Psichodinaminė psichoterapija, remiasi psichoanalitinėmis teorijomis, kurios akcentuoja pasąmonės įtaką žmogaus elgesiui ir emocijoms. Ši terapijos forma siekia padėti pacientams suprasti pasąmoninius konfliktus ir motyvus, kurie lemia jų problemas, ir tokiu būdu pasiekti gilesnį savęs pažinimą ir pokyčius. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines psichodinaminės psichoterapijos technikas, jų taikymą ir teorinius pagrindus.
Psichoanalizės Įtaka Kasdienybei
Psichoanalizė, kaip teigia Nomeda Barštienė ir Tomas V., įsiskverbia į kasdienybę, aiškindama mums įprastus išorinius reiškinius, žmonių tarpusavio santykius ar vidinius fenomenus. Psichoanalizės specialistų knygoje pateikiamas kitoks požiūris į psichoanalizę, nei įprasta medicinoje. Šis požiūris bando parodyti, kaip psichoanalizė veikia kasdienį gyvenimą. Knyga, parašyta paprasta kalba, skirta plačiajam skaitytojų ratui, tačiau turėtų būti įdomi ir profesionalams. Tai trumpas, bet įvairiapusis psichoanalizės pristatymas visuomenei.
Pagrindiniai Psichodinaminės Psichoterapijos Principai
Psichodinaminė psichoterapija remiasi keliais pagrindiniais principais:
- Pasąmonės svarba: Didelis dėmesys skiriamas pasąmoniniams procesams, kurie, kaip manoma, daro didelę įtaką žmogaus elgesiui, jausmams ir mintims.
- Ankstyvosios patirties įtaka: Pabrėžiama vaikystės patirties svarba asmenybės formavimuisi ir vėlesniems santykiams.
- Gynybiniai mechanizmai: Nagrinėjami gynybiniai mechanizmai, kuriuos žmogus naudoja, kad apsisaugotų nuo nemalonių jausmų ir minčių.
- Perkėlimas ir kontraperkėlimas: Analizuojami perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenai, kurie atsiranda tarp paciento ir terapeuto.
- Įžvalgos svarba: Siekiama, kad pacientas įgytų įžvalgų apie savo pasąmoninius konfliktus ir motyvus, kas padėtų jam keisti savo elgesį ir jausmus.
Psichodinaminės Psichoterapijos Technikos
Psichodinaminėje psichoterapijoje naudojamos įvairios technikos, kurios padeda pacientams geriau suprasti save ir savo problemas. Štai keletas pagrindinių technikų:
Laisvųjų Asociacijų Metodas
Laisvųjų asociacijų metodas yra vienas iš pagrindinių psichoanalizės ir psichodinaminės psichoterapijos metodų. Pacientas skatinamas laisvai reikšti visas mintis, jausmus ir prisiminimus, kurie jam ateina į galvą, nevaržant savęs ir necenzūruojant. Terapeuto vaidmuo yra klausytis ir padėti pacientui atskleisti pasąmoninius ryšius tarp įvairių minčių ir jausmų.
Taip pat skaitykite: Kas yra psichodinaminės teorijos?
Sapnų Analizė
Sapnai, psichoanalitinėje teorijoje, laikomi "karališkuoju keliu į pasąmonę". Sapnų analizė apima sapnų turinio aiškinimą, siekiant atskleisti pasąmoninius troškimus, konfliktus ir baimes. Sapnai susideda iš dviejų dalių: manifestinio turinio (tai, ką pacientas prisimena) ir latentinio turinio (paslėptos, simbolinės reikšmės). Terapeutas padeda pacientui interpretuoti sapnų simbolius ir atskleisti jų pasąmoninę prasmę.
Interpretacija
Interpretacija yra procesas, kurio metu terapeutas pateikia pacientui savo supratimą apie jo pasąmoninius konfliktus, gynybinius mechanizmus ir perkėlimo fenomenus. Interpretacijos turi būti pateikiamos taktiškai ir tinkamu laiku, kad pacientas galėtų jas priimti ir integruoti į savo supratimą apie save. Svarbu, kad interpretacijos būtų pagrįstos paciento pateikta medžiaga ir atitiktų jo patirtį.
Perkėlimo Analizė
Perkėlimas (transferencija) yra procesas, kurio metu pacientas pradeda jausti terapeutui jausmus, kurie yra susiję su svarbiais asmenimis iš jo praeities (pvz., tėvais). Perkėlimo analizė apima šių jausmų identifikavimą, supratimą ir interpretavimą. Tai padeda pacientui suprasti savo santykių modelius ir kaip jie yra įtakojami praeities patirties.
Kontraperkėlimo Analizė
Kontraperkėlimas (kontratransferencija) yra terapeuto jausmai ir reakcijos į pacientą. Nors anksčiau buvo manoma, kad kontraperkėlimas yra trukdis terapijai, dabar jis laikomas svarbiu informacijos šaltiniu apie paciento vidinį pasaulį ir jo poveikį kitiems žmonėms. Terapeutas turi būti sąmoningas savo kontraperkėlimo jausmams ir naudoti juos, kad geriau suprastų pacientą.
Atsparumo Analizė
Atsparumas (rezistencija) yra bet koks paciento elgesys, kuris trukdo terapijos procesui. Tai gali būti vėlavimas į sesijas, kalbėjimas apie nereikšmingus dalykus, vengimas kalbėti apie tam tikras temas ar tiesioginis prieštaravimas terapeuto interpretacijoms. Atsparumo analizė apima šio elgesio identifikavimą, supratimą ir interpretavimą. Tai padeda pacientui įveikti savo gynybinius mechanizmus ir giliau panirti į savo pasąmonę.
Taip pat skaitykite: Apie humanistinės psichologijos kryptis
Mentalizacija
Mentalizacija - tai gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių elgesį, atsižvelgiant į jų mintis, jausmus, norus ir įsitikinimus. Psichodinaminė psichoterapija skatina mentalizacijos ugdymą, nes tai padeda pacientams geriau suprasti savo santykius su kitais žmonėmis ir savo pačių vidinį pasaulį.
Psichodinaminė Psichodiagnostika
Psichodinaminė psichodiagnostika yra svarbi psichodinaminės psichoterapijos dalis. Jos tikslas - nustatyti asmenybės organizacijos lygį, gynybos mechanizmus ir asmenybės tipą. Tai padeda terapeutui pritaikyti tinkamas terapines technikas ir strategijas.
Asmenybės Organizacijos Lygiai
Psichodinaminėje psichodiagnostikoje skiriami trys pagrindiniai asmenybės organizacijos lygiai:
- Neurotinis lygmuo: Šiam lygiui būdingas vientisas savęs suvokimas, stiprūs santykiai su kitais žmonėmis ir gebėjimas naudoti brandžius gynybos mechanizmus.
- Ribinis lygmuo: Šiam lygiui būdingas nestabilus savęs suvokimas, sunkumai santykiuose su kitais žmonėmis ir polinkis naudoti primityvius gynybos mechanizmus (pvz., skaldymą, projekciją).
- Psichotinis lygmuo: Šiam lygiui būdingas realybės suvokimo sutrikimas, fragmentiškas savęs suvokimas ir sunkumai funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
Gynybos Mechanizmai
Gynybos mechanizmai yra pasąmoninės strategijos, kurias žmogus naudoja, kad apsisaugotų nuo nemalonių jausmų ir minčių. Psichodinaminėje psichoterapijoje skiriami pirminiai ir antriniai gynybos mechanizmai.
- Pirminiai gynybos mechanizmai: Šie mechanizmai (pvz., neigimas, projekcija, skaldymas) būdingi ankstyvajai vaikystei ir ribiniam asmenybės organizacijos lygiui.
- Antriniai gynybos mechanizmai: Šie mechanizmai (pvz., represija, intelektualizacija, racionalizacija) yra brandesni ir būdingi neurotiniam asmenybės organizacijos lygiui.
Asmenybės Tipai
Psichodinaminė psichodiagnostika taip pat apima įvairių asmenybės tipų (pvz., antisocialinės, narcizinės, depresinės, obsesinės) supratimą. Kiekvienam asmenybės tipui būdingi specifiniai elgesio, jausmų ir santykių modeliai.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo apžvalga: psichodinaminis požiūris
Psichodinaminės Psichoterapijos Taikymas
Psichodinaminė psichoterapija gali būti taikoma įvairiems psichikos sveikatos sutrikimams gydyti, įskaitant:
- Depresiją
- Nerimo sutrikimus
- Asmenybės sutrikimus
- Santykių problemas
- Traumas
Psichodinaminė psichoterapija taip pat gali būti naudinga žmonėms, kurie tiesiog nori geriau suprasti save ir savo gyvenimą.
Psichodinaminė ir Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Nors psichodinaminė psichoterapija ir kognityvinė elgesio terapija (KET) turi skirtingus teorinius pagrindus ir metodus, abi jos yra plačiai taikomos medicinoje. Psichodinaminė terapija remiasi Freudo teorija ir orientuojasi į jausmus, teigdama, kad emocijos atsiranda anksčiau už mintis. KET, laikoma šiuolaikine psichoterapija, orientuota į mintis ir elgesį. KET yra trumpalaikė ir universali, pacientai gali išmokti jos taikymo būdų patys, o psichoterapeutas yra aktyvesnis ir gali skirti namų darbus. Abiejose terapijose yra tokių fenomenų kaip pasipriešinimas, perkėlimas ir kontraperkėlimas.
Kūno Psichoterapija
Kūno psichoterapija yra holistinis metodas, kuris remiasi prielaida, kad kūnas, emocijos ir psichika yra nedaloma visuma. Vidiniai konfliktai ir emociniai išgyvenimai atsispindi kūne - raumenų įtampoje, kvėpavime, laikysenoje ar vidaus organų veikloje. Terapijoje naudojami specialūs į kūną orientuoti metodai (darbas su kvėpavimu, judėjimas, raumenų relaksacija, dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas, prisilietimas) kartu su verbaline refleksija. Vienas iš kūno psichoterapijos pradininkų yra Wilhelmas Reichas. Jo palikimas davė pradžią įvairioms kūno psichoterapijos kryptims, pvz., Loweno Bioenergetinei analizei, David Boadella Biosintezei, Arnold Mindell‘o Į procesą orientuotai psichologijai, Gerda’os Boyesen Biodinaminei kūno psichoterapijai ir kt.
Biodinaminė Psichoterapija
Biodinaminė psichoterapija, sukurta Gerdos Boyesen, nagrinėja ir gydo psichologinius procesus viso žmogaus gyvybinių procesų kontekste. Ji remiasi idėja, kad neurozė yra ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis reiškinys. Sveikas organizmas turi įgimtą gebėjimą išreikšti, suvirškinti ir paleisti emocines patirtis, o neurozė atsiranda, kai ši funkcija sutrinka. Boyesen skiria pirminę asmenybę (gyvą ir spontanišką žmogaus esmę) nuo antrinės asmenybės (gynybinio atsako į aplinką). Svarbi sąvoka yra emocinis ciklas, kurio metu emocinis išgyvenimas sukelia fiziologinių pokyčių grandinę. Kai emocija išreiškiama ir išgyvenama iki galo, kūnas natūraliai grįžta į pusiausvyrą. Šį grįžimą palengvina psichoperistaltika - žarnyno peristaltiniai judesiai, kurie padeda fiziologiškai „išvalyti“ organizmą nuo emocinių likučių. Biodinaminės terapijos procese šarvai yra tirpdomi per specialias masažo, kvėpavimo ir sąmoningo pojūčio technikas. Terapeutas klausosi žarnyno garsų stetoskopu - jie atspindi organizmo reakcijas ir rodo, kada slopinta emocinė energija pradeda išsiskirti. Kai energijos tėkmė vėl atsigauna, iš kūno ima kilti vidiniai impulsai - judesiai, prisiminimai, emocijos, kvėpavimo pokyčiai. Šis procesas yra biologinio apsivalymo kelias, kuriame kūnas ir psichika išsilaisvina nuo senų emocinių likučių.
Specialistų Rengimas
Svarbu rengti specialistus, turinčius pakankamai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių savarankiškai teikti psichoterapines paslaugas ir taikyti psichoterapijos metodus.
tags: #psichodinamines #psichoterapijos #technikos