Žmogaus psichika - sudėtingas ir daugiasluoksnis darinys. Joje slypi ne tik racionalūs sprendimai ir logiškas mąstymas, bet ir paslaptingi impulsai, baimės bei nerimas. Kartais pasitaiko keistų, sunkiai paaiškinamų reiškinių, kurie verčia mus susimąstyti apie savo vidinį pasaulį. Vienas tokių - stovėjimas ant krašto ir staiga užplūstantis noras nušokti į prarają.
Tuštumos šauksmas: kas tai?
Ar kada nors esate patyrę jausmą, kad norite nušokti nuo skardžio ar kito aukštai esančio taško be jokios aiškios priežasties? Nors tai gali atrodyti keista ir net bauginanti, toks potraukis yra pakankamai dažnas reiškinys. Prancūzai jam netgi turi atskirą pavadinimą - L‘appel du Vide, kuris pažodžiui reiškia „tuštumos šauksmas“. Šis terminas apibūdina staigų, nepaaiškinamą impulsą nušokti, kuris užklumpa stovint aukštai.
Mokslinėje literatūroje šis reiškinys vadinamas „Aukštos vietovės fenomenu“. Tai apima ne tik norą nušokti nuo aukšto pastato ar skardžio, bet ir kitus panašius impulsus, pavyzdžiui, vairuojant staiga pasukti į šoną ir padaryti avariją arba šokti ant bėgių priešais atvažiuojantį traukinį.
Tyrimai ir paaiškinimai
Iš pradžių manyta, kad „Aukštos vietovės fenomenas“ yra susijęs su polinkiu į savižudybę. Tačiau 2012 metais Floridos valstijos universitete atliktas tyrimas parodė, kad dauguma žmonių, patyrusių šį jausmą, niekada negalvojo apie savižudybę. Tai rodo, kad šis reiškinys neturi nieko bendro su mintimis apie savižudybę, o tiesiog atspindi tam tikrą psichologinę būseną.
Tyrimai atskleidė, kad šio reiškinio priežastis gali būti neteisingas saugumo ir išgyvenimo signalo interpretavimas, baimei taip pat vaidinant didžiulį vaidmenį. Jautresniems žmonėms, ypač tiems, kurie kenčia nuo nerimo, yra didesnė tikimybė patirti tokį jausmą. Smegenys tai suvokia kaip pavojų ir ima gelbėti žmogų, todėl žmogus atsitraukia nuo krašto dėl išgąsčio.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Noras nušokti patvirtina norą gyventi
Paradoksalu, tačiau šis reiškinys iš tiesų atspindi žmogaus jautrumą vidiniams signalams, kurie tik patvirtina norą gyventi. Tai patvirtina tyrimas - „Noras nušokti patvirtina norą gyventi“. Panašią idėją buvo pasiūlęs Sigmundas Freudas, teigdamas, kad kiekvienas gyvas sutvėrimas miršta dėl vidinių priežasčių, o kiekvienos gyvybės troškimas yra gyventi. Tiesą sakant, šis reiškinys patvirtina žmogaus išgyvenimo instinkto stiprumą.
Kiti psichologiniai reiškiniai ir sutrikimai
Žmogaus psichika yra sudėtinga ir daugybė kitų reiškinių bei sutrikimų gali paveikti mūsų savijautą ir elgesį. Štai keletas iš jų:
- Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS): nors dažnai siejamas su išsiblaškymu, šio sutrikimo esmė gali būti neįtikėtinas susikaupimas vienai užduočiai atlikti, visiškai atsiribojant nuo aplinkos.
- Bipolinis sutrikimas: klastinga depresijos rūšis, pasireiškianti dviem kardinaliai skirtingomis būsenomis - manija, suteikiančia energijos, ir giliu nuopuoliu, lydimu minčių apie savižudybę.
- Peniafobija: pinigų stokos baimė, nepriklausanti nuo realių žmogaus pajamų, kuria kenčia apie 3 proc. planetos gyventojų.
- Drovumas: diskomforto jausmas, kylantis bendraujant su žmonėmis, kuris gali būti tiek lengvas nerimas, tiek socialinė fobija.
Kaip įveikti baimes ir nerimą?
Baimės ir nerimas yra natūralūs žmogaus jausmai, tačiau kartais jie gali tapti paralyžiuojančiais ir trukdyti gyventi visavertį gyvenimą. Štai keletas patarimų, kaip su jais kovoti:
- Pažvelkite savo baimei tiesiai į akis: susidurkite su savo baimėmis, kad suprastumėte, jog jos nėra tokios baisios, kaip atrodo.
- Fokusuokitės į tai, kas gera: nukreipkite dėmesį nuo baimių į tai, kas jums brangu ir svarbu.
- Nekovokite su savo baimėmis: priimkite jas ir transformuokite, o ne bandykite nugalėti. Kova tik maitina baimę.
- Atlikite pareigas: susitelkite į savo pareigas ir atsakomybes, kad neliktų laiko nerimauti.
- Atsiduokite į Dievo rankas: tikinčiam žmogui gali padėti malda ir susitaikymas su visomis pasekmėmis.
- Pasitikėkite procesu: tiesiog pasitikėkite gyvenimo tėkme ir leiskite įvykiams klostytis natūraliai.
- Keiskite požiūrį: tamsa yra tik tol, kol įjungiame šviesą. Keiskite savo įpročius ir ženkite mažus žingsnelius į priekį.
- Uždenkite blogus atsiminimus gerais: sutelkite dėmesį į dabartį ir kurkite naujus, teigiamus prisiminimus.
- Priimkite save tokį, koks esate: pripažinkite savo silpnybes ir trūkumus, kad galėtumėte pradėti gijimo procesą.
- Suvokite, kad panikos atakos yra apsauginė reakcija: nesmerkite savęs už tai, ką jaučiate.
- Atpalaiduokite kūną: atlikite pratimus, kurie atlaisvina sprandą ir kitas įsitempusias kūno vietas. Taip pat gali padėti kvėpavimo pratimai ir šilta druska ant sprando.
- Būkite gamtoje: praleiskite kuo daugiau laiko gamtoje, stovėkite prie medžių, būkite prie jūros, kad papildytumėte gyvybines jėgas.
- Raskite mylimą veiklą: užsiimkite tuo, kas jums teikia džiaugsmą ir bendraukite su mylinčiais, palaikančiais žmonėmis.
- Praktikuokite sąmoningumą: kuo dažniau būkite čia ir dabar, sutelkite dėmesį į dabarties momentą.
- Nukreipkite dėmesį: kai užklumpa nerimo banga, užsiimkite kokia nors veikla, pavyzdžiui, tvarkymusi ar sportu.
Papildomos priemonės
Be psichologinių technikų, yra ir natūralių priemonių, kurios gali padėti įveikti nerimą:
- Apynių arbata: padeda regeneruoti neuronams.
- Sukatžolė: nuramina nerimą.
- Valerijono tinktūra: įkvėpus per nosį, akimirksniu nuramina nerimą.
- Eterinis levandų aliejus: padeda išblaivinti galvą ir sustabdyti minčių srautą.
- Gilių arba kiaulpienių šaknų kava: alternatyva kavai, kuri nekelia nerimo.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
tags: #psichologija #stovejimas #kraste