutrikimas, todėl realiausias būdas tvarkytis su šia problema - kreiptis pagalbos, gydytis ir sveikti. Sveikimas nuo priklausomybės - tai ne tik alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų atsisakymas, tai savotiška asmenybės rekonstrukcija, nes asmeniui tenka keistis psichologine, dvasine prasme, keisti savo mąstymą, įsitikinimus, vertybes bei koreguoti gyvenimo būdą, o tam reikia ir laiko, ir pačio žmogaus pastangų.
#
tags: #psichoaktyviosios #medziagos #poveikis #priklausomybe #ir #prevencija