Įvadas
Donata Lukošienė - psichologė, aktyviai veikianti Lietuvos kurčiųjų bendruomenėje ir siekianti užtikrinti kokybišką bei prieinamą psichologinę pagalbą lietuvių gestų kalba. Jos ilgametė patirtis ir nuolatinis domėjimasis kurčiųjų poreikiais leidžia jai sėkmingai prisidėti prie psichikos sveikatos gerinimo šioje bendruomenėje. D. Lukošienė ne tik teikia individualias konsultacijas, bet ir aktyviai šviečia visuomenę psichologijos klausimais, pritaikytais kurtiesiems, bei inicijuoja naujas paslaugas, atitinkančias specifinius šios bendruomenės poreikius.
Tarptautinė konferencija „Psichikos sveikata visiems: pagalba kurčiųjų bendruomenei be kliūčių“
Donata Lukošienė, kaip psichologė iš Lietuvos kurčiųjų draugijos, dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Psichikos sveikata visiems: pagalba kurčiųjų bendruomenei be kliūčių“, kuri vyko 2024 metų birželio 19 d. Klaipėdos universiteto Aula Magna salėje. Šis renginys buvo skirtas psichikos sveikatos specialistams, švietimo pagalbos specialistams, gestų kalbos vertėjams, kurčiųjų bendruomenei ir visiems, kuriems rūpi įtrauki visuomenė bei žmogaus psichinė sveikata. Konferencijos tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į kurčiųjų asmenų psichinę sveikatą, dalintis žiniomis apie emocinės gerovės svarbą bei aptarti pagalbos ir stiprinimo galimybes Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Kartu su D. Lukošiene pranešimus skaitė ir kiti specialistai: Dr. Josefine Andin iš Švedijos, Ramūnas McRae iš Australijos, Vilma Narkevičienė iš Lietuvos kurčiųjų draugijos, Dr. Stefania Fadda iš Italijos, Virga Rimkuvienė iš Lietuvių gestų kalbos vertimo centro bei Vilma Mažeikienė iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos.
Psichologinės pagalbos teikimas lietuvių gestų kalba
Nuo 2012 metų D. Lukošienė teikia psichologinę pagalbą lietuvių gestų kalba. Nuo 202_. metų rugsėjo ji su dar trimis psichologėmis prisidėjo prie naujo Lietuvos kurčiųjų draugijos projekto, kuriuo siekiama padidinti psichologinės pagalbos prieinamumą kurtiesiems. D. Lukošienė pabrėžia, kad konsultacija gestų kalba yra tiesioginė, be tarpininkų, todėl dažnai kurtiesiems ji priimtinesnė. Tokiu būdu jie gali atsiverti, laisvai bendrauti ir jaustis suprasti. Ji atkreipia dėmesį, kad nors vertėjai privalo užtikrinti konfidencialumą, kurtieji ne visada tuo tiki, jie turi savo simpatijų ir antipatijų. Be to, dažniausiai kiekvieną konsultaciją verčia vis kitas vertėjas, o tai klientui gali pasirodyti nepatikima.
Psichologinės pagalbos poreikis ir jo augimas
D. Lukošienė pastebi, kad pastarąjį pusmetį padaugėjo besikreipiančiųjų pagalbos. Nors kurtieji džiaugiasi galimybe konsultuotis be tarpininkaujančio vertėjo, panašiai kaip ir girdintieji, jie į psichologo kabinetą dažnai pasibeldžia tik tada, kai problema tampa išties didelė. Tai rodo, kad svarbu ne tik užtikrinti prieinamumą, bet ir skatinti kurčiuosius kreiptis pagalbos anksčiau, nelaukiant krizės.
Bendradarbiavimas su Lietuvos kurčiųjų draugija
Šių metų rugsėjo pradžioje Lietuvos kurčiųjų draugija pasidalijo žinia, kad nuo šiol nemokamą psichologinę pagalbą lietuvių gestų kalba visiems norintiesiems vietoj vienos psichologės teiks net keturios. Tai nemažas žingsnis į priekį, džiaugiasi D. Lukošienė. Ji teigia, kad nuo rugsėjo Lietuvos kurčiųjų draugija turi keturias gestų kalba konsultuojančias psichologes. Iki šiol dirbo viena psichologė ir tik nuotoliniu būdu. Psichologų, dirbančių su kurčiaisiais, Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau jie dirba konkrečiose įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose ar kurčiųjų reabilitacijos centruose, vadinasi, teikia paslaugas tik tam tikrai grupei žmonių.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
D. Lukošienė dėsto: „Pastebime psichologinės pagalbos gestų kalba poreikį, kurtieji džiaugiasi galimybe ja pasinaudoti. Džiaugiasi ir įvairių institucijų specialistai, pavyzdžiui, socialinių paslaugų centrai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, nes jau turi kur nukreipti žmones, turinčius klausos negalią.“ Šiais pasiekimais tikrai galime pasidžiaugti, sako pašnekovė.
Iššūkiai ir ateities planai
D. Lukošienė atkreipia dėmesį, kad trūksta specifinių paslaugų, kurios turi būti teikiamos remiantis kurtiesiems tinkama metodika. „Pavyzdžiui, įprastai psichologai dirba skirtingose srityse, su skirtingo amžiaus klientais ar temomis, į kurias gali pasigilinti ir dirbti nuosekliai. Taip pat labai trūksta psichologinių grupių gestų kalba ir pagalbos priklausomybių turintiems kurtiesiems. Tai specifinės paslaugos, kurios turi būti teikiamos remiantis kurtiesiems tinkama metodika. Kol kas tinkamų formų šiose srityse dar tik ieškome“, - kalba D.
Problemų panašumai tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų
Darbo patirties ir girdinčiųjų bendruomenėje įgijusi psichologė D. Lukošienė pasakoja, kad tiek girdintiesiems, tiek kurtiesiems ir neprigirdintiesiems kylančios problemos, dėl kurių jie nutaria kreiptis į psichologą, panašios. „Klausos negalią turintys žmonės, kaip ir dauguma girdinčiųjų, jautriai išgyvena pandemijos laikotarpį dėl nežinomybės, nesaugumo, sklindančios dezinformacijos, vienišumo. Šiuo laikotarpiu tikrai padaugėjo besikreipiančiųjų į psichologą. Kurtieji dažniau kreipiasi dėl nerimo, vienišumo, šeimos konfliktų, smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių problemų, tačiau tai būdinga ir girdintiems žmonėms“, - sako D.
Švietimas psichologijos klausimais
Kurtiesiems trūksta ne tik žinių psichologijos temomis, bet ir galimybių jų gauti, sako psichologė D. Lukošienė. Socialiniame tinkle specialistė dalijasi gestų kalba vedamais vaizdo įrašais ir patarimais, kaip tvarkytis su stresu, nuraminti protą ir kūną. D. „Žinių psichologijos temomis kurtiesiems labai trūksta, o galimybių tų žinių gauti - labai mažai. Kadangi pagalba gestų kalba Lietuvos kurčiųjų draugijoje teikiama trečius metus iš eilės, pastebime, kad poreikis tikrai didėja, nes žmonės apsipranta, vis dažniau išdrįsta kreiptis. Dabar, kai padidėjo psichologų skaičius ir dirbame keturios, tikimės, kad šią sritį dar labiau išjudinsime“, - viliasi D.
Požiūris į psichologinę pagalbą
Kurčiųjų ir girdinčiųjų požiūris į psichologinę pagalbą yra gana panašus. „Kurčiųjų ir girdinčiųjų požiūris į psichologinę pagalbą yra gana panašus. Dalis klientų kreipiasi paraginti kitų arba kai problema yra didelė ir įsikiša kitos institucijos. Kurčiųjų bendruomenei svarbus psichologo pažinojimas, labai daug lemia pirmas kontaktas, kai žmogus pamato, ar pavyks susikalbėti, ar bus suprastas.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Gyvenimo kokybės gerėjimas
Vis dėlto bendrai kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gyvenimo kokybė gerėja, džiaugiasi D. Lukošienė. Jie tampa vis labiau matomi, dažniau atsižvelgiama į jų poreikius. „Kurčiųjų bendruomenei siekiama pritaikyti vis daugiau paslaugų, beje, atrodo, kad vis noriau kurčiuosius įdarbina ir įmonės. Be politinio lygmens pokyčių, matyčiau ir visuomenės požiūrio kaitą: vis daugiau girdinčių žmonių domisi gestų kalba, mokosi jos, klausia, kuo ir kaip gali prisidėti, netgi savanoriauja kurčiųjų organizacijose“, - pasakoja D.
Darbas su kurčiaisiais - nuolatinis mokymasis
Kone dešimtmetį su kurčiaisiais dirbanti D. Lukošienė teigia: „Kasdien mokausi matyti pasaulį per kitokio mąstymo prizmę ir vis kuriu naujas idėjas, ką dar naujo ir įdomaus galiu pasiūlyti šiai bendruomenei.“ Pirmą sykį susitikus su kurčiuoju, svarbiausia nesutrikti ir ieškoti tinkamų būdų, kaip susikalbėti, paaiškina D. Lukošienė: „Ramiai pakartoti, jeigu ko neišgirdo ar nesuprato, parašyti ant lapo ar telefone, o gal pasinaudoti nuotoliniu gestų kalbos vertimu.“
Lietuvos psichoterapijos asociacija (LPtA)
Lietuvos psichoterapijos asociacija (LPtA) yra Lietuvos skėtinė psichoterapijos organizacija, šiuo metu vienijanti dvylika Lietuvos profesinių psichoterapinių asociacijų ir draugijų - įvairių psichoterapijos krypčių psichoterapeutus atstovaujančių organizacijų. LPtA siekdama apsaugoti savo profesiją (psichoterapiją) ir jos aptarnaujamos visuomenės interesus bei užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją įdiegia LPtA psichoterapeutų sąvadą (toliau - sąvadas). Į sąvadą yra įtraukiami tik LPtA narėms priklausantys ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkantys psichoterapeutai.
Į sąvadą yra įtraukiami tik tie psichoterapeutai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
Psichoterapeutai - turintys pilną išsilavinimą pagal nustatytus LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus. LPtA apibrėžia minimalius psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, kurie apima šiuos reikalavimus:
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
- Podiplominių studijų pradžioje asmuo yra įgijęs universitetinį magistro laipsnį (arba pabaigęs vientisąsias studijas, prilyginamas magistro laipsniui) šių profesijų: medicinos gydytojo ar psichologo ar socialinio darbuotojo ar slaugytojo;
- Asmuo yra sėkmingai pabaigęs bent 4 metų trukmės podiplomines psichoterapijos studijas, turinčias tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei atlikęs prižiūrimą psichoterapinę praktiką su 80 val. supervizijų.
Psichoterapeutai su įgytomis teisėm - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau LPtA narė - asociacija/draugija laiduoja už savo dabartinių narių išsilavinimą, jeigu jiems pritrūksta iki 50 val. pasiekti numatytas minimalias psichoterapeuto išsilavinimo ribas pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus.
Psichoterapeutai veteranai - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau turintys ilgą psichoterapinio darbo stažą (virš dvidešimt metų) bei kuriuos pripažįsta ir patvirtina kaip psichoterapeutus konkreti LPtA narė - asociacija/draugija.
Sąvadas yra formuojamas savanoriško dalyvavimo principu. Įrašymas į sąvadą nėra privalomas ir kiekvienas psichoterapeutas pats nusprendžia ar jis nori būti įtrauktas į sąvadą. Į sąvadą yra įrašomos tik tų profesionalų pavardės, kurių išsilavinimą patvirtina konkreti LPtA narė - asociacijos/draugija. Sąvadas yra papildomas ar atnaujinamas du kartus per metus (pavasarį ir rudens pabaigoje).
tags: #psichologija #donata #lukosiene