Įvadas
Kūno ir sielos ryšys yra sena tema, kurią nagrinėjo filosofai, teologai ir mokslininkai. Šiandien psichologija siūlo holistinį požiūrį į žmogaus gerovę, pripažindama, kad fizinė ir psichinė sveikata yra neatsiejamos. Šiame straipsnyje nagrinėsime kūno ir sielos psichologijos aspektus, remdamiesi įvairiais požiūriais ir tyrimais.
Psichosomatinis ryšys: sielos šauksmas
Asta, kūno ir sielos namų „Hamsa House“ įkūrėja, teigia, kad visų negalavimų prigimtis yra psichosomatinė. Tai reiškia, kad emocijos ir mintys gali turėti tiesioginį poveikį fizinei sveikatai.
Vaikystės patirtys ir emocinės žaizdos
Anot A. Asteen, nuoskaudas, pyktį ir negatyvą dažnai atsinešame iš vaikystės. Šios neišspręstos emocijos gali pasireikšti įvairiais fiziniais simptomais, tokiais kaip nugaros skausmai, migrenos, odos ligos ir alergijos.
Ignoruojami signalai ir sunkios ligos
Jei ignoruojame slogią nuotaiką, nerimą ir nuovargį, vėliau gali išsivystyti panikos priepuoliai ar depresijos epizodai. Jei ir toliau ignoruojame šiuos signalus, gali prasidėti sunkios, metafizinės ligos: autoimuninės, onkologinės, neurologinės.
Tradicinės medicinos ribotumai
Tradicinė medicina dažnai nelinkusi ieškoti ligų priežasčių ir stoja į kovą su pasekmėmis. A. Asteen patirtis rodo, kad visos ligos yra emocinės - tam tikrų minčių ir suvokimų išraiška kūnuose.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Astos istorija: kelias į išgijimą
Asta pasidalijo savo istorija, kurią skirsto į tris etapus. Pirmasis siekia vaikystę, šeimoje su nelaimingu, ieškančiu ir atsakymų nerandančiu tėčiu. Vėliau jau paauglystė ir sunki tėčio diagnozė: amiotrofinė lateralinė sklerozė arba, paprastai sakant, raumenų distrofija.
Vaikystės išgyvenimai ir pyktis
Nors Asta buvo užsibrėžusi gyventi visiškai kitaip, geriau, nei jos tėvai, kitaip nei tėtis - pastebėjo, kad jai kyla tam tikros reakcijos, įtampos labai artimos tėčio išgyventoms. Susikaupęs pyktis niekur nedingo.
Emociniai išgyvenimai ir fizinė kančia
Galiausiai emociniai išgyvenimai peraugo į fizinę kančią: migrenos priepuoliai, panikos atakos, depresija, viso kūno skausmai. Tradicinė medicina atsakymų nedavė. Diagnozuodavo, kad esu visiškai sveika, nors skausmai buvo sunkiai pakeliami, o kartais atrodydavo, kad negaliu prakvėpuoti ir tuoj uždusiu.
Proveržis: savęs meilė
Vieną dieną Asta pajuto suvokimą, kad toje kančioje esu, nes niekada savęs nemylėjau. Kad aš sukūriau save ir savo kančią. Pakilusi iš lovos, mergina save apkabino ir pasižadėjo besąlygiškai save mylėti, kasdien vis labiau.
Miastenija: sunkus išbandymas
Astos laukė sunkus išbandymas: įtampos kūne sukūrė dar vieną problemą - aktyvavosi gan retas sutrikimas, sunkumas kramtant. Kelerius metus moteris galėjo valgyti tik trintą maistą. Galiausiai Astai diagnozavo nervų-raumenų ligą miasteniją.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Pasitikėjimas ir pasveikimas
Asta sąmoningai nusprendė išeiti iš tos baimės. Pasirinkau pasitikėjimo poziciją, nusprendžiau savyje kurti sveiką žmogų. Ėmiau vertinti tai, kas man dar liko - nors esame įpratę matyti, ko negalime ir neturime. Manyje gimė dėkingumas viskam, net savo ligai.
Svarbiausios pamokos
Asta atsikratė aukos pozicijos ir sukūrė save tokią, kokia norėjo būti. Laimėtoja Asta tapo atskleisdama meilės sau jausmą, o pasitikėjimas savimi ir didžiuoju planu atnešė begalinį dėkingumo jausmą.
Hipnoterapija: kelionė į pasąmonę
Keliaudama vidinio augimo keliu, Asta atrado hipnoterapiją. Pasak terapeutės, hipnozė atskleidžia, kiek daug atsinešame į savo dabartinius gyvenimus iš praeities, kaip tai mus veikia - visgi svarbiausi mūsų patyrimai glūdi vaikystėje.
Kompleksinė terapija
Asta greit pajautė, kad vien hipnoterapijos žmogui išgyti pilnai neužtenka. Po tokios terapijos visuomet seka ryškus pagerėjimas, tačiau žmogus papildomai turi keisti savo mąstymo būdą ir sargdinančius įsitikinimus. Terapija, kurią ji taiko visuomet yra kompleksinė.
Būdas pasveikti - tapti kūrėju
Žmogus turi imtis aktyvių veiksmų ir pats tapti kūrėju. Savęs, savo gyvenimo, savo likimo kūrėju. Turi pasikeisti žmogaus požiūris, įvykti stipri transformacija, tik tada kinta jo būsena, traukiasi ligos.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Pagalba kitiems
Dažniausiai pasitaikantys atvejai (ir daugiausiai pasveikimų) - tai depresija, panikos atakos, nerimas. Šie negalavimai, pasak Astos, labiausiai būdingi šiuolaikinei skubančiai, aukščiausius sau ir aplinkiniams reikalavimus keliančiai, pervargusiai visuomenei.
Psichoterapija: gydantys veidrodžiai
Psichoterapinėje bendruomenėje pabrėžiama, kad gydo veidrodžiai. Veidrodžiai rodo mums, kokie esame, iš pačių įvairiausių pusių, tereikia juos šiek tiek pastumti, pasukti kampu…
Bendruomenės galia
Bendruomenė, visuomenė, grupė, šeima, bažnyčia gydo dvasiškai… Negali būti „Aš” be atspindžio „Tu”, „Mes”, „Jie” veidrodžiuose. Negali būti tėvo be sūnaus, senelio be anūko. Senatvės -be jaunystės… Viso šito - be abipusės atsakomybės, atitikimo vienam kito…
Atitikimas ir realumas
Tikri atitikimai su visu realumu ir įvairove randasi skyriuje, kur yra arba „kritinė masė”, arba daugybė gyvų asmenybių, santykių, „veidrodžių”, kuriuose galima ne tik atsispindėti, bet ir palyginti save ir statiškai, ir dinamiškai, pamatyti savo praeitį, dabartį ir ateitį…
Dvasinis konkretumas
Jeigu pacientas turi sunkumų su tėvais, skyriuje yra vyresnių už jį žmonių, turinčių sunkumų su vaikais. Jei sunkumų su vaikais - yra jaunesnių… Sunkumų su sutuoktiniu - aplink pakanka vyrų ir moterų… Galima ne atmintyje „sukti juostą” su vis tomis pačiomis scenomis, bet rasti realų atitikmenį.
Skyriaus įkūnijimas
Jau tada, kai pacientas atvyksta į skyrių ir siūlome jam tam tikrą palatą, planuojame pagal galimybes ir atitinkamą „veidrodinę” aplinką. Neretai nuo pirmosios dienos rekomenduojame „apsidairyti” ir pasakyti, kuriuose iš „namiškių” pacientas atpažįsta savo charakterį, jausmus, mąstymo būdą, elgesį…
Dvasiniai darbo aspektai
Jeigu prisiimu dalį atsakomybės (tik dalį) už kitus, tada jiems atsiranda noras imtis dalies atsakomybės už save… Taip pat ir vienam už kitą. Ir ima dalį mano atsakomybės už mane… Ir suteikia man teises…
Gėris ir stebuklas
Būdamas piktas, baimingas, nedvasingas žmogus, galėjo nutarti, kad girdi ir mato haliucinacijas, kad, sulaukęs 70 metų, išsikraustė iš proto, po kontūziju, traumų, nuo senatvės… Bet jis nustebo. Susitiko su stebuklu… Buvo nuostabu.
Kūno ir proto problema: filosofiniai ir moksliniai požiūriai
Kūno ir proto problema kelia klausimą, koks ryšys egzistuoja tarp psichinių ypatybių ir fizinių ypatybių. Nuo Platono sielos sampratos iki XX a. pab. Svarstant kūno ir psichikos ryšio klausimą dažniausiai buvo laikomasi dviejų pagrindinių požiūrių: monistinio ir dualistinio.
Monizmas
Monistinio požiūrio atstovai teigė, kad psichikiniai ir fiziniai reiškiniai ontologiškai nėra skirtingų rūšių objektai. Monistinė paradigma taip buvo skirstoma į idealistinę ir materialistinę.
Dualizmas
Dualistiniame požiūryje pripažįstama, kad abi būsenos, fizinės ir psichinės, egzistuoja, tačiau jų negalimą asimiliuoti. Dualizmas taip turi ne vieną atšaką, iš kurių mums svarbiausios - sąveikos dualizmo atšakos.
Platonas ir Aristotelis
Dualizmo apraiškos yra aptinkamos jau senovės Indijos filosofinėje mintyje, tačiau vakarų filosofijoje vienas pirmųjų aprašęs ryšį tarp sielos ir kūno buvo Platonas. Aristotelis ne visai sutiko su savo mokytojo idėjomis šiuo klausimu ir pateikė savų įžvalgų.
Renė Dekartas
Tikriausiai žymiausias dualizmo atstovas yra prancūzų filosofas Renė Dekartas. Pagal jo egzistuoja dvi substancijos - proto ir kūno. Proto - visa, kas yra mumyse ir ko niekaip neįsivaizduojame priklausant kūnui, pvz., mintys (norai priklausantys nuo laisvos valios ir potyriai priklausantys nuo aplinkos).
Psichosomatiniai sutrikimai
XX a. ypač paplito psichosomatiniai sutrikimai. T.y. tokie sutrikimai, kurie reiškiasi kūniškais simptomais, tačiau neturi somatinio pagrindo. Mokslinė perspektyva (XIX a. - XX a.).
Kūno psichoterapija
Vienas iš kūno psichoterapijos pradininkų buvo Wilhelm Reich. Jis ir jo pasekėjai yra laikomi kūno psichoterapijos pradininkais. Reich tapo žymus dėl savo idėjos apie raumenų įsitempimą. Pasak jo, raumenų įsitempimas atspindi išstumtas emocijas.
Ateities perspektyvos
Galima sakyti, kad kūno ir sielos problema vis dar lieka neišspręsta, kadangi atsiranda tyrimų, kurie parodo, jog mūsų psichika ir sąmonė tėra biologinio procesų veikimas, tačiau greitai randasi ir tyrimų, kurie tai paneigia. Ši problema turėtų būti sprendžiama jungtinėmis pajėgomis su filosofais, psichologais ir neuromokslininkais.
Sielos samprata įvairiose kultūrose
Siela - kažkas, esantis mumyse, kas mus daro tokius, kokie esame. Senovės filosofai, tokie kaip Platonas, pasaulį vertino kaip tam tikrą dvasinę esybę, ir pasaulio sielos idėja tais laikais buvo pavadinta „anima mundi“.
Rozenkreiceriai ir alchemikai
Rozenkreiceriai taip pat buvo įsitikinę, kad pasaulis turi sielą. Alchemija - mokslas apie pasikeitimus. Kadangi mes visi esame susiję per „anima mundi“, kiekvienas iš mūsų turime potencialą atskleisti išmintį, esančią pasaulio sieloje.
Homeras ir Biblija
Homeras sielą mini kaip tam tikrą daiktą, suteikiantį žmogui gyvybę. Biblijos pasakojimuose galva paprastai nukertama už baisiausias piktadarystes. O senovės egiptiečiai tikėjo, kad siela gyvena žmogaus galvoje, taigi ją nukirtus galima visiškai sunaikinti sielą - taip nubaustasis mirtimi negalėjo tikėtis pomirtinio gyvenimo.
Čiaudėjimas ir siela
Vienoje Midrašo (judėjų alegoriniai Senojo Testamento komentarai) istorijoje čiaudėjimas yra siejamas su mirtimi - čiaudėjant siela palieka kūną. Pavyzdžiui, Polinezijos gyventojai tiki, kad čiaudėjimas reiškia, jog žmogaus siela grįžo į kūną, kurį buvo laikinai palikusi.
Reinkarnacija
Reinkarnacijos idėja yra daugiau susijusi su budizmu, tačiau ir judėjų teologijoje užsimenama, kad visos sielos patiria reinkarnaciją. Pagal Kabalą sieloje yra 613 kanalų.
Nukirstos galvos ir zombiai
Pasak A.Kriuito, vietos gyventojai vertino nukirstas priešų galvas visai ne todėl, kad tai buvo karo trofėjai, o todėl, kad tikėjo, jog galvose esama tam tikros medžiagos, kurioje gyvena siela. Daugybėje siaubo filmų teigiama, kad zombiai - tai tušti apvalkalai be sielos, kadaise buvę žmonėmis.
#
tags: #psichologija #apie #kuno #siela