Laukiantis mažylio, moters gyvenime įvyksta didelių pokyčių, kurie paliečia ne tik kūną, bet ir psichiką. Motinystė - tai pilnas patirčių patyrimas, tačiau kartais viduje sunku susigaudyti, suprasti save ir sau padėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip moteris gali pasirūpinti savo emocine gerove laukiantis ir auginant vaiką, kada kreiptis į vaikų psichologą ir kur rasti pagalbą.
Emociniai pokyčiai laukiantis ir po gimdymo
Laukiantis kūdikio, moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. Tai natūralus procesas, reikalingas tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir geriau suprasti jo poreikius. Tačiau šie pokyčiai gali būti ir iššūkis, todėl svarbu išmokti nuraminti save - ne tik mintis, bet ir kūną.
Pirmosios valandos po gimdymo yra ypatingai svarbios kuriant ryšį su vaiku. Šį laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, nes jis gali nulemti vėlesnę moters savijautą. Žindymas taip pat turi didelę įtaką emocinei būklei. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti pozityvių emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.
Adekvatūs lūkesčiai sau ir lėtas grįžimas į gyvenimą
Motinystė yra didelis gyvenimo pokytis, procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį reikėtų niekur neskubant visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai turi įtakos, ar moteris turės polinkį į depresiją po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
Laikas sau ir socialiniai santykiai
Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės. Socialiniai santykiai taip pat yra vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kada kreiptis į vaikų psichologą?
Vaikų psichologas gali padėti moterims įvairiais gyvenimo etapais, ypač kai:
- Jaučiatės pasimetusi, pavargusi, liūdna, kalta, išsigandusi, nerimastinga, pikta.
- Motinystė neteikia džiaugsmo tiek, kiek tikėjotės.
- Santykiai su vyru šlubuoja.
- Jaučiatės bloga mama.
- Jaučiate, kad kažkas „negerai“, tik nežinote kas.
- Susiduriate su pogimdymine depresija.
- Vaiko elgesys tampa sunkiai suvaldomas, neprognozuojamas.
- Vaikas turi daug pykčio.
- Vaikas patiria sunkumų bendraujant su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis.
- Staigiai pasikeičia vaiko elgesys, nuotaika.
- Ištinka šeimos krizės (skyrybos, antro, trečio vaiko gimimas, ėjimas į darželį, mokyklą, gyvenamosios vietos keitimas, mirtis).
Kaip paruošti vaiką pokalbiui su psichologu?
Jei nusprendėte kreiptis į vaikų psichologą, svarbu tinkamai paruošti vaiką pokalbiui, kad susitikimas būtų naudingas ir nesukeltų baimės ar pasipriešinimo:
- Negąsdinkite. Nepateikite apsilankymo pas psichologą kaip bausmės. Padrąsinkite vaiką.
- Sakykite teisybę. Nemeluokite, paaiškinkite vaikui, kur jis eis ir kas vyks.
- Apie psichologą kalbėkite pozityviai. Kaip Jūs kalbėsite apie psichologą, taip vaikas jausis konsultacijos metu.
- Paskatinkite pagalvoti apie savo sunkumus. Prieš konsultaciją su psichologu būtų naudinga, jei vaikas pagalvotų apie tai, ką norės psichologui papasakoti, kas jį neramina, dėl ko jam skauda širdelę, ko jis bijo ir pan.
- Neverskite kalbėti. Jei vaikas kategoriškai teigia, kad pas psichologą nekalbės, negrasinkite, kad būtinai turės kalbėti.
Pirmajame vaiko konsultacijoje visada turi dalyvauti vienas iš tėvų. Dar geriau, jei dalyvauja visa šeima. Pirma konsultacija yra skirta rekomendacijų tėvams suteikimui.
Kur kreiptis pagalbos?
Lietuvoje yra daug organizacijų ir specialistų, teikiančių psichologinę pagalbą moterims ir šeimoms:
- Visuomenės sveikatos biurai: rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai: teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
- Mobilios krizių įveikimo komandos: esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
- Būtinoji pagalba: Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112.
- Pogimdyminės depresijos centras: švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Mamos linija: Anoniminė emocinė parama el. paštu.
- Programėlė „Ramu“: tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
- Savitarpio grupės: Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis.
- Psichikos sveikatos centrai: Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- Namų mama: Nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje.
- Viltes linija: teikiama emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo. 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
- Jaunimo linija: Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- Tu esi: informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt
- Caritas Motinos ir vaiko globos namai: paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos / Odminų g.
- Programėlė „Atsipūsk“: dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą.
- Programėlė „Pagalba sau“: emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
- Mama mums rūpi: pogimdyminės depresijos prevencija. Informacija, nemokamos paskaitos tėvams, terapinės savipagalbos grupės.
Taip pat galite kreiptis į šiuos specialistus:
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- Klinikinės psichologijos magistrė: Konsultacijoms gyvai galima atvykti į kabinetą Šaltinių g. Turinti 7 metų patirtį dirbant su vaikais, suaugusiais ir mamomis, išgyvenančiomis emocinius sunkumus nėštumo ar pogimdyminiu laikotarpiu.
- Psichologai-konsultantai „Mama mums rūpi“: teikia psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu.
Slapukų naudojimas ir duomenų apsauga
Šiame straipsnyje taip pat norime atkreipti dėmesį į slapukų naudojimą interneto svetainėse. Slapukas - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai naudojami tam, kad svetainė prisitaikytų prie Jūsų poreikių ir norų, pagerintų funkcionalumą, prisimintų Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Taip pat slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, sužinoti, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.
Svetainėse taip pat gali būti naudojamos „Pixel“ žymos - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, kuris įrašo informaciją apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate svetainėje.
Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukai gali galioti skirtingą laikotarpį, bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Psichoterapija - kelionė į save
Psichoterapija tai kelionė į save. Tai laikas vidinei kelionei, tai galimybė atrasti savo kelią, patikėti juo, priimti jį, atverti savo žaizdas, susitikti su savo šešėliu. Tai galimybė užmegzti gilesnį ryšį su savimi, su kitu žmogumi, su pasauliu. Tai erdvė išgirsti save, patirti ir iš tiesų susidomėti savo gyvenimu.
Emocinis lopšys gimstančiam kūdikiui
Mamos ir tėčio jausmai bei jų tarpusavio sutarimas gimstančiam kūdikiui yra emocinis lopšys, kuriame jis čiūčiuosis ir augs daugelį mėnesių. Čia mokysis bendrauti, jausti, bendradarbiauti, formuosis kaip asmenybė. Todėl pasirūpinti jaukia, saugia, ramia, jautriai atliepiančia emocine aplinka ir santykiais yra labai svarbu.
Taip pat skaitykite: Emocijų analizė vaikų kūryboje
tags: #vaiku #psichologas #moterims #konsultacijos