Kūrybingumas - tai savybė, kuri dažnai siejama su menininkais, muzikantais, rašytojais ir kitais kūrybinėmis profesijomis užsiimančiais žmonėmis. Tačiau kūrybingumas gali būti naudingas įvairiose gyvenimo srityse, pradedant problemų sprendimu ir baigiant naujų idėjų generavimu. Kas lemia, ar žmogus yra kūrybingas? Ar tai įgimta savybė, ar ją galima išsiugdyti? Šiame straipsnyje aptarsime požymius, kurie dažnai būdingi kūrybingiems žmonėms, ir išnagrinėsime, ar kūrybingumas yra įgimtas, ar išugdomas.
Kūrybingos asmenybės požymiai
Profesoriaus O. L. Martinseno vadovaujama grupė išskyrė septynis požymius, kurie, jų nuomone, būdingi kūrybingiems žmonėms. Tyrime dalyvavo 481 žmogus, suskirstytas į tris grupes: „pagrindinę“ (vadybininkai, lektoriai) ir dvi grupes, sudarytas iš kūrybingais laikomų asmenų (menų ir reklamos programų studentai).
Asociatyvus mąstymas
Kūrybingiems žmonėms būdingas asociatyvus mąstymas, tai reiškia, kad jie turi turtingą ir aktyvią vaizduotę. Tokių žmonių svajonės persipina su realybe. Jie geba įsigilinti į darbą, pamiršdami net pavalgyti. Tyrimo metu nustatyta, kad su reklamos studijomis susiję studentai parodė geresnius rezultatus nei su menu susijusių specialybių studentai, tačiau abi grupės pasirodė geriau nei pagrindinė grupė.
Originalumo troškimas
Kūrybingi žmonės trokšta būti originalūs ir išsiskirti iš kitų. Tyrėjai nustatė, kad vadybininkų ir lektorių grupei originalumo trūko, o meną studijuojantys tiesiog tryško originaliomis idėjomis.
Didelė motyvacija
Visos trys grupės pasižymėjo aukšta motyvacija, tačiau meniškesnių specialybių studentai buvo pasiruošę greičiau imtis darbo.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti sotumo jausmo nebuvimą
Ambicingumas
Meną studijuojantys studentai mažiau troško būti pripažinti nei reklamą studijuojantys. Tyrėjai teigia, kad taip yra dėl to, kad meniški žmonės yra labiau intravertiški.
Lankstumas
Kūrybiškumu pasižymėję tyrimo dalyviai elgėsi kaip naujosios, prisitaikiusios prie pokyčių kartos atstovai. Jie optimistiškesni - labiau buvo linkę matyti pusiau pilną, o ne pusiau tuščią stiklinę.
Emocinis nepastovumas
Kūrybingumu pasižymėjusios grupės parodė ir didesnį nervingumą, emocinį nestabilumą. Kūrybingos asmenybės jautriau į viską reaguoja ir labiau rūpinasi.
Sunkumai bendraujant
Kalbant apie asmeninius santykius, kūrybingesnės grupės pasižymėjo šiek tiek didesniu kritiškumu, nedraugiškumu, rodė mažesnį rūpestį kitais. Martinseno teigimu, kūrybingoms asmenybėms reikia šiokios tokios distancijos, kad galėtų visapusiškai atsiskleisti. Juk, pavyzdžiui, Steve‘as Jobs‘as kūrė tobulus produktus, tačiau su juo nebuvo lengva dirbti.
Kūrybingumo lavinimas
Tyrėjai teigia, kad asmenybė susiformuoja apie 25-30-uosius mūsų gyvenimo metus, jei esate kūrybingas iš prigimties, iki to amžiaus tai turėtų išryškėti. Tačiau nenusivilkite, jei neturite įgimto kūrybingumo, nes kūrybingumą galima ugdyti.
Taip pat skaitykite: Sprendimų priėmimo apibrėžimas
Kūrybingumo lavinimui labai didelę reikšmę turi aplinka. Jei aplinka skatina kūrybingą mąstymą, žmogus nėra varžomas taisyklių, ir nekūrybingi asmenys gali tapti kūrybingais. Specialistai teigia, kad neaišku, ar kūrybingos asmenybės gali tapti standartiškai mąstančiomis, jei jų aplinka pasikeičia, tačiau, galimas daiktas, jei sumažės kūrybiškumas, pagerės santykiai su aplinkiniais.
Asmenybės bruožai ir kognityvinis stilius
Kiekvieną dieną žmogus priima sprendimus, sprendžia problemas ir daro tai dažnai jam įprastu būdu. Vieni mėgsta konkretumą, aiškumą ir tvarką, kiti - originalumą bei laisvę naujoms idėjoms. Asmenų problemų sprendimo stilius nesikeičia nei bėgant laikui, nei su amžiumi. Asmenys, kuriems labiau išreikštas adaptyvus arba novatoriškas kognityvinis stilius, skirtingai sprendžia problemas ir priima sprendimus. Kiekvienas asmuo gali rodyti iniciatyvą, būdingą priešingam stiliui (tarsi naudodamas streso įveikimo mechanizmą), tačiau galų gale grįš prie stiliaus, kuriam teikia pirmenybę. Išorinės aplinkybės gali priversti žmogų elgtis jam nepriimtinu būdu, bet dėl to keičiasi tik jo elgesys.
Tyrimais nustatyta, kad kognityvinis stilius yra susijęs su asmenybės bruožais ar tam tikru asmenybės tipu. Dauguma atliktų tyrimų naudojo Didžiojo penketo asmenybės bruožų modelį.
Didysis penketas
Didžiojo penketo asmenybės modelis - kelių dešimtmečių mokslinių tyrimų, analizavusių asmenybės bruožų faktorių sudėtį, rezultatas. Didžiojo penketo modelis plačiai taikomas praktiškai ir yra vienas realiausių pretendentų tapti bendrai pripažįstama asmenybės teorija.
- Neurotizmas. Šis bruožas rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus - baimę, liūdesį, nepasitenkinimą, pyktį, kaltę ir pan.
- Ekstravertiškumas. Ekstravertai yra socialūs, aktyvūs, šnekūs ir optimistiški.
- Atvirumas naujam patyrimui. Šis bruožas apima laką vaizduotę, dėmesį vidiniams išgyvenimams, estetinį jautrumą, intelektualių žinių troškimą, domėjimąsi vidiniu ir išoriniu pasauliu. Šios srities rezultatai siejasi su išsilavinimu ir protu.
- Sutarumas. Šis bruožas siejamas su altruistiškumu, kito užjautimu ir supratimu, pastangomis padėti kitiems.
- Sąmoningumas. Sąmoningumu laikomas impulsų valdymas. Ši dimensija apima ir planavimo, organizavimo, užduočių išsikėlimo ir kitus procesus bei pasiekimų poreikį. Sąmoningumas siejasi su akademiniu ir išsilavinimo siekimu, bet gali turėti ir negatyvią pusę - perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą ar darboholišką elgesį. Šiai asmenybės dimensijai priklauso kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė bei apdairumas.
Visgi sąmoningumas yra aukščiausiai vertinamas asmenybės bruožas daugelyje profesijų.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Darbuotojai, kuriems būdingas labiau išreikštas neurotizmo bruožas, pasižymi nenoru rizikuoti ir nenoru elgtis kitaip nei įprasta organizacijoje.
16 asmenybės faktorių klausimynas (16PF)
16 asmenybės faktorių klausimynas (16PF) - tai asmenybės vertinimo įrankis, leidžiantis įvertinti asmenybę pagal 16 skirtingų, bet tarpusavyje susijusių faktorių. Šį klausimyną sukūrė Raymondas Cattellas, kuris didžiąją savo karjeros dalį skyrė asmenybės struktūros tyrimams.
Pagrindiniai 16PF faktoriai
- Šiltumas (A): Apibūdina žmogaus gebėjimą užmegzti artimus santykius, būti draugišku ir atviru.
- Intelektas (B): Nurodo žmogaus intelektinį pajėgumą ir gebėjimą spręsti problemas.
- Emocinis stabilumas (C): Apibūdina žmogaus gebėjimą valdyti emocijas ir būti atspariu stresui.
- Dominavimas (E): Nurodo žmogaus polinkį būti užsispyrusiu, valdingu ir siekti lyderystės.
- Impulsyvumas (F): Apibūdina žmogaus linksmumą, entuziazmą ir spontaniškumą.
- Sąmoningumas (G): Nurodo žmogaus pareigingumą, atsakomybę ir gebėjimą laikytis taisyklių.
- Drąsa (H): Apibūdina žmogaus drąsą, nuotykių ieškojimą ir gebėjimą rizikuoti.
- Jautrumas (I): Nurodo žmogaus jautrumą, empatiją ir meninius polinkius.
- Budrumas (L): Apibūdina žmogaus budrumą, įtarumą ir polinkį į pavydą.
- Abstrakcija (M): Nurodo žmogaus polinkį į abstrakčius mąstymo procesus, fantazijas ir kūrybiškumą.
- Privatumas (N): Apibūdina žmogaus diskretiškumą, uždarumą ir polinkį į paslaptis.
- Nerimas (O): Nurodo žmogaus polinkį į nerimą, kaltės jausmą ir nesaugumą.
- Atvirumas pokyčiams (Q1): Apibūdina žmogaus atvirumą naujovėms, eksperimentams ir pokyčiams.
- Savarankiškumas (Q2): Nurodo žmogaus savarankiškumą, nepriklausomybę ir gebėjimą veikti savarankiškai.
- Perfekcionizmas (Q3): Apibūdina žmogaus polinkį į perfekcionizmą, tvarkingumą ir organizuotumą.
- Įtampa (Q4): Nurodo žmogaus polinkį į įtampą, neramumą ir frustraciją.