Savižudybė - tai skaudi tema, paliečianti kiekvieną visuomenės narį. Tai ne tik asmeninė tragedija, bet ir visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti atidaus ir atsakingo požiūrio. Žiniasklaida, būdama svarbiu informacijos šaltiniu, turi didelę įtaką formuojant visuomenės nuomonę apie savižudybes ir teikiant pagalbą rizikos grupės asmenims.
Žiniasklaidos Poveikis ir Atsakomybė
Žiniasklaidos poveikis mūsų sveikatai yra akivaizdus. Kartais užtenka peržvelgti naujienų portalų antraštes ar pasižiūrėti televizijos reportažą, kad pajustume nerimą. Tačiau ar žiniasklaida kalta dėl visko, kas vyksta pasaulyje ar mūsų šalyje, kur savižudybė tapo kasdieniu reiškiniu? Neatsakingai parengtos žinios gali kainuoti gyvybę, tapti paskata pabaigti gyvenimą. Todėl žurnalistai privalo paisyti tam tikrų informavimo apie savižudybės įvykį taisyklių.
Svarbu suprasti, kad žiniasklaida ne tik šviečia ir formuoja požiūrį į šią civilizacijos ligą, bet ir gali ją komplikuoti, padidinti arba sumažinti jos plitimą. Ketvirtoji valdžia čia iš tiesų labai įtakinga, nors pati šios įtakos deramai neįvertina ar net yra linkusi šią neigti. 2013 m. Lietuvos psichologų atliktas žiniasklaidos straipsnių apie savižudybę kokybės tyrimas parodė, kad Lietuvos žiniasklaidoje „nėra susiformavusi atsakingo informavimo apie savižudybes praktika, nors yra požymių, kad situacija gerėja".
Etikos Kodeksas ir Rekomendacijos Žurnalistams
Jau daugiau nei mėnuo veikia naujasis Visuomenės informavimo etikos kodeksas, papildytas konkretesnėmis rekomendacijomis, aiškesnės ir ribos, kurių šiukštu nedera peržengti rašant apie šiuo skaudžius įvykius. Seną kodeksą nauju pakeisti ne taip sudėtinga, kaip keisti mąstymą, atsikratyti stereotipų ir prietarų.
Naujajame kodekse apskritai žymiai aiškiau ir griežčiau viskas surašyta. Iki jo niekur nebuvo tinkamai paaiškinta, kaip žurnalistai gali skatinti savižudišką elgesį ir formuoti ydingą visuomenės nuomonę. Panašu, kad žurnalistai tuo vis dar netiki, nors tai įrodyta tyrimais.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Svarbu bendradarbiauti su specialistais, gerai išmanančiais prevencijos metodus, tartis su jais. Specialistai pataria:
- Šie įvykiai negali būti pateikiami kaip nuogi faktai su fotografijomis iš tragedijos vietos.
- Negalima publikuoti atsisveikinimo raštelių, smulkiai aprašinėti detales, juo labiau įnagių ar pasirinkto būdo.
- Klaidinga teigti, kad tai įvyko dėl žinomų, paprastų priežasčių, juolab dėl vienintelės.
- Informuojant apie savižudybę, jokiu būdu negalima remtis religiniais ar kultūriniais stereotipais.
Savižudybių Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Savižudybė visada yra sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys, todėl svarbu vengti supaprastintų paaiškinimų. Nėra vienos priežasties, nėra viskas paprasta ir aišku. Lietuvoje savižudybes dažnai paskatina alkoholis, klinikinė depresija, socialinių ryšių ir emocinės paramos nebuvimas, beviltiškumo jausmas.
Savižudybių rizikos veiksniai turėtų būti aptariami panašiai, kaip kalbame apie insulto ar miokardo infarkto pavojų. Gresiančio suicido atveju taip pat yra tos „auksinės minutės".
Pagalba Rizikos Grupės Asmenims
Po straipsniu pateikiamos pagalbos teikiančių įstaigų rekvizitų lentelės yra svarbios, tačiau neužtikrina, kad pagalba pasieks tuos, kuriems jos reikia. Kur kas naudingiau būtų analizuoti pagalbos teikimo klaidas, kurias įvykis galbūt išryškina. Svarbu pabrėžti, kad šiandien pagalba jau yra ir ją galima gauti.
Kai rajono žiniasklaida rašo apie suicido įvykį, labai svarbu paminėti apie čia jau įdiegtus savižudybių prevencijos algoritmus, kurie jau veikia Kupiškyje, Zarasuose, Alytuje, plinta visoje Lietuvoje. Šviesti žmones apie skubią pagalbą, pavojaus ženklus, rizikos veiksnius galėtų ir žurnalistai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Antidepresantai ir Savižudybės Rizika
Svarbu paneigti klaidingą požiūrį, kad antidepresantai tiesiogiai kaltinami dėl savižudybių. Suicido rizika padidėja tik labai nedideliam procentui pacientų, vartojančių antidepresantus. Šią rizikos grupę sudaro tie, kurie, be gydomos ligos, turi dar ir asmenybės sutrikimų, taip pat paaugliai. Išvesti iš pusiausvyros tokius asmenis gali koks nors gyvenimo įvykis, ir tai tiesiog sutampa su antidepresantų vartojimu.
Kita vertus, savižudiškas mintis ligonis kartais lengviau gali įgyvendinti būtent sveikimo metu, kai atgauna aktyvumą, kritiškumą, ypač negaudamas psichoterapijos. Todėl gydyti vaistais negalima vykti be įdėmios psichiatro stebėsenos, bet to, tai turėtų būti derinama su psichoterapija.
Specialistų Reakcija ir Atsakomosios Nuomonės Formavimas
Jei neišeina apeliuoti į žurnalistų ir vadovų sąmoningumą, veiksmingesnis būtų ne baudimas, o derama specialistų reakcija, atsakomosios nuomonės formavimas. Pavyzdžiui, kokia nors „Supuvusio pomidoro" premija, teikiama Psichiatrų asociacijos neetiškiausiai publikacijai.
Psichiatrų tyla viešojoje erdvėje nėra gera byla. Turėtume sekti psichologų pavyzdžiu, kurie kur kas sėkmingiau bendrauja su žiniasklaida.
Teisinė Atsakomybė
Lietuvoje yra įstatymas dėl privedimo prie savižudybės. Tas žurnalistas, kuris laikosi etikos kodekso ir specialistų rekomendacijų, yra teisiškai apsaugotas. Jeigu nusižudžiusiojo artimiesiems pavyktų įrodyti, kad šis prieš mirtį žvalgė interneto portalus, kur buvo aprašomi tokie pat savižudybės metodai, jie galėtų įrodyti tos žiniasklaidos priemonės vadovų kaltę. Todėl patiems žurnalistams svarbu laikytis rekomendacijų - ir dėl pažeidžiamos mūsų visuomenės dalies, ir tam, kad jie patys būtų apsaugoti.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Savižudybių Prevencija Lietuvoje: Iniciatyvos ir Programos
2013 m. buvo patvirtintas pirmasis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) psichikos sveikatos veiksmų planas 2013-2020 m. Neatskiriama jo dalis - savižudybių prevencija, kuria siekiama iki 2020 m. Remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis, per pastaruosius trejus metus savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo 20 proc., o mažiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo 2017 m. (26 savižudybės 100 tūkstančių gyventojų). Tačiau tai turėtų būti tik savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencijų mūsų šalyje pradžia - Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta per ateinančius trejus metus savižudybių skaičių sumažinti 36 proc., o iki 2025 m. - net 60,5 proc.
Visuomenės nuostatos savižudybių problemos atžvilgiu keičiasi. Prieš 10 metų tradiciškai buvo kalbama tik apie emocinės, psichologinės paramos telefonus. Dabar jau yra atsiradę ir išplitę psichikos sveikatos specialistų ir kitų žmonių, susijusių su suicidinės rizikos asmenimis, mokymai, savivaldybių lygmeniu veikia savižudybių prevencijos programos.
Pavyzdžiui, Kupiškio rajono savivaldybėje specialistai aiškiai susitarė, kas ką daro, jei žmogus užsimena apie savižudybę, kur jį nukreipia, kaip bendradarbiauja su psichikos sveikatos centru, kitais specialistais. Tai svarbi iniciatyva, kuri leidžia panaudoti jau turimus resursus ir efektyviai įgyvendinti algoritmus, numatančius bendradarbiavimo tarp specialistų eigą ir taisykles.
Kita svarbi prevencijos priemonė ir pastarųjų metų naujovė savižudybių prevencijos srityje yra tiek vadinamųjų „vartininkų“, tiek specialistų mokymai. „Vartininkais“ (angl. gatekeepers) laikomi tie žmonės, kurie turi didžiausią tikimybę savo darbe susidurti su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę, mėginusiu nusižudyti arba patyrusiu artimojo savižudybę.
Yra žmonių, kurie sunerimsta dėl savo psichinės būsenos ir kreipiasi pagalbos tiesiai į psichikos sveikatos specialistus, bet daug daugiau yra tų žmonių, kurie niekur nebesikreipia, specifinės pagalbos neieško, o tik kam nors užsimena apie savižudybę, ir tai dažniausiai būna šeimos gydytojas, mokytojas, socialinis darbuotojas, policijos pareigūnas ir pan.
Savižudybės rizikos įvertinimo ir valdymo metodas (CAMS) yra mokslo įrodymais grįstas efektyvus pagalbos būdas asmenims, galvojantiems apie savižudybę. Naudojant CAMS metodą psichiatrams ir psichologams siūlomas papildomas įrankis savižudybės rizikai įvertinti, teikiamos pagalbos efektyvumui padidinti ir savižudybės grėsmei sumažinti. CAMS metodas labai tinkamas, kai žmogus yra ūmioje krizinėje situacijoje, jam tuo momentu labai sunku, kyla minčių nusižudyti.
Savižudybių Atvejų Analizė ir Pagalba Artimiesiems
Vilniaus universiteto Suicidologinių tyrimų centro mokslininkai, siekdami nustatyti tikslingiausius savižudybių prevencijos židinius, jau trečius metus iš eilės Vilniaus mieste atlieka savižudybių atvejų analizes. Šiuo tyrimu nustatyta, kad žmonės prieš nusižudant dažniausiai vis dėlto kreipiasi pagalbos. 2018 m. analizės duomenimis, 69 proc. vilniečių prieš savižudybę lankėsi pas gydytojus (dažniausiai pas šeimos). 38 proc. tyrimo dalyvių buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai. Fizinės sveikatos sutrikdymai buvo minimi 75 proc. savižudybės atvejų.
Didžioji dauguma (61 proc.) tyrimo dalyvių minėjo, kad jų nepasiekė jokia informacija apie psichologinę pagalbą, skirtą nusižudžiusiųjų artimiesiems, nors ji teikiama asociacijoje „Artimiems“. Niekaip nepavyksta įdiegti sistemos, kad nusižudžiusiojo artimieji, kurie patys tampa padidėjusios rizikos grupės dalimi, būtų nukreipiami gauti specializuotą psichologinę pagalbą (pvz., gautų informacinį lankstinuką). Tai tikslinga daryti maždaug po mėnesio, kai žmogus bando atsigauti po artimojo savižudybės ir pradeda ieškoti būdų, kaip tą padaryti.
Reikšmingai didelė prieš tai tyrimuose dalyvavusių nusižudžiusių žmonių artimųjų dalis pakalbiuose su psichologais yra nurodę, kad dalis vyrų, kurie nusižudo, dažnai turi alkoholio vartojimo problemų, o dėl to neretais atvejais praranda vairuotojo pažymėjimą. Todėl šioje situacijoje matome galimybę. Neblaivūs vairavę ir dėl to teisės vairuoti netekę žmonės yra nukreipiami į vairavimo mokyklas, kur turi gauti ir psichologų konsultacijas.
Išvados
Žiniasklaida turi didelę galią formuoti visuomenės nuomonę apie savižudybes ir prisidėti prie prevencijos. Laikantis etikos kodekso, specialistų rekomendacijų ir atsakingai informuojant apie šią opią problemą, galima sumažinti savižudybių skaičių ir padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Svarbu atminti, kad savižudybė nėra išeitis, o pagalba yra prieinama.
tags: #psichologine #pagalba #savizudybes #atveju #journal