Pasaulis be mitologijos - tai labirintas. Mitai palaiko pasaulio tvarką, diktuoja amžinuosius gyvenimo modelius ir veikia asmeniniu lygmeniu. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologijos mitus, remdamiesi knygų apžvalgomis, atskleisdami, kaip mitai formuoja mūsų supratimą apie save ir pasaulį.
Mitų Galia: Nuo Senovės Pasakojimų Iki Šiuolaikinės Psichologijos
Knygoje „Keliai į laimę. Kaip mitai padeda mums keistis“ J. Campbellas teigia, kad mitai veda žmogų per skirtingus gyvenimo etapus: gimimą, brandą, senatvę ir mirtį. Jie moko pažinti savo prigimtį ir įveikti kasdienybėje iškylančias kliūtis. Pasitelkdamas įvairių tautų senuosius pasakojimus, J. Campbellas parodo, ką mitai mums sako apie vidinį augimą ir laimės paieškas.
Joseph Campbell (1904-1987) - JAV mokslininkas, lektorius, lyginamosios mitologijos specialistas, parašęs daugiau nei 20 knygų. Jo kultinį veikalą „Herojus su tūkstančiu veidų“ žurnalas „Time“ įtraukė į 100 reikšmingiausių XX a. negrožinių knygų sąrašą. Lietuvių kalba taip pat išleistos jo knygos „Mitai, kuriais gyvename“ ir „Deivės“.
Knygos ir Žmogus: Simbiozė, Formuojanti Asmenybę
Egzistuoja kažin kokios jėgos, kurios pastūmėja knygą ir žmogų vienas kitam į glėbį. Tie, kurie degino ir degina knygas gerai žinojo ir žino už ką. Žinoma, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra periodas, kuomet knygos yra tuo kalnu, kuris keliauja pas Mahometą. Tikri skaitymo išminčiai ir knygų kolekcionieriai sako, kad kiekvienai knygai savas laikas, kad kiekviena knyga turi savo skaitytoją, o kiekvienas žmogus savo knygą. Jie pataria: leiskite subręsti skaitytojui, leiskite, kad knygos ir skaitytojo augimo tempai susilygintų, kad jie kartu galėtų dalyvauti „to paties svorio kategorijos pokalbyje“ ir draugystė vienas su kitu nevirstų, kaip kad rašytojas M. Tvenas sakė, „klasika“.
Knygos, net ir jų neskaitančio žmogaus gyvenime egzistuoja, pavyzdžiui, kaip privalomų skaitinių programa mokykloje. Knygos mus migdo, vaikystėje būtinai supykdo, pasitaiko tokių, kurios „apsuka galvą“, o būna tokios, kurios nuvilia, yra ir tokių, kurios geriau būtų negimusios. Pasirodo, kad jos turi dar vieną savybę - knygos itin plepios. Teigiama, kad pati išmaniausia žmogaus išdavikė - jo skaitoma knyga. Nėra labiau išprususio ir labiau intelektualaus išdaviko už knygą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Ką Atskleidžia Knygų Lentynos?
Šiuolaikinės psichologijos naujos kryptys atskleidžia, kad toks smalsumas ne iš malonumo ir ne iš dyko buvimo. Jūs esate tik dar viena paslaptinga žmogiškosios magijos knyga, kurią norėtų perskaityti kiekvienas profesionalas tikėdamas tuo, kad tik šitoje knygoje slypi atsakymai į visus klausimus. Tad įsileidę į savo namus „svetimą specialistą“, kuris su malonumu kaišioja savo ilgą nosį į jūsų knygų lentynas, prisiminkite, kad ką tik jis įveikė pirmuosius Žmogiškosios Komedijos puslapius. Jis jus perskaitė, kaip bejėgę knygą, kuri paprastai negali pasirinkti skaitytojo. Visa paslaptis slypi tame, kad mes galime pasirinkti knygą, kurią skaitysime ir būtent ši laisvė - galimybė pasirinkti mus ir išduoda. Prievarta kalba apie tą, kuris verčia, laisvė pasakoja apie tą, kuris renkasi pats. Tai didysis laisvės paradoksas.
Tie jie - profesionalai, kurie tiki tuo, kad sužinojus tai, kokias knygas jūs skaitote galima sužinoti apie tai, kokie jūs esate. Mūsų klasiko M. Mažvydo raginimas: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit“, pralenkė laiką savo išmintimi, gelme ir įžvalga apie „skaitytojo psichologiją“. Drąsiai galėtume sakyti, kad jis - šio žmogaus pažinimo instrumento pradininkas. Nustebote? Štai ir žmogaus pažinimo formulė: IMKITE-SKAITYKITE-PERMANYKITE. Apie ką gi iš tikrųjų kalbėjo pirmosios lietuviškos knygos - „Katekizmo“ autorius? Apie knygą ar apie žmogų?
Juk visi žinome „su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi“ arba „pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi“, o ir šitaip sakoma: „pasakyk, kokias knygas skaitai, pasakysiu kas esi“. Ar ir apie knygas, kaip apie draugus kalbėti galima? Aktorius R. Po to priduria „negerai, kai kiti mato, kokią knygą skaitai“. Kodėl gi mus galima taip lengvai „perkąsti ir krimsti“? Viskas priklauso nuo to, kaip mes skaitome knygas. Tad kaip mes knygas skaitome? Skaitome taip, „kaip skaitosi“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes skaitome taip, kaip suprantame, skaitome tai, ką mėgstame, skaitome be jokių pastangų. Vengiame tokio skaitymo, kurį mums bando primesti: tėvai, mokykla, universitetas, darbovietė ir pan. Taigi, pasakyk, ką skaitai ir aš pasakysiu, kas tu esi.
Knygų Žanrai ir Asmenybės Tipai: Psichologinis Portretas
Psichologas Kristin Neperud Merz teigia, kad vandenyje daugiausia šlapių akmenų, o mūsų lentynose daugiausia tų knygų, kurias mes dažniausiai skaitome. Panagrinėkime, ką apie mus sako skirtingi knygų žanrai:
- Bestseleriai: Šias knygas renkasi socialūs žmonės, kuriems aplinkiniai turi didelę įtaką. Jie žino, kas yra mada, stengiasi neišsiskirti iš kitų, yra konformistai ir vengia konfliktų.
- Biografijos/autobiografijos/atsiminimai: Šio žanro skaitytojai stengiasi pažinti ir suprasti kitus, gerbia autoritetus, saugo tradicijas ir yra puikūs klausytojai. Tačiau jie per menkai pasitiki savimi ir laukia kitų pritarimo.
- Vaikiškos knygos: Jas skaito tie, kurie turi vaikų, ketina jų susilaukti arba dirba su vaikais. Jei netinka nė vienas iš šių variantų, tuomet jūs kalbatės su savo vidiniu vaiku. Tai nuoširdūs, linksmi, atlaidūs ir atviri žmonės, kurie pasaulį mato kaip gėrį ir stebuklą.
- Klasikinė literatūra: Šio žanro gerbėjai nekenčia paviršutiniškumo, visada siekia tobulumo ir yra labai darbštūs. Tačiau jie pernelyg rimti, formalūs ir nesugeba atsipalaiduoti. Jie taip pat linkę skirstyti žmones į „rašytojus“ (talentus) ir „grafomanus“ (netalentingus asmenis).
- Knygos apie kulinariją, sodininkystę, daržininkystę, gyvūnus, žūklę, meistravimą ir pan.: Šias knygas „vartoja“ tie, kurie džiaugiasi gyvenimu ir iš jo paima viską, ką gali paimti juslėmis. Jie yra pragmatikai, kuriems gražu tai, kas praktiška, ir vertinga tai, kas naudinga.
- Knygos apie sveikatą: Jas skaito arba šios srities specialistai, arba asmenys, kurie linkę rūpintis savimi ir kitais. Jiems svarbus saugumas, jie globėjiški ir kartais turi fobijų, pavyzdžiui, ligos arba mirties baimę.
- Knygos apie verslą, ekonomiką, finansus, politiką: Jie yra tie, apie kuriuos sakoma: „už pinigus gatavas tėvą motiną parduoti“. Tai žmonės, kurie ieško kažko, kas juos uždegtų ir palaikytų kovos, konkurencijos, pergalės dvasią. Jie siekia tapti vadovais, o jų gyvenimas - tai nuolatinės lenktynės.
- Pasakos, mitai, legendos, išgalvotos istorijos ir pan.: Tokio pobūdžio knygas mielai skaito svajotojai, tie kurie turi lakią fantaziją, itin kūrybingi žmonės. Paprastai skaitydami knygas jie ieško įkvėpimo, jų beribės vaizduotės patvirtinimo, palaikymo, supratimo.
- Fantastinė literatūra: Fantastikos mylėtojai dažniausiai yra tie, kurie ieško atsakymų į kitokius klausimus negu tie, kurie paprastai keliami. Tai mokslininko, atradėjo, pionieriaus tipas. Jie ieško naujų idėjų, pasaulio tvarkos modelių, žmonijos ateities hipotezių ir taip toliau.
- Poezija: Šie žmonės myli grožį, visame kame mato grožį. Geba iš pilkos kasdienybės sukurti kažką nepaprasto. Į pasaulį žiūri „užsidėję rožinius akinius“.
- Meilės romanai: Jie - „užkietėję romantikai“. Dažniausiai tai infantilūs asmenys. Ieško tobulos antrosios pusės, laukia princo ant balto žirgo, tiki pelenės istorija, netikėta sėkme, dažnai „bando laimėti milijoną“.
- Knygos apie keliones: Šie žmonės mėgsta nuotykius, iššūkius. Tai labai aktyvus asmenybės tipas. Jis ramus, jei keliauja, tačiau nerimauja, kuomet pasiekia kelionės tikslą.
- Religinio/dvasinio pobūdžio knygos: Tai žmonės, kurių tikslas - tinkamai ir prasmingai nugyventi gyvenimą. Jiems vidus visada svarbiau už išorę. Taip pat jų tikslas - asmeninių gelmių pažinimas, vidinė taika ir ramybė.
Knygos Kaip Savęs Pažinimo Įrankis
Galiausiai visa tai, kas patenka į mus, vieną dieną pradeda mumyse gyventi savarankišką gyvenimą ir formuoti mus. Tai būtų tikra asmenybinių pokyčių revoliucija, jei gebėtume laiku atnaujinti savo knygų lentynas. Knyga - „anoniminė ir pasyvi prievartos ir auklėjimo forma“. Paprastai nesipriešiname tam, ką su mumis išdarinėja tos „tylios kiaulės, kurios knisa labai gilias šaknis“ mūsų vidinėse žemėse. Tai tarsi psichologo M. Eriksono elgesio korekcijos teorija, kuri teigia, kad jei nori pakeisti žmogaus elgesį, tuomet turi jį keisti taip, kad žmogus galvotų, jog viską padarė pats ir tai yra tik jo vieno nuopelnas. Niekas geriau už knygą to itin sunkaus darbo „su žmogumi“ dirbti nemoka. Matyt, iš knygų vertėtų kai ko pasimokyti.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Jei kiekvienos knygos „liežuvėlis būtų, kaip Nemunėlis“, tai vieną dieną mūsų namuose šaukštai kalbėtų, šakutės žydėtų, apatini… Pamenu save pirmuosius žingsnius žengiančią savęs pažinimo, brandumo, augimo kelyje. Tuomet gaudydavau atsiliepimus apie rekomenduojamas knygas, kurias verta perskaityti: iš psichoterapijos institutų puslapių, asmeninių psichoterapeutų svetainių. Per daugelį metų pati esu sukaupusi knygų biblioteką, kuria didžiuojuosi. Draugai žino, kad pas mane galima pasiskolinti (tik būtina grąžinti) vertingų knygų. Dabar jau daugiau perku Kindle formato knygas, nes man jos daug greičiau skaitosi, patogu pasižymėti.
Rekomenduojamos Psichoterapijos Knygos
Dalinuosi savo skaitytų ir rekomenduojamų psichoterapijos knygų sąrašu, suskirstytu pagal tematikas:
Grožinė literatūra apie psichoterapiją:
- Viktor E. Frankl "Ko mano knygose nėra"
- Frank Tallis "Nepataisomas romantikas"
- Stephen Grosz "Paslėptas gyvenimas”
- Ernesto Spinelli "Ne-žinančiojo pasakojimai"
- Irvin D. Yalom "Kai Nyčė verkė"
- Irvin D. Yalom "Melagis ant kušetės"
- Irvin D. Yalom "Laikinos būtybės ir kitos psichoterapinės istorijos"
- Irvin D. Yalom "Gydymas Šopenhaueriu"
- Irvin D. Yalom "Mamytė ir gyvenimo prasmė"
- Irvin D. Yalom "Spinozos problema"
- Irvin D. Yalom "Meilės budelis"
- Irvin D. Yalom "Kasdien vis truputį arčiau"
- Irvin D. Yalom "Tampant savimi"
- Irvin D. Yalom "Terapijos dovana"
- Lina Vėželienė "Septynios didžiosios nuodomės psichologo kabinete"
Psichoterapinė poezija:
- Rupi Kaur "Pienas su medum"
- Rupi Kaur "Saulė ir jos gėlės"
- Vitalija Pilipauskaitė Butkienė “Kvėpuoju. Eilėraščiai"
Apie brandą:
- Carl R. Rogers "Apie tapimą asmeniu: psichoterapeuto požiūris į psichoterapiją"
- Michail Litvak "Kaip sužinoti ir pakeisti likimą"
- James F. T. Bugental "Menas būti gyvam. Egzistencinės tapatybės paieškos"
- Sabine Wery von Limont "Paslaptingas sielos gyvenimas"
- Christophe Andre "Netobuli, laisvi ir laimingi"
- Brene Brown "Didi drąsa"
- Greg McKeeown "Esencializmas. Disciplinuotas mažiau siekimas"
- Joseph Campbell “Mitai, kuriais gyvename"
- Joseph Campbell “Herojus su tūkstančiu veidų"
Apie santykius:
- M. Scott Peck "Nepramintuoju taku. Naujoji meilės, tradicinių vertybių ir dvasinio tobulėjimo psichologija"
- M. Scott Peck "Melo žmonės"
- Harriet Lerner "Pykčio šokis"
- Manuel J. Smith "Kaip sakyti Ne ir nesijausti kaltam"
- Henry Cloud, John Townsend "Ribos. Kada sakyti "taip", kaip sakyti "ne", kad patys tvarkytumėte savo gyvenimą"
- Maja Storch "Stipri moteris ilgisi stipraus vyro"
- Marshall B. Rosenberg “Nesmurtinis bendravimas. Gyvenimo kalba"
Apie konfliktus ir jų sprendimą:
- A. Mindell “Sitting in the fire"
- Joe Goodbread “Befriending conflict"
- Michail Litvak "Psichologinis aikido. Psichologinės savigynos vadovas"
Apie jautrumą:
- Elaine N. Aron "Itin jautrus asmuo"
- Susan Cain "Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs"
Apie nerimą ir baimes:
- Finn Skarderud "Nerimas. Klajonės po modernųjį Aš"
- Gintarė Jankauskienė “Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių"
- Fritz Riemann "Pagrindinės baimės formos"
- Irvin D. Yalom "Žiūrėti į saulę: kaip įveikti mirties baimę"
- J. Brewer “Laisvi nuo nerimo. Nauji moksliniai tyrimai, padedantys atpažinti, valdyti nerimą ir išsivaduoti iš jo ciklų”
Apie traumas ir depresiją:
- Donald Kalsched "Vidinis traumos pasaulis"
- Alice Miller "Kūno maištas"
- Alice Miller "Gabaus vaiko drama ir tikrosios sąvasties paieška"
- Alice Miller "Reikalingas raktas"
- Alice Miller "Gyvenimo keliai"
- Karen Horney "Mūsų vidiniai konfliktai"
- Karen Horney "Neurotiška mūsų laikų asmenybė"
- Janet Geringer Woititz "Suaugę alkoholikų vaikai"
- Sisam Forward, Craig Buck "Toksiški tėvai"
- Bessel Van der Kolk “Kūnas mena viską"
- Alexander Lowen "Depresija ir kūnas"
- David D. Burns "Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija"
- Robert D. Enright "Renkuosi atleisti"
Apie gyvenimo prasmę:
- Viktor E. Frankl "Žmogus ieško prasmės"
- Viktor E. Frankl "Sielogyda"
- Viktor E. Frankl "Žmogus prasmės akivaizdoje"
- Edith Eger "Pasirinkimas”
Apie sapnus ir darbą su jais:
- Robert A. Johnson "Vidinis darbas"
- T. W. Rinpoche "Tibeto sapnų ir miego joga"
- A. Mindell “Dreaming while awake"
- M. Walker “Kodėl mes miegame. Mokslas apie miegą ir sapnus"
- S. Freud “The interpretation of dreams"
- Donald Woods Winnicott “Žaidimas ir realybė"
- James Hillman “The Dream and the Underworld"
- Erich Fromm “Pamiršta kalba. Įvadas į sapnų, pasakų ir mitų supratimą"
- C. G. Jung “Dreams"
- C. G. Jung “Man and his Symbols"
- D. Barrett "The Committee of Sleep: How Artists, Scientists, and Athletes Use Dreams for Creative Problem Solving--and How You Can Too"
- J. Hamel "Art Therapy, Dreams, and Healing"
- O. Vedfelt "A Guide to the World of Dreams"
- O. Vedfelt "The Dimensions of Dreams : The Nature, Function, and Interpretation of Dreams"
Apie kūrybiškumą:
- Adam Grant "Originalai: kaip nesitaikstantys su taisyklėmis keičia pasaulį"
- Jonah Lehrer "Vaizduotė. Iš kur kyla kūrybiškumas"
- Rollo May “Drąsa kurti"
Apie kūną:
- Rasa Mažionienė “Kūno terapija mano gyvenime"
Apie meditaciją, darbą su savimi:
- Robert Wright "Kodėl budizmas yra pagrįstas"
- Paulis Rakštiškas "Staigmena gyventi. Mindfulness pradžiamokslis"
- J. Goldstein “Mindfulness. A Practical Guide to Awakening"
- Arnold Mindell “Working on Yourself Alone"
- Jon Kabat- Zinn “Meditacija kasdieniame gyvenime"
- R. Nafousi “Manifestavimas. 7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą”
Apie vaikus:
- Violet Oaklander "Paslėpti lobiai: vaiko vidinio pasaulio žemėlapis"
- Garry Chapman “Penkios paauglių meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti paauglio meilės kalbą"
Autobiogragijos, biografijos apie psichoterapeutus:
- Deirdre Bair “Jung biografija"
- Elisabeth Roudinesco "Sigmundas Freudas savo laikais ir mūsų dienomis"
- P. Clarkson, J. Machewn “Fritz Perls"
- Carl Gustav Jung “Atsiminimai, vizijos, apmąstymai"
- Sue Prideaux "Aš dinamitas! Nietzsche's gyvenimas"
Apie psichoterapiją:
- Mark Epstein „Terapijos dzenas: kaip atskleisti gyvenime slypintį gerumą“
Profesinė geštaltinės krypties psichoterapijos literatūra:
- P. Joyce & C. Sills “Skills in Gestalt Councelling & Psychotherapy"
- Erving & Miriam Polster “Gestalt Therapy integrated"
- F. Perls, R. F. Hefferline, P. Goodman “Gestalt Therapy. Excitement and growth in the human personality"
- J. Zinker “ Creative process in Gestalt Therapy"
- D. Mann “Gestalt Therapy. 100 key points & techniques"
- H. Hostrup “Gestalt Therapy. An intoduction to the basic concepts of gestalt therapy"
- J. I. Kepner “Healing tasks. Psychotherapy with adult survivors of childhood abuse"
- R. Hycner & L. Jacobs “The healing relationship in Gestalt Therapy"
- G. M. Yontef “Awareness dialoge & process. Essays on Gestalt Therapy"
- A. Deltuva, E. Lapinskas, G. Jasienė, R. Aliejūnaitė- Kliokmanė, V. Girgždė, V. Keturakis “Vidine parengtimi grįstas ugdymas”
- E. Gold, S. Zahm “Buddhist psychology & Gestalt Therapy Integrated"
Profesinė psichoanalitinės, psichodinaminės krypties psichoterapijos literatūra:
- Sigmund Freud “Psichoanalizės įvadas. Paskaitos"
- L. Andrikienė, E. Laurinaitis, R. Milašiūnas “Psichoanalitinė psichoterapija"
- N. McWilliams “Psichoanalitinis atvejo formulavimas"
- N. McWilliams “Psichoanalitinė diagnostika. Asmenybės struktūros samprata klinikiniame procese"
- D. Leskauskas, R. Milašiūnas, R. Viliūnienė “Psichodinaminė psichiatrija"
Profesinė psichiatrijos literatūra:
- G. Daubaras “Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose"
- A. Kriščiūnas “Psichiatrija”
Profesinė humanistinės - egzistencialistinės psichoterapijos krypties literatūra:
- Simon du Plock “Case studies in Existential Therapy. Translating Theory into Practice"
Profesinė į procesą orientuotos psichoterapijos literatūra:
- Julie Diamond, Lee Spark Jones “A Path Made by Walking. Process Work in Practice"
- Arnold and Amy Mindell “Riding the Horse Backwards. Process Work in Theory and Practice"
- A. Mindell “Dance of the Ancient One.
Knygos Apžvalga: Joseph Campbell "Mitai, Kuriais Gyvename"
Joseph Campbell buvo žinomas dėl savo lyginamosios mitologijos ir lyginamųjų religijos tyrinėjimų. Knygoje „Mitai, kuriais gyvename“ jis įtaigiai ir įdomiai aprašė santykį tarp mitų ir šiuolaikinės visuomenės. Vis dėlto ši knyga arčiau žmogaus psichologijos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Knyga suskirstyta į 11 skyrių nuo mokslo poveikio mitams iki išsilaipinimo mėnulyje. Knygoje autorius apžvelgia žmonijos atsiradimo mitus, apeigų svarbą, skirtis tarp rytų ir vakarų religijų bei kultūrų. Matyti, kad autorius prijaučia rytų kultūroms, kadangi išskirti atskiri skyriai dzenbudizmui ir rytų menui. Taip pat aprašomos karo, meilės mitologijos ir net iš mitologinės pusės pažvelgiama į tokį vis dar mokslui gana paslaptingą sutrikimą kaip schizofrenija. Knygoje Campbellas rašo apie mitų funkcijas ir kaip jos aktualizuojasi mūsų gyvenime. Ir viena iš tų funkcijų yra padėti žmogui eiti per gyvenimo krizes. Knygoje pamatysite, kaip su įvairiomis krizėmis, su kuriomis susiduria ir šiuolaikinis žmogus, kovodavo žmonės skirtingose kultūrose pasitelkdamos mitus. Ne vienoje vietoje autorius remiasi ir Carlo Jungo įžvalgomis, kuris yra žinomas kaip analitinės psichoterapijos mokyklos įkūrėjęs.
Knyga įdomi tuo, kad autorius remiasi ne tik savo tyrinėjimais, bet ir juos sieja su kitų mąstytojų ar rašytojų įžvalgomis. Jau minėtu Jungu, Froidu, filosofais ir kitais. Rašo ne tik apie praeiti, bet iškelia ir savo pamąstymus apie ateitį. Knygoje taip pat sutiksite įvairių simbolių ir meno kūrinių ilisutracijų. Perskaitęs knygą iš karto pagalvojau, kam ji gali būti neįdomi. Ji tikriausiai nepatiks, jei esate itin racionalus žmogus, kuris pirmiau visko stato pamatuojamus, apčiuopiamus dalykus, vertina viską šaltu ir racionaliu protu. Tai knyga tiems, kuriems įdomi ta žmonijos istorijos dalis, kuri susijusi su mitais, religija, gentimis, su tam tikra prasme slėpiningais dalykais, kurie vertinant tik iš dabarties perspektyvos atrodo nereikalingas priedas dabartiniame apskaičiuotame ir tiksliame pasaulyje, tačiau įvertinus tai ne tik iš šiandienos perspektyvos, bet ir iš praeities žiūros taško, gali atnešti įdomių ir produktyvių įžvalgų ir atradimų.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Knygos Apžvalga: E. Tombak "Popietės Laikas. Mitai ir Tiesa Apie Senatvę"
Remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, knygoje „Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senatvę“ rašytoja E. Tombak gvildena sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, mentalinės sveikatos, kartų santykių, finansinio stabilumo, jaunystės kulto temas. Knygos pagrindinis taikinys - senėjimo diskriminacija, požiūris, kurį, anot autorės, atėjo laikas keisti, nes jau labai netrukus, 2050-aisiais, kas šeštas pasaulio gyventojas bus 65+ amžiaus.
Pasak autorės, mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Iš baimės puolame į kraštutinumus: vieni garbų amžių sieja su bejėgiškumu ir pralaimėjimu, kiti sako, kad tai aukso amžius - nebereikia atlikti socialinių vaidmenų, pagaliau galima gyventi dėl savęs.
Šia knyga E. Tombak siekia įkvėpti suvokti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas ir įsimenantis.
tags: #psichologija #mitai #knyga