Žmogaus intuicija, dažnai apibūdinama kaip neapčiuopiamas, logika nepagrįstas jausmas, yra senesnė už loginį mąstymą. Milijonus metų žmonės rėmėsi intuicija, o jų išlikimas tiesiogiai priklausė nuo jos išvystymo lygio. Šiame straipsnyje nagrinėsime intuicijos prigimtį, jos ryšį su pasąmone, kūrybiniu mąstymu ir praktiniais metodais, kaip ją išlavinti.
Intuicija: Sielos ir Širdies Balsas
"Ar tu tai tikrai žinai?" - "Ne, bet intuityviai jaučiu…" Dažnai žodį "intuicija" mes naudojame, kad paaiškintume kažką neapčiuopiamo, nepatvirtinto logika. Tačiau intuicija yra senesnė už loginį mastymą ir milijonus metų žmogus rėmėsi tik ja. Jo paties išlikimas pirmiausia tiesiogiai buvo priklausomas nuo intuicijos išvystymo lygio.
Intuicija - tai būdas, kuriuo žmogaus siela ir širdis bendrauja su sąmone, peržengdama logikos ir sveiko proto ribas. Ji naudoja vizualinius vaizdus, simbolius, metaforas ir archetipus, sukauptus per visą žmonijos vystymosi istoriją. Logika, ribotas sąmonės instrumentas, yra tik mąstymo įrankis, bet ne pats mąstymas. Paradoksalu, bet mąstyti visapusiškai logiškai, racionaliai - neįmanoma. Todėl intuicija padeda pažinti tiesą, nesivadovaujant logika.
Ten, kur protas daro nuoseklius, logiškus žingsnius, tiesiai, tačiau lėtai eidamas link tikslo, intuicija veikia staiga, tartum žaibas. Jai nereikia įrodymų, ji nesiremia samprotavimais. Intuicijos dėka žmogus akimirksniu mato pilną realybės vaizdą. Jis nujaučia, ar netgi aiškiai mato, kaip įvykiai klostysis toliau (bent jau pagrindiniai variantai) ir prie ko veda įvykiai ar drama, kurios esmę taip blogai supranta patys jos dalyviai.
Intuicija ir Insaitas: "Aha!" Momentas
Psichologai mažai supranta, kaip veikia intuicija, ir dar mažiau žino, kaip ją tyrinėti. Dažniausiai jie naudojasi terminu "insaitas" - "praregėjimas": žodis kilęs iš anglų insight, "suvokimas", "praregėjimas", "įsigilinimas į esmę". Šiuo terminu jie vadina tą momentą, kai žmogų staiga apima kokia nors idėja, į galvą ateina užduoties, prie kurios jis ilgą laiko dirbo, sprendimo būdas. Insaitą dar vadina "aha-reakcija" - turima omenyje tie šūksniai, išsiveržiantys iš mūsų, kai tik užčiuopiame problemos esmę ir matome išeitį.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Daugelis šiuolaikinių psichologų mano, jog intuicijos šaltinis - Nesąmoningumas, tiksliau, jo darni sąveika su sąmone. Tyrinėjimai šią išvadą patvirtina. Kai pasireiškia intuicija, ji veikia per nuojautą, archetipus, simbolius. Žmogus su išlavinta intuicija moka subtiliai pajusti pasąmonės informaciją - pavyzdžiui, iš intonacijos, mimikos, gestų, akių išraiškos gali suprasti daug to, ko pašnekovas nenori arba negali pasakyti.
Beveik visa ši informacija į mūsų dėmesio lauką nepakliūna ir nėra paklusni sąmonės kontrolei, tačiau ji visiškai ne pradingsta, nesąmoningame lygyje suformuodama ypatingą, intuityvią patirtį. Intuityvioji patirtis kaupiasi neveikiama mūsų noro ir valios, ji negali nei pasireikšti savaime, nei būti atkartota žmogaus, tačiau aiškiai įtakoja mūsų veiklos ir elgesio pobūdį.
Senovės filosofai Sokratas ir Platonas suprato intuiciją ir intuityvią patirtį daug giliau. Jie suvokė intuiciją kaip sudėtinį žmogaus gebėjimą visapusiškai, holografiškai pažinti tiesą įvairiais aspektais tuo pačiu metu - Praeities, Dabarties ir Ateities, Gyvenimo ir Mirties, Evoliucijos, Erdvės ir Laiko, Amžinybės, Matomo ir Nematomo, Archetipo ir Formos, Dvasinio ir Materialaus. Tai sugebėjimas "pažinti", "prisiminti". Turima galvoje Nemirtingos Sielos patirtis, kurią ji įgijo per ilgą persikūnijimų laikotarpį. Dalį šios patirties siela atpažįsta, prisimena per intuicijos blyksnius, "praregėjimus". Tai gebėjimas suvokti idėjas-archetipus, gebėjimas persikelti už materialaus pasaulio ribų, į idėjų pasaulį ir gyventi jame ar juo bent vieną akimirką.
Kūrybinis Mąstymas ir Intuicija: Voleso Schema
1926 metais amerikiečių tyrinėtojas Grehemas Volesas (Graham Wallas) pasiūlė savo kūrybinio mąstymo proceso schemą, kuri vėliau tapo įžymi. Jis ją sukūrė remdamasis žymių mokslininkų savistabos duomenimis - pirmiausia tai vokiečių fiziologo, fiziko ir matematiko Hermano Helmgolco (Hermann Helmholtz) ir prancūzų matematiko Anri Puankarė (Henri Puancare).
Ši schema susideda iš keturių stadijų:
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
- Pasiruošimas: Laikotarpis, kai nieko nesigauna, kai žmogus galvoja, bando, tačiau viskas nueina perniek.
- Inkubacija: Problemos išnešiojimas. Tariamo sąstingio metas.
- Nušvitimas: Įkvėpimas, atradimas, insaitas. Ateina visada netikėtai, akimirksniu, tartum staigus šuolis.
- Patikrinimas: Praregėjimo (insaito) momentas, idėjos gimimas yra intuityvaus kūrybinio proceso kulminacija.
Šis procesas iki šiol yra nesugaunamas, paslaptingas, beveik mistiškas. Turbūt jis visada liks apgaubtas paslapties šydu. Jei praregėjimo paslaptį pavyktų atskleisti ir jį galima būtų atkartoti, tai didieji atradimai būtų daromi panorėjus, pagal instrukciją, užsakymą.
Nors ir psichologai, ir filosofai sutaria dėl svarbiausio: kelias, vedantis į praregėjimą (insaitą), iš esmės žinomas. Reikia kantriai ir nuosekliai dirbti su konkrečia problema - visapusiškai ją ištirti, stengiantis gauti kiek įmanoma daugiau informacijos, vėl ir vėl mąstyti apie ją, aistringai svajoti išspręsti ją ir tuo pat metu neužsikabinti už šio noro. Vidinis praregėjimas yra ilgalaikio nesąmoningo darbo rezultatas.
Galima būtų manyti, jog sąmoningas darbas buvo vaisingesnis, kadangi buvo padaryta pertrauka, o poilsis suteikė protui jėgų ir gaivumo. Yra dar vienas pastebėjimas dėl to nesąmoningo darbo sąlygų: jis įmanomas, ar bent jau būna vaisingas, tik tuomet, kai prieš jį ir po jo seka sąmoningas darbas. O sąmoningo darbo laikotarpio po praregėjimo reikalingumas ir taip savaime suprantamas. Reikia panaudoti to praregėjimo rezultatą, padaryti iš jo atitinkamas išvadas, sudėlioti į vietas įrodymus.
Kaip Išaukštinti Intuiciją: Praktiniai Patarimai
Norint išaukštinti intuiciją, reikia sąmoningai stengtis ugdyti tam tikrus įgūdžius ir praktikuoti tam tikrus veiksmus:
- Išaukštinti sąmonę: Ilgam neužkliūti už smulkių buitinių problemų. Kasdien rasti laiko išaukštinti sąmonei.
- Išmokti "negalvoti": Intuicija ima veikti tada, kai nustojama mąstyti logiškai.
- Atmesti stereotipus: Kaskart permąstyti visa tai, ką jau žinai.
- Nelikti be veiksmo: Rodyti pastangas ir iniciatyvą.
Pavyzdžiai iš istorijos:
- Išradėjas Elijas Chovė (Elias Jowe) ilgai ir nenuilstamai dirbo, kurdamas pirmąją siuvimo mašiną, bet nieko nesigaudavo. Kartą jis susapnavo košmarą: jį vijosi žmogėdrų gauja, jie jau beveik jį sugavo - jis net gi galėjo įžiūrėti iečių antgalių žybsnius. Viso to siaubo fone Chovė pastebėjo, jog kiekviename tų antgalių pragręžtos skylės, savo forma panašios į siuvimo mašinos adatos auselę. Tik vėliau Chovė suprato, ką jam norėjo pasakyti tas naktinis regėjimas. Tam, kad siuvimo mašina veiktų, reikėjo paprasčiausiai perkelti adatos auselę iš vidurio žemyn, prie smaigalio. Tai ir buvo tas sprendimas, kurio jis ieškojo.
- Voltas Disnėjus labai mėgo klasikinę muziką. Jis tvirtino, jog tik išgirdus pirmuosius garsus, jo sąmonėje ima rastis paveikslėliai. "Muzikoje yra vietų, kurias žmonės sunkiai supranta, kol nepamato ekrane jas įkūnijančių vaizdinių,"- sakė jis.
- Einšteinas kartą pareiškė, kad, jei jį ruoštųsi nužudyti ir jam būtų likusi viena valanda, kad sugalvotų, kaip išsigelbėti, tai pirmąsias penkiasdešimt penkias minutes jis paskirtų klausimo suformulavimui.
Kiti metodai:
- Laisvųjų asociacijų metodas: Praktikuoti laisvą asociacijų srautą, kaip tai darė Leonardas Da Vinčis.
- Dienoraščio rašymas: Polinkis vaizdžiai nupasakoti savo jausmus ir mintis dienoraštyje, eilėse, laiškuose draugams ir artimiesiems.
Kliūtys Intuicijai: "Galvotumas" ir Stresas
Daugelis mūsų problemų tik labiau padidėja nuo mūsų "galvotumo". Kaip ir daugelis genijų, Volfgangas Amadėjus Mocartas tvirtino, jog jis savo kompozicijas kuria mintyse, iki tobulybės šlifuodamas kiekvieną akordą, ir tik tada imasi popieriaus ir plunksnos. Mocartas dažnai stebino savo amžininkus tai sugebėjimu „kurti“ muziką bežaidžiant biliardą, tai atsainiai ir nerūpestingai rašydamas operos „Don Žuanas“ uvertiūrą likus kelioms valandoms iki premjeros. Laiške, parašytame 1789 metais, genialusis kompozitorius pasakoja, kad prieš jam užrašant popieriuje savo kūrinį, jis mintimis jį visą peržvelgia „tarsi akinančiai nuostabią statulą“. Mocartas negrodavo savo kūrinių taip, kaip juos atlieka orkestras - taktą po taktą, jis aprėpdavo visą kūrinį „vienu žvilgsniu“.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Stresas taip pat gali blokuoti intuiciją. Nors atostogos turėtų simbolizuoti poilsį, ramybę ir lengvumą, realiai daugeliui tai tampa dar vienu išbandymu. Todėl viena vertingiausių dovanų sau - sąmoningas sprendimas ilsėtis.
Savigarba ir Intuicija: Būtinybė Palaikyti Gerą Būklę
Aukšta savigarba, arba, kitais žodžiais tariant, maža koncentracija į tai, kad save nuvertini, tam tikra prasme žymi, jog tai psichologiškai sveikas žmogus. Toks, kuris palaiko taikius santykius su savimi. Aukštos savigarbos žmogus apie save galvoja pozityviai, tiki, jog sugebės įveikti kliūtis, ištveria nesėkmes. Mažėjant savigarbai, atsiranda savęs nuvertinimas.
Kaip bendrauti su žmogumi, kurio savigarba akivaizdžiai žema?
Jei tai pašalinis žmogus ir dar geria, tai mes niekuo jam negalime padėti. Matydami, kad tas elektrikas save nuvertina, užuot taisę jo elgesį, galime jam parodyti, kad gerbiame jį, rodydami pagarbą sau.
Jei save nuvertinantis asmuo - tavo artimas draugas, bičiulis ar šeimos narys - kankinasi dėl žemos savivertės, kaip jam padėti ar bent nepakenkti? Jei tai draugas, parodykite, kad yra jums svarbus, kad bendravimas su juo malonus, vertingas.
Ką daryti, jei savigarba pakirsta?
Reikia suprasti, jog būna gerų momentų ir blogų. Kai užeina tos bangos, kai patys save nuvertiname, verta prisiminti paprastą dalyką - viskas praeis. Tada belieka prisiminti ir aklai sau kartoti: „Tai praeis, nes ir anksčiau tai praeidavo.“ Vertėtų nueiti į kiną, pagulėti vonioje ar bent išeiti į lauką. Gerai muzika, kūryba, dainavimas, šokis, sportas, bendravimas su naminiais gyvūnais.
tags: #psichologija #isaukstinti #sprendima