Psichologinė Pagalba Nevaisingumo Atveju: Kelias Į Emocinę Gerovę

Lietuvoje nevaisingumas paliečia apie 15 proc. porų, tačiau atviras kalbėjimas apie tai vis dar yra tabu. Poros, nusprendusios susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu, dažnai neįsivaizduoja, kokie išgyvenimai jų laukia. Nors vaisingumo sutrikimų įtaka psichikos sveikatai dar nėra pakankamai ištirta, vis dažniau kalbama apie nevaisingumo krizę, kuri pasižymi plačiu emocinių išgyvenimų spektru. Krizinių emocijų pliūpsnį patiria ir poros, praradusios kūdikį. Abiem atvejais, norint sėkmingai įveikti šias krizes, išsaugoti santykius ir gyvenimo prasmę, neretai prireikia psichologo pagalbos.

Nevaisingumas: Tyla, Skausmas ir Poreikis Pagalbai

Nors šiais laikais į poros apsisprendimą neturėti vaikų dažniau žiūrima kaip į sąmoningą pasirinkimą, vaikų neturėjimas vis dar išlieka tema, apie kurią mažai kalbama. Nepaisant to, kad, remiantis įvairiais moksliniais tyrimais, maždaug kas šešta pora negali susilaukti vaikų, retas apie tokias poras iš tikrųjų žinome. Dėl to, asmeniškai su tuo susiduriantys žmonės gali pasijausti vieniši, nerimaujantys ir be tuo metu taip reikalingos paramos.

Kada Kreiptis Į Psichologą?

Svarbu pabrėžti, jog ne visiems žmonėms, susiduriantiems su vaisingumo sunkumais, reikalinga psichologo pagalba. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą ribą, iki kurios, net ir patirdamas psichosocialinių, emocinių sunkumų, jaučia, jog gali su jais susitvarkyti. Psichologas gali būti pagalbininkas, kuomet ta subjektyvi riba peržengiama. Pacientai neretai pasakoja, jog dar iki kreipimosi į specialistą patys bandė spręsti savo problemas, įveikti sunkumus, ieškojo informacijos ir naudojosi pagalba draugų ar artimųjų rate.

Emocinis Spektras Nevaisingumo Kelyje

Vaisingumo gydymo procesas gali atnešti įvairių ir net labai intensyvių emocijų, anksčiau nepatirtų išgyvenimų. Viltis ir optimizmas dažnai persipina su abejonėmis ir baime neprisikurti pernelyg didelių lūkesčių. Kai tenka išbandyti ne vieną vaisingumo gydymo būdą ar vis nesiseka pastoti, kai kurie žmonės pajaučia stiprų beviltiškumą, beprasmybės jausmą ir stresą.

Daugumai emociškai sunkiausias yra laukimo laikotarpis, kuomet suplanuoti testai ir intervencijos atlikti ir belieka sulaukti pastojimo. Susiduriama su kontrolės stokos jausmu - tarsi viskas padaryta, bet labai norėtųsi padaryti dar kažką, kas padidintų sėkmės tikimybę. Tai savo ruožtu taip pat susiję su nerimu ir įtampa. Sužinojus, jog pastoti nepavyko ar nutrūkus nėštumui, apima liūdesys, praradimo jausmas ir prasideda gedėjimo procesas. Verta paminėti ir tokias dažnai užklumpančias emocijas kaip gėda, kaltė, pyktis ir pavydas.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Žmonės, jau anksčiau turėję nuotaikos sutrikimų, turi didesnę tikimybę išgyventi stipresnes emocijas ir vaisingumo gydymo metu.

Santykių Iššūkiai ir Kertiniai Įsitikinimai

Nevaisingumas ar nesėkmingas nėštumas gali turėti didelę įtaką poros santykiams. Atliekami diagnostiniai tyrimai ir intervencijos paveikia porų intymų gyvenimą, gali pakisti ne tik seksualiniai santykiai, bet ir emocinis artumas. Lytiniai santykiai tampa darbu, lieka mažiau romantikos ir spontaniškumo. Labai priklauso, kokias įveikos strategijas naudoja pora.

Negalėjimas susilaukti vaikų ar kūdikio netekimas neretai gali apsunkinti santykius ir su kitais žmonėmis - pacientai pastebi, jog jie tuo metu labiau linkę atsiriboti nuo besilaukiančių ar vaikų turinčių asmenų. Jiems tampa skausmingos įvairios šventės ar pasibuvimai, kuriose gali būti vaikų ar daug kalbama apie juos.

Nevaisingumas paliečia ir kertinius žmogaus įsitikinimus apie save. Negalėjimas susilaukti vaikų gali atnešti beprasmybės jausmą, poreikį iš naujo pervertinti įsivaizdavimą apie savo vaidmenį gyvenime, keliamus tikslus ir lūkesčius.

Psichologinės Pagalbos Tikslai ir Metodai

Psichologo konsultacija yra konfidenciali ir maksimaliai orientuota į kliento poreikius. Nevaisingumo gydymas šalia ir taip įvairaus emocijų ir jausmų spektro dažnai gali atnešti ir kontrolės stokos jausmą, tarsi nuo asmens niekas arba ne daug kas priklauso. Taigi, konsultavimo procesas yra visų pirma nukreiptas į pacientų emocinės krizės įveiką, aktyvų vaidmenį procese bei bent dalinį subjektyviai suvokiamos kontrolės atstatymą.

Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė

Psichologas stengiasi su pacientais pasikalbėti ne apie medicininę vaisingumo gydymo pusę, bet labiau susitelkti ties tuo, kaip jie jaučiasi, normalizuoti būdingus tam tikrai situacijai jausmus, palaikyti ir padėti atrasti būdus adekvačiai susitvarkyti su patirtimi ar gydymo rezultatais. Visada skatinama ieškoti ne stebuklingų ir sudėtingų įveikos būdų, bet atsiremti į turimus resursus, savo stiprybes ir paramą iš aplinkos.

Patiriant daug ir intensyvių emocijų, pasinėrus į skausmingą situaciją gali būti sunku matyti galimybę joje būti kitaip. Tokiu atveju dažnai vienos ar dviejų konsultacijų nepakanka ir yra tikslingas ilgesnis darbas su psichologu ar psichoterapeutu. Gali būti, jog klientas ar pora nuspręs, jog jiems kyla ar gali kilti sunkumų išgyvenant gydymo proceso psichologines pasekmes, atstatant pasitikėjimą savimi ir savo kūnu, sprendžiant tapatumo klausimus, keliant kitus ilgalaikius tikslus gyvenime, surandant kitą požiūrį į nevaisingumą, kitokią gyvenimo prasmę ir pan.

Stresas ir Vaisingumas: Ar Yra Ryšys?

Nors konkrečią įtaką įvardinti sunku, psichologinė būsena turi įtakos vaisingumui, nes dažniausiai tai tėra vienas iš daugybės faktorių, lemiančių nėštumo testo rezultatą. Galima rasti duomenų, kad kasdienis moters patiriamas stresas sumažina tikimybę pastoti, tačiau nurodomi procentiniai skaičiai labai įvairūs. Ilgalaikis ir intensyvus stresas gali sutrikdyti moters menstruacinį ciklą. Pats streso išgyvenimas taip pat gali lemti elgesio pokyčius, kurie gali mažinti tikimybę pastoti.

Planuojant nėštumą reikėtų pradėti rūpintis ne tik savo fizine sveikata, tačiau ir emocine būsena. Net jei ji ir nebus pagrindinis kriterijus pastojant, gera emocinė būsena ne tik kad niekam nepakenkė, bet ir yra puikus startas pradedant tėvystės kelią.

Vyro Vaidmuo Nevaisingumo Kelyje

Remiantis statistika, apie 30-40 proc. atvejų pora negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Nevaisingumo gydymas yra paremtas abiejų poros narių įtraukimu. Siekiant nustatyti galimas medicinines nevaisingumo priežastis, atliekami tyrimai tiek moteriai, tiek vyrui. Visgi, tradiciškai, kalbant tiek apie nėštumą, tiek apie nevaisingumą, didžiausias dėmesys sutelkiamas į moters sveikatą.

Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas

Vis dar gajūs pasisakymai apie stiprius ir neverkiančius vyrus. Natūralu, kad žmogus, kuris buvo mokomas ir išmoko, jog su savo problemomis turi susitvarkyti vienas, dažniau vengs prašyti pagalbos, nei jos ieškos. Atlikti tyrimai rodo, jog nevaisingi vyrai dažniau linkę slopinti savo išgyvenamą gedulą bei emocijas ir mažiau kalbėti apie savo psichosocialines problemas nei moterys.

Daugelio vyrų manymu, psichologinė pagalba jiems nereikalinga ir ji turėtų būti labiau orientuota į moteris. Vyrai subjektyviai daugiau susidurdavo su sunkumais teikdami emocinę pagalbą savo partnerei, t.y. bandydami jai padėti išbūti šį sudėtingą laikotarpį. Įdomu, jog daugeliu atvejų jų partnerės nurodė, jog jos labai norėtų, kad jų partneriai taip pat gautų psichologinę pagalbą.

Patarimai Poroms, Patiriančioms Sunkumų Susilaukti Kūdikio

  • Negalint pastoti ilgiau nei metus (ir ilgiau nei pusmetį, kai moteris yra vyresnė nei 35 metų), rekomenduojama nedelsti ir kreiptis nevaisingumo specialisto konsultacijai ir ištyrimui.
  • Svarbu nebijoti užduoti visų jums rūpimų klausimų. Informacija ir žinios yra vienas geriausių nerimo ir įtampos priešų.
  • Pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata.
  • Gyventi pilnavertį gyvenimą šalia nėštumo planavimo.
  • Nustatyti ribas - labai sunku, kai visas pastangas ir resursus sukoncentruojame į vieną dalyką, visa galva panyrame į skausmingą situaciją ir kurį laiką net nepastebime, kaip nuo to nukenčia kiti dalykai.

Kūdikio Praradimas: Skirtingi Išgyvenimai

Atsakyti į klausimą, ar kūdikio praradimas vienodai paveikia moteris ir vyrus, iš tiesų sudėtinga. Psichologo užduotis yra išgirsti būtent konkretaus asmens savijautą, kuri gali priklausyti nuo labai daug faktorių, pradedant asmens savybėmis, baigiant pačia kūdikio laukimo istorija ir tuometinėmis psichosocialinėmis aplinkybėmis.

Kūdikio praradimas nėštumo stadijoje yra sudėtinga tema. Tuo tarpu kūdikio netekimas yra labai jautrus dalykas ir kartais žmonės kalba apie tai, jog aplinka, galbūt iš nežinojimo kaip reaguoti, galbūt iš nesupratimo, tiesiog atsitraukia ir palieka šį sunkumą porai. Teko girdėti moterų pasakojimų, kuomet įvykusį persileidimą ir patys medikai nuvertindavo.

Netekties jausmas gali būti labai stiprus, susijęs ne tik su pačiu nepavykusiu bandymu susilaukti vaiko, bet apskritai jausmu, jog moteris netenka viso gyvenimo etapo. Nutrūkus nėštumui, kai kurios poros net sau to negali įvardinti kaip gedulo. Dalis psichologo darbo yra padėti pacientui ar porai įteisinti ir normalizuoti jų gedėjimo jausmą.

Vaisingumo Išsaugojimo Galimybės Po Onkologinės Ligos Gydymo

Didelių dozių chemoterapija ir radioterapija daugumai, bet ne visiems pacientams, gali sukelti nevaisingumą dėl taikyto onkologinės ligos gydymo. Laimei, yra įvairių būdų išsaugoti vaisingumą, jei planuojate turėti vaikų. Tai pasirinkimai šeimoms, kurios susidūria su vaisingumo sutrikimais po onkologinės ligos gydymo:

  • Vaisingumo išsaugojimas prieš gydymą.
  • Pagalbinis apvaisinimas in - vivo (moters kūne) arba in - vitro (ne moters kūne, o mėgintuvėlyje) fertilizacija.
  • Įsivaikinimas.

Svarbu, kad prieš pradėdami gydytis pasikalbėtumėte apie tai su savo gydytoju.

Emociniai Išgyvenimai Po Onkologinės Ligos Gydymo Sukelto Nevaisingumo

Žinia, jog negalėsite turėti vaikų, gali siaubingai priblokšti ir šokiruoti. Tai sukelia liūdesį, tuštumą, pyktį, jausmą, jog nebekontroliuoji savo gyvenimo ir net gedulą. Šiuos jausmus gali sustiprinti ir įvairiausios fizinės bei emocinės priežastys.

Kartais visai nesinori kalbėti apie nevaisingumą, kuriam įtakos turėjo onkologinės ligos gydymas. Tol, kol patys išjaus netektį, prisitaikys prie skausmingo patyrimo. Taip pat gali būti, jog dalintis su kitais savo skausmu nesinori, nes nerimaujate, jog tapsite našta aplinkiniams.

Kaip Susidoroti Su Nevaisingumo Keliamu Skausmu?

  • Paklauskite savęs, kaip galite labiau kontroliuoti esamą situaciją.
  • Ieškokite informacijos ir būdų sau padėti.
  • Aptarkite visas įmanomas galimybes su partneriu dėl vaisingumo išsaugojimo.
  • Numalšinti skausmą ir nerimą gali mėgstama veikla.
  • Prašykite palaikymo iš šeimos bei draugų.
  • Ieškokite specialistų pagalbos.
  • Bendraukite su to paties likimo draugais.

Nevaisingumas Kaip Egzistencinė Pamoka

Į nevaisingumo problemą galima žiūrėti kaip į egzistencinę pamoką, kuri priverčia gilintis, tyrinėti ir spręsti tam tikras gyvenimo užduotis. Dažniausiai tai moteriškumo/vyriškumo, motinystės/tėvystės, seksualumo, tarpusavio santykių bei savirealizacijos neišspręstų problemų visuma, kurią reikėtų sieti su tam tikromis baimėmis, nerimu, pavydu, pykčiu, nepilnavertiškumo kompleksu, atsakomybės, kaltės jausmais, įtampa ir pan.

Apskritai, kol pasąmonė nėra pasirengusi nėštumui ir vaiko gimimui - gali būti problemų su pastojimu ir vaiko išnešiojimu. Dažniausiai klientai kalba apie ateities ir atsakomybės baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą, santykių nestabilumą, nesaugumą, nenorą apriboti savo laisvę ir pan.

Savipagalbos Grupės: Bendrumo Jausmas ir Parama

Savipagalbos grupės yra viena iš psichologinės pagalbos formų, kurioje dalyviai, turintys panašią patirtį, gali dalintis savo išgyvenimais ir jausmais. Tokios grupės padeda pajusti bendrumą, sumažina vienišumo jausmą ir suteikia galimybę mokytis iš kitų žmonių patirties.

Pirmieji grupės susitikimai yra ypatingi tuo, kad nuo pirmų susitikimo minučių pradedi jausti bendrumą su kitais dalyviais, dar visai nepažįstamais žmonėmis. Girdi žmonių istorijas ir pradedi suprasti, kad tu su savąja nesi vienas (-a) ir palaipsniui ateina tam tikro lengvumo jausmas. Žmonės, kurie užsidaro savo patirtyje, kurie būna vieni su savo išgyvenimais, neretai jaučia, kad jie yra kitokie. Todėl grupė yra svarbi, nes joje atsiranda „mes“ jausmas.

Grupė gali tapti ta vieta, kur kalbėtis yra saugu, ramu ir paprasta. Nemažą laiko dalį grupėje užima Savęs vaizdo tema. Kalbamės apie tai, kaip pasikeitė požiūris į save išgirdus diagnozę ir toliau gyvenant su ja. Kita didelė grupės tema - Jausmai. O jų yra daug, tikrai labai daug: nuo neapykantos iki visiškos nevilties, nuo skubėjimo daryti viską, viską kontroliuoti iki apatijos, pasipriešinimo gydymui, nenoro.

Praktiškai visuose susitikimuose yra paliečiama Santykių tema. Nuo to priklauso gyvenimo kokybė. Grupė gali padėti pamatyti, gali padėti suprasti ir keisti santykių šablonus ar mechanizmus. Susitaikymas. Galinga jėga nešanti išlaisvėjimą, net ramybę. Susitaikymas nėra pasidavimas, nėra nieko nedarymas, nėra neviltis. Tai pripažinimas, kad tau tai įvyko, turi sunkumą, su kuriuo tenka gyventi, ieškoti būdų sau padėti.

Netekties Fazės Nevaisingumo Kelyje

Žmonės, kurie pirmą kartą išgirsta apie savo nevaisingumą, patiria tokias pat stiprias emocijas, kaip išgyvenantys netektį su visomis tam būdingomis fazėmis:

  1. Šokas
  2. Neigimas
  3. Pyktis/Derybos
  4. Depresija/Liūdesys
  5. Susitaikymas/Priėmimas

Nevaisingumo atveju netektis yra siejama su prarastu galėjimu gimdyti ir turėti savo biologinių vaikų. Netekties ratai gali suktis daug kartų, daug metų. Kaskart, kai nevaisingai porai gydytojai pasiūlo naują gydymo būdą ar atranda dar vieną galimą nevaisingumo priežastį, atgimsta tikėjimas ir viltis.

Todėl psichologinė pagalba gydymosi procese yra tokia svarbi. Patyręs psichologas gali padėti porai, ir kiekvienam partneriui atskirai, sumažinti nevaisingumo streso padarinius.

Vyrų ir Moterų Reakcijos Į Nevaisingumą: Skirtingi Būdai Išreikšti Skausmą

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad pusei moterų bei 15 proc. vyrų nevaisingumas - sunkiausias patyrimas jų gyvenime. Nesėkmingai bandančios pastoti moterys neretai turi tokio lygio klinikinę depresiją kaip tos, kurios serga vėžiu.

Skirtumas tarp vyrų ir moterų išgyvenimų yra, bet jis neapibrėžia to, kam yra sunkiau ar skaudžiau. Skauda abiem, tik tai skirtingai išreiškiama. Pastebėta, kad moterys nevaisingumo temoje linkusios demonstruoti didesnį streso lygį nei vyrai. Pirma, moterys iš esmės yra jautresnės ir labiau rodančios savo emocijas. Antra, moterys dažniau identifikuoja save su motinos vaidmeniu nei vyrai su tėvo.

Santykiai Poros Santykiuose: Išbandymas Ar Galimybė?

Neretai partneriai, bandydami vienas kitą apsaugoti, nekalba tarpusavyje apie savo skausmą, neviltį ar liūdesį. Tokiu būdu jie užsidaro, izoliuojasi, tolsta. Yra laikotarpių, kai vienas iš partnerių, kaltę dėl nevaisingumo prisiimantis sau, pradeda galvoti, kad pasukus skirtingais keliais būtų geriau. Tuomet šeimą aplanko pokalbiai apie išsiskyrimą, apie leidimą rasti kitą moterį/vyrą, su kuria/kuriuo būtų lengviau susilaukti vaikų. Tai - nemenkas santykių išbandymas.

Dalį streso poros santykiuose sukelia ir pats gydymo procesas, kai tenka vartoti daug įvairių vaistų, atlikti tam tikras chirurgines procedūras, laikytis tam tikro režimo ir dietų. Beje, kai kurie vaistai turi šalutinį poveikį, susijusį su emocijomis. Gali padidėti nerimo, susierzinimo, pykčio ar atvirkščiai - depresijos ir apatijos apraiškos.

Be abejo, vienu iš streso šaltinių tampa ir intymumas, nes bandant pastoti labai svarbus lytinių santykių režimas. Spontaniškumo iš esmės nelieka. Dėl to poros santykyje kyla įtampa, nepasitenkinimas, o galiausiai atšalimas, susvetimėjimas.

Aplinkinių Patarimai: Pagalba Ar Papildomas Spaudimas?

Kiekviena negalinti vaikelio susilaukti pora yra girdėjusi šimtus patarimų. Aplinkiniai toli gražu ne visada pasižymi jautrumu ir diplomatiškumu, todėl komentaras, pasakytas moteriai, kad jai jau laikas gimdyti, o ne karjerą daryti, gali labai įskaudinti. Net artimiausi žmonės gali būti labai nejautrūs ar nenuovokūs.

Todėl labai svarbu, kad pora išmoktų save apsaugoti, brėžti ribas: kiek atvirai ir su kuo kalbėti apie savo problemas, kaip atlaikyti spaudimus, manipuliacijas ir pan.

Psichologinė Pagalba: Kelias Į Emocinę Gerovę

Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti tiek porai kartu (porų konsultavimas), tiek partneriams atskirai (individualus konsultavimas). Be to, verta apsvarstyti savipagalbos grupių lankymo galimybę. Tokias grupes dažniausiai veda patyrę psichologai, kurie grupių dalyviams padeda atsiskleisti ir pamatyti savo gyvenimą šiek tiek kitu kampu.

Net jei vienas iš partnerių nemato prasmės kreiptis psichologinės pagalbos, tai neturėtų tapti kliūtimi kitam eiti ir ieškoti palaikymo sau. Atviras kalbėjimas su tinkamu žmogumi saugioje aplinkoje išlaisvina ir atneša taip trokštamą ramybės būseną.

Susitaikymas: Priėmimas Ir Naujos Galimybės

Susitaikymas - tai pripažinimas, kad tau tai įvyko, kad turi sunkumą, su kuriuo tenka gyventi ir ieškoti būdų sau padėti. Toks susitaikymas veda į ramesnį požiūrį, į gydymą, į leidimą sau džiaugtis paprastais gyvenimo dalykais, į drąsesnį žvilgsnį į klausimą: „O kas bus, jei niekada nepastosit?“

Grupė duoda galimybę suprasti, kad tavo gyvenime yra kur kas daugiau nei tikslas pastoti. Grupė duoda galimybę pamatyti, kad nepastojimas, šalia kančios ir ašarų, gali atnešti dėkingumą, gilesnį savęs pajautimą, brandesnį požiūrį į santykius bei pripažinimą, kad kartais gyvenimo situacijos nuo mūsų nepriklauso.

Kiekvienam, susidūrusiam su vaisingumo sunkumais, svarbu suprasti, kad nevaisingumas nėra žmogaus tapatumo (identiteto) dalis. Ši diagnozė neapibrėžia to, kuo esi, neatspindi, kokia esi moteris ar koks vyras, nepasako, koks esi žmogus. Tai - tik liga, gyvenimo išbandymas, su kuriuo yra laikas kovoti ir yra laikas paleisti.

tags: #psichologija #neiseina #pastoti #raminimas