Įvadas
Humanistinė pasaulėžiūra, iškilusi Renesanso epochoje, radikaliai pakeitė požiūrį į žmogų ir jo vietą pasaulyje. Šis straipsnis nagrinėja humanistinės pasaulėžiūros bruožus, jos atsiradimo priežastis ir raidą, taip pat jos įtaką kultūrai, mokslui ir visuomeniniam gyvenimui.
Renesansas: Naujos Pasaulėžiūros Aušra
XV-XVI a. Vakarų Europoje vykęs kultūrinis sąjūdis, žinomas kaip Renesansas (arba Atgimimas), tapo naujos pasaulėžiūros - humanizmo - pagrindu. Italijoje šis judėjimas prasidėjo dar XIV a. Renesansas žymėjo didelius visuomeninio gyvenimo pokyčius, mokslo pakilimą, meno ir literatūros suklestėjimą.
Socialinės ir Ekonominės Priežastys
Renesansas kilo dėl feodalinės santvarkos irimo ir kapitalistinio gamybos būdo formavimosi. XIV-XV a. daugelyje kraštų valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos, kaime atsirado naujos nuosavybės formos. Augo ir stiprėjo miestai, palaipsniui pereinant nuo amatų prie manufaktūrų. Geografiniai atradimai sudarė sąlygas prekybai tarp šalių plėstis, atsirado kolonijos. Iš miestelėnų luomo formavosi buržuazija, o XVI a. susikūrė nacionalinės valstybės, tokios kaip Anglija ir Prancūzija.
Mokslo ir Technikos Pažanga
Prekybos ir pramonės augimas skatino mechanikos mokslo ir laivininkystės plėtrą. Renesanso laikotarpiu buvo padaryta daug svarbių išradimų, tokių kaip parakas, spauda, mikroskopas, kompasas ir kišeninis laikrodis. XV ir XVI a. didelį šuolį į priekį padarė astronomija, fizika, matematika, medicina ir chemija. Mokslas griovė bažnyčios sukurtas legendas apie pasaulio sukūrimą ir žmogaus kilmę, o tai kėlė bažnyčios nepasitenkinimą.
Humanizmo Esminiai Bruožai
Keičiantis ekonominėms sąlygoms ir kylant mokslui, keitėsi požiūris į gamtą ir į žmogų. Renesanso pasaulėžiūra gavo humanizmo vardą (lot. humanus - žmogiškas), o jos skleidėjai imti vadinti humanistais. Humanizmas pabrėžė žmogaus proto galią, gynė laisvą asmenybę ir jos individualumą, kėlė išsilavinimo reikšmę.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Antropocentrizmas
Humanistinės pasaulėžiūros centre - žmogus, jo didingumas, vidinio pasaulio turtingumas ir išorinis grožis. Šekspyras savo herojaus Hamleto lūpomis taip apibūdino žmogų: „Koksai nepaprastas kūrinys - žmogus! Koks prakilnus savo protu! Koks neaprėpiamas savo gabumais! Savo judesiais ir išvaizda - koks įspūdingas ir nuostabus!“
Individualizmas ir Savarankiškumas
Viena svarbiausių humanizmo idėjų yra ta, kad žmogus priklauso ne nuo aukštesnės valios, o pats yra savo likimo šeimininkas. Humanizmas žavėjosi žmogaus sugebėjimų įvairumu, jo išsilavinimo, žinių ir veiklos visapusiškumu. Žmogus turįs pasireikšti įvairiose gyvenimo srityse: moksle, mene, politinėje veikloje. Humanistai gynė žmogaus asmenybės savarankiškumą, jo jausmų laisvę ir kovojo su luominėmis tradicijomis bei prietarais.
Antikinės Kultūros Įtaka
Renesanso epochoje buvo labai domimasi antikine kultūra. Humanistai tyrinėjo antikinių autorių kūrybą, surado ir perrašė nemaža senovės rašytojų rankraščių, tuo būdu išsaugodami daug vertingų senosios kultūros paminklų. Kuriant Atgimimo epochos meną ir literatūrą, antikinio meno idėjos ir vaizdai buvo panaudojami kūrybiškai. Renesanso rašytojams buvo artimas antikiniame mene pavaizduotas tobulas žmogaus grožis, laisvės ir gyvenimo meilės idėjos.
Humanizmo Raida ir Atstovai
Renesanso epocha pirmiausia prasidėjo Italijoje, kur susidarė tinkamos istorinės sąlygos pasireikšti humanizmo kultūrai. Italijoje anksčiau negu kitose šalyse plačiai išsivysto prekyba, pradeda reikštis kapitalistinės pramonės užuomazgos.
Italijos Humanistai
- Dantė Aligjeris: Nors ir nenutraukė ryšių su viduramžiais, bet daug kuo savo kūryboje priartėjo prie humanizmo epochos.
- Džovanis Bokačas: Humanizmo epochos novelės kūrėjas, parašęs šimto apsakymų rinkinį „Dekameroną“.
- Frančesko Petrarka: Vienas pirmųjų Italijos humanistų, gaivinusių antikinę kultūrą.
Kiti Europos Humanistai
- Rablė: Prancūzų rašytojas, sukūręs romaną „Gargantiua ir Pantagriuelis“ - aštrią feodalinės visuomenės satyrą.
- Erazmas Roterdamietis: Nyderlandų filosofas ir humanistas, kritikavęs scholastinę mintį ir skatinęs krikščionybės atnaujinimą.
- Viljamas Šekspyras: Anglų dramaturgas, atskleidęs Renesanso žmogaus vidinio pasaulio brandą ir humanizmo krizę.
Humanizmas Lietuvoje
Humanizmo idėjos Lietuvą pasiekė XV-XVI a. ir buvo skleidžiamos Europos universitetuose studijavusių lietuvių bei Lietuvoje gyvenusių Vakarų Europos šviesuolių.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
Ankstyvasis Humanizmas
- Mykolas Lietuvis ir Jonas Radvanas: Idealizavo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, jos valdovus ir didikus, palankiai vertino paprastus žmones, apeliavo į jų dorines vertybes.
- Martynas Mažvydas: Išleido pirmąją lietuvišką knygą, skatindamas švietimą ir tautinę savimonę.
- Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis: Pradėjo kurti lietuvių raštijos pagrindus ir iškėlė žmonių mokymo ir krikščioniškųjų tiesų pažinimo per raštą idealus.
Renesanso Politinė Mintis Lietuvoje
- Andrius Volanas: Iškėlė visų vienodos atsakomybės prieš įstatymą, luomų lygiateisiškumo ir asmens vertės idealus, užtikrinančius politinę laisvę.
- Lietuvos Statutas: Pirmasis Lietuvos teisynas, galiojęs Lietuvoje iki pat LDK padalijimo.
Humanizmo Įtaka Literatūrai ir Menui
Renesanso epochos kultūrinis perversmas plačiai atsispindėjo vaizduojamuosiuose menuose (architektūroje, skulptūroje, tapyboje) ir literatūroje. Vaizduojamieji menai pasiekė ligi tol nematyto suklestėjimo. Literatūra taip pat pirmiausia siekė teisingai ir visapusiškai pavaizduoti žmogų.
Literatūros Bruožai
- Žanrų ir formų įvairumas.
- Idėjinio turinio gilumas.
- Realistiškas tikrovės vaizdavimas.
- Psichologiškai gilūs ir sudėtingi personažai.
- Glaudus ryšys su liaudies kūryba.
Vaizduojamieji Menai
Renesanso menininkai, tokie kaip Leonardo da Vinčis, Rafaelis ir Mikelandželas, sukūrė šedevrus, atspindinčius žmogaus grožį, harmoniją ir idealą.
Humanizmo Krizė ir Šiuolaikinės Interpretacijos
XVI a. pabaiga ir XVII a. pradžia žymi Renesanso pabaigos, arba humanizmo krizės, laikotarpį. Naujos socialinės ir politinės realijos kėlė abejonių dėl žmogaus galimybių ir vertės.
Šiuolaikinis Humanizmas
Šiuolaikinis humanizmas laisvę sieja su atsakomybe. J.-P. Sartre’o egzistencialistinėje teorijoje humanizmas traktuojamas kaip žmogaus pasmerkimas laisvei: įmestas į pasaulį žmogus neišvengiamai už jį atsakingas. 20 ir 21 a. sandūroje iškeliami nauji žmogaus sampratos bruožai. Senąjį, klasikinį, antropocentrizmą pakeičia nauja žmogaus buvimo jo paties sukurtame pasaulyje samprata (svarbūs žmogaus techniniai technologiniai laimėjimai). Humanizmas paskelbiamas bet kokio technologijų vertinimo matu (J. Habermasas). Reiškiamas būtinumas humanizmą įgyvendinti pasauliniu mastu, spręsti pasaulio problemas tik humanizmo požiūriu, net keliama alternatyva: arba humanistinė raida, arba žmonijos susinaikinimas (Romos klubas, A. Peccei). Šiuolaikinis socialinis pažinimas kantiškąjį atsakomybės už žmogiškumo išsaugojimą savyje reikalavimą papildo atsakomybe už kitą žmogų (žmoniją).
Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas
tags: #humanistines #pasauleziuros #bruozai