Psichologijos Bakalauro Studijų Programos Lietuvoje: Apžvalga ir Perspektyvos

Psichologija - mokslas, padedantis geriau suprasti save ir kitus, pažinti emocijas, asmenybės savybes, elgesį ir tarpusavio santykius. Psichologijos studijos suteikia žinių, kaip atlikti psichologinius tyrimus, susijusius su tam tikrais elgesio dėsningumais, visuomenės nuostatomis ir vertybėmis. Ši profesija yra ypač paklausi, o jos populiarumas kasmet auga. Lietuvoje siūlomos įvairios psichologijos studijų programos, tačiau svarbu pasirinkti tokią, kuri užtikrintų kokybišką išsilavinimą ir atvertų plačias karjeros galimybes.

Problemos dėl psichologijos studijų programų

Lietuvos psichologų sąjunga reiškia susirūpinimą dėl galimo psichologijos studentų klaidinimo kreipdamasi į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) bei Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC). Šiemet Kauno technologijos universitete pradedama vykdyti bakalauro studijų programa „Sociologija ir psichologija“, kuri yra sociologijos studijų krypties. 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete vykdoma bakalauro studijų programa „Psichologija“, buvo priskirta pedagogikos studijų krypčiai, kuri suteikia ugdymo mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Remiantis ŠMM įsakymu Dėl psichologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo (2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. Įgytas psichologijos gretutinės studijų krypties bakalauro laipsnis nėra pakankamas stoti į antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties studijas“. Tik psichologijos studijų krypties absolventai gali toliau studijuoti psichologijos magistrantūroje, o vėliau - dirbti psichologo praktinį darbą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įgytas psichologijos gretutinės studijų krypties bakalauro laipsnis nėra pakankamas stoti į antrosios studijų pakopos psichologijos studijų krypties studijas.

MRU Psichologijos Studijų Programa: Apžvalga

Mykolo Romerio universitetas (MRU) siūlo psichologijos studijų programą, kuri atitinka Europos psichologų federacijos (EFPA) standartus ir yra viena trumpiausių Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptarsime MRU psichologijos studijų programą, įstojimo reikalavimus, studijų ypatumus ir karjeros galimybes. MRU psichologijos studijų programa yra nuolatinės studijos, trunkančios 3,5 metų. Studijos vyksta lietuvių kalba darbo dienomis, dažniausiai nuo 9.00 val. iki 16.00 val. Programa skirta tiems, kurie nori giliau suprasti psichologijos mokslo pagrindus ir pritaikyti šias žinias praktikoje.

Studijų Privalumai

Vienas iš pagrindinių MRU psichologijos studijų programos privalumų yra jos atitiktis Europos psichologų federacijos (EFPA) standartams. Tai užtikrina, kad absolventai įgyja tarptautiniu mastu pripažįstamą kvalifikaciją. Be to, programa yra viena trumpiausių Lietuvoje, leidžianti greičiau įgyti išsilavinimą ir pradėti karjerą. Studentai, pasirinkę MRU, dažnai pabrėžia puikią studijų programą ir neįkainojamą patirtį, kuri leidžia ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą. Studijų aplinka yra kupina pagarbos, tolerancijos ir draugiškumo. Dėstytojai ir personalas pasižymi aukštu profesionalumu ir kompetencija, o tai ypač svarbu rašant bakalauro darbą. Karolina, MRU studentė, labai džiaugėsi pasirinkusi šį universitetą. Ji pabrėžė puikią studijų programą, neįkainojamą patirtį, kuri leido ugdyti atsakomybę ir savarankiškumą, bei atmosferą, kupiną pagarbos, tolerancijos ir draugiškumo. Ji taip pat padėkojo doc. dr.

Įstojimo Reikalavimai

Baigusiems mokyklą nuo 2024 metų, pagal mokslo ir studijų įstatymą, į universitetus konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą. Šių egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (2025 m. abiturientams ne mažiau 50 balų, 2024 m. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei neišlaikomas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas, stojant į valstybės nefinansuojamą vietą, gali būti skaičiuojamas mokyklinio lietuvių kalbos egzamino gautas balas. Tačiau bendras konkursinis balas turi būti ne žemesnis nei 5,4 balo. Jeigu matematikos dalykas yra pagrindinis, neišlaikius matematikos rašomas nulis.

Taip pat skaitykite: Bakalauro studijos psichologija

Konkursinis Balas

Konkursinis balas yra svarbus kriterijus stojant į MRU. Gabija, norėjusi įstoti į psichologiją VU VF, bet gavusi pakvietimą į MRU psichologijos programą VF, turėjo 6,5 konkursinį balą. Tai rodo, kad norint patekti į valstybės finansuojamą vietą, reikia surinkti pakankamai aukštą konkursinį balą.

Studijų Organizavimas ir Apgyvendinimas

MRU siūlo įvairias studijų formas, įskaitant nuolatines ir ištęstines studijas. Paskaitos dažniausiai vyksta darbo dienomis, tačiau ištęstinių studijų atveju studijų organizavimas gali skirtis. Informaciją apie paskaitų tvarkaraštį ir kitus organizacinius klausimus galima rasti kiekvienos programos aprašyme skiltyje "Studijų organizavimas". Studentams, atvykusiems iš kitų miestų, suteikiami bendrabučiai, jei yra laisvų vietų. Dėl vietos bendrabutyje reikia kreiptis atskirai.

Paskaitų Formatas

Aivaras teiravosi, ar rudens semestras vyks gyvai, auditorijose. MRU konsultacijos atsakė, kad nuotoliniu būdu paruošti studentą kokybiškam gyvenimui kol kas dėl pačių studentų prastos motyvacijos sudėtinga. Yra seminarai, kuriems taikomi komandinio darbo metodai, o kai kuriose programose reikalingas tiesioginis bendravimas su studentais.

Perstojimas iš Kitos Programos

Donatas teiravosi, ar įmanoma perstoti iš vienos studijų programos į kitą rugsėjo pradžioje. MRU konsultacijos atsakė, kad viskas priklauso nuo to, kokią programą norite studijuoti, ar leis konkursinis balas ir panašiai. Taigi, perstojimas yra įmanomas, tačiau reikia atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus.

Karjeros Galimybės Baigus Psichologijos Studijas

Baigus psichologijos studijas MRU, atsiveria įvairios karjeros galimybės. Absolventai gali dirbti:

Taip pat skaitykite: Karjeros galimybės psichologams mokyklose

• Švietimo įstaigose (mokyklose, darželiuose)
• Sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse, klinikose)
• Socialinės globos įstaigose
• Personalo atrankos ir konsultavimo įmonėse
• Mokslinių tyrimų institucijose
• Privačiai konsultuoti

Psichologo profesija yra ypač paklausi ir jos populiarumas nuolat auga, todėl baigus MRU psichologijos studijas, galima rasti įdomų ir gerai apmokamą darbą.

Socialinė Pedagogika ir Karjeros Galimybės

Mėgsti analizuoti ir kritiškai vertinti aplinką, gebi išklausyti ir suprasti jaunosios kartos problemas, turi organizacinių gebėjimų, svajoji padėti žmonėms geriau orientuotis socialinėje aplinkoje ir asmeniniame gyvenime? Studijuok socialinę pedagogiką! Socialinis pedagogas - tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas, galintis ir įgalinantis asmenį padėti sau ir kitiems spręsti socioedukacines problemas. Socialinis pedagogas gebės atstovauti vaiko teisėms ir interesams, organizuoti ir teikti socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikui, šeimai, mokyklos bendruomenei, vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikui kylančiais sunkumais, dirbti su vaikais, priklausomais nuo kvaišalų, patiriančiais smurtą, vykdyti mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, elgesio ir kitų problemų sprendimo prevencines programas, teikti ir organizuoti būtinas socialines paslaugas įvairioms bendruomenių grupėms. Įgiję socialinio pedagogo kvalifikacinį laipsnį galėsite sėkmingai atlikti mokymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, ugdymo proceso organizavimo ir koregavimo koordinatoriaus vaidmenis.

LEU Psichologijos Katedra: Istorija, Studijos ir Tyrimai

Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) psichologijos katedrą, jos istoriją, vykdomas studijas, mokslinius tyrimus ir kontaktinę informaciją. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant katedros archyvus, mokslines publikacijas ir kitą viešai prieinamą informaciją. LEU psichologijos katedra yra svarbus psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Katedra vykdo įvairius mokslinius tyrimus, rengia psichologijos specialistus ir teikia konsultacijas visuomenei.

LEU Psichologijos Katedros Istorija

Psichologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete (VDU) buvo atkurta 1991 metais. Tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas, doc. dr. Juvencijus Lapė, ėmėsi organizuoti studijas. Buvo priimti pirmieji psichologiją studijuojantys studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai katedros gyvavimo metai buvo skirti psichologijos studijų organizavimui. Įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės ir organizacinės psichologijos magistrantūros studijos. Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti. Daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr. Vaclovas Martišius. 1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. 2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Bendrosios psichologijos katedrai 2002-2004 metais vadovavo doc. dr. Antanas Valantinas. Nuo 2004 m. iki 2016 m. rudens Bendrosios psichologijos katedrai vadovavo doc. dr.

Studijų Programos LEU

Psichologijos studijos vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė. Bendrosios psichologijos katedra vykdo psichologijos bakalauro nuolatines ir ištęstines studijas. Iki 2009 metų ištęstinės (neakivaizdinės) psichologijos bakalauro studijos, plėtojančios visą gyvenimą trunkančio mokymosi idėją, buvo labai populiarios. Tačiau nuo 2010 metų jų atsisakyta ir studentai priimami tik į nuolatines studijas. Katedroje vykdomos trys magistrantūros studijų programos (mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija) bei psichologijos mokslo krypties doktorantūros studijos (nuo 2011 m.

Taip pat skaitykite: Žmogaus sielos pažinimas

Moksliniai Tyrimai LEU

Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tyrė vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Už šiuos tyrimus jai buvo paskirtas Atviros Lietuvos fondo finansavimas. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus. 1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Nuo 1998 m. projekto vadovas - prof. habil. dr. Antanas Goštautas, koordinatorė doc. dr. Ina Pilkauskienė. Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Svarbiausius mokslinius ir taikomuosius projektus inicijavo ir jiems vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A. Endriulaitienė.

Žaidimų Tyrimo Laboratorija LEU

LEU taip pat vykdo projektą, kuris remiasi idėja, kad žaidimas yra vaiko pažinimo būdas ir raidos skatulys, o išplėtotos žaidimo formos tiesiogiai parengia vaiką mokymuisi ir formuoja bazinius gebėjimus. Projekto metu bus siekiama stiprinti vaikų savireguliacijos įgūdžius per vaikui natūralią ir patrauklią veiklą - žaidimą. Šio mokslinio projekto tikslas - sukurti instrumentą, kuris skatintų vaikų žaidybinę veiklą ir padėtų formuotis vaikų savireguliacijos įgūdžius. Tyrimu bus siekiama išsiaiškinti, kaip vaikų žaidybinės veiklos metu formuojasi savireguliacijos funkcija. Tyrimai bus atliekami LEU Žaidimo tyrimo laboratorijoje ir keliose vaikų ugdymo įstaigose: Vilniaus miesto darželių ikimokyklinio ugdymo grupėse. Tyrimas sieks identifikuoti veiksmingiausias suaugusiųjų elgesio strategijas, padedančias vaikams sėkmingai dalyvauti žaidime ir ugdytis savireguliaciją; aprašyti nuoseklius savireguliacijos formavimosi žingsnius; skatinti žaidybinėje situacijoje pasiektos savireguliacijos perkėlimą į kitas kasdienio gyvenimo situacijas; sukurti instrumentą ir parengti metodines rekomendacijas padedančias švietimo pagalbos specialistams ir tėvams ugdyti vaikų savireguliaciją. Projekto rėmuose bus parengta monografija, suteikianti platesnį supratimą apie žaidimo raidą, jo reikšmę vaiko raidai ir savireguliacijai. Projekto metu bus siekiama kuo plačiau paskleisti tyrimų rezultatus švietimo pagalbos specialistų ir tėvų bendruomenėse. Bus rengiami pristatomieji seminarai, kuriuose praktikams bus išsamiai pristatomas sukurtas savireguliacijos skatinimo instrumentas ir parengtos metodinės rekomendacijos. Dalyviai bus skatinami dalintis įgyta patirtimi savo ugdymo įstaigose. Šio tyrimo rezultatų analizė ir sukurtas instrumentas kartu su metodinėmis rekomendacijomis, padės skatinti ir tobulinti kokybišką ir vaiko poreikius atitinkantį vaikų ugdymą tiek ikimokyklinio ugdymo institucijose, tiek šeimose. Projekto metu sukurtas instrumentas galės būti naudojamas Lietuvos ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose, taip pat ir kitose šalyse, be to daug prisidės prie lavinimo ankstyvoje vaikystėje mokslų srities plėtojimo tarptautiniu mastu. Projekto metu parengta monografija bus skirta mokslininkams ir praktikams.

Darbuotojai LEU

Skirtingais laikotarpiais katedroje dirbo įvairūs dėstytojai ir mokslininkai. Tarp jų:

• prof. dr. Auksė Endriulaitienė
• prof. dr. Aidas Perminas
• prof. dr. Liuda Šinkariova
• prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
• doc. dr. Albina Kepalaitė
• doc. dr. Loreta Gustainienė
• doc. dr. Vaclovas Martišius
• doc. dr. Visvaldas Legkauskas
• dr. Jurga Misiūnienė
• dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė
• dr. Viktorija Čepukienė
• dr. Rytis Pakrosnis
• doc. dr. Antanas Valantinas
• dr. Saulė Raižienė
• dr. Viktorija Čepukienė
• dr. Aistė Pranckevičienė
• dr. Klaudija Pauliukevičiūtė
• dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
• Vilma Narkevičienė
• dr. Rasa Markšaitytė
• dr. Aurelija Stelmokienė
• Justinas Pikūnas
• Antanas Paškus
• M. Katiliūtė
• Bieliauskas
• E. Rimkutė
• Poškienė
• B.Pociūtė
• R. Kočiūnas
• D. Gailienė
• R. Bieliauskaitė
• G. Gudonytė
• Gudonis
• J.Kasiulis
• A. Valantinas
• A. Kučinskas
• V.Barvydienė
• A.Goštautas

Taip pat svarbu paminėti ilgametę referentę Ritą Laužackienę, be kurios neįsivaizduojamas sklandus psichologijos padalinių darbas. 2016 metais ji buvo išrinkta metų darbuotoja.

Kontaktinė Informacija LEU

Nėra konkrečios kontaktinės informacijos apie LEU psichologijos katedrą, tačiau pateikiami kontaktiniai duomenys, kurie gali būti naudingi susisiekiant su universiteto atstovais:

• Nėries g. (8 46) 39 86 37
• El. p.
• Basanavičiaus g. (8 347) 56 444
• El. p.
• Armino g.
• Višinskio g. 25-201-203 kab, LT-76351 Šiauliai.
• 39, 605 kab.LT-08106 Vilnius
• Telefonas: (8 5) 260 78 84
• El. p.
• 29, 334 kab., LT-11107 Vilnius
• el. p.

Studijų Metodai ir Studentų Pasiekimų Vertinimas

Dailės pedagogika (anglų k. Dailės pedagogika (anglų k. 1. 2. 3. Metodai atitinka šiuolaikinės didaktikos nuostatas. Studijų dalykai yra orientuoti į studento mokymąsi: studentai planuoja savo mokymąsi, sąveikaudami su dėstytoju ir tarpusavyje, tyrinėdami ir vertindami, ypač akcentuojamas tiriamasis mokymas. Dėstytojas studijose dažniausiai dalyvauja kaip mokymosi gidas, t.y. mentorius, pagalbininkas, kuris skatina studento motyvaciją, interesą, norą sužinoti, akcentuojams mokymasis visą gyvenimą. Studijų metodai (orientuoti į bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ugdymą ir problemų sprendimą): naudojami atvejo kūrimo ir/arba analizės metodai, situacijų modeliavimas, kritinio mąstymo, individualių elgesio keitimo strategijų metodai. Siekiant paskatinti studentus atrasti savą mokymosi stilių, plačiau taikomi ir įtraukiančios paskaitos, diskusijų, smegenų šturmo, imitacijos metodai, darbas porose ir grupėse, studentų darbų (individualus bei grupės) pristatymai auditorijoje, probleminis dėstymas, įtraukianti paskaita, diskusijos, debatai, projektinio, probleminio darbo užduotys, atvejų analizė, žodžių, sąvokų žemėlapiai, informacijos šaltinių paieška, rezultatų apipavidalinimas, abipusis mokymasis, savirefleksija ir kt. Studijų procese naudojamas projektų metodas. Remiantis ECTS konceptualiomis nuostatomis, numatoma skatinti ir plėtoti studentų savarankišką darbą. Studentų savarankiškam darbui ketinami taikyti įvairūs metodai: atvejo analizės, esė, į projektinį darbą, problemų sprendimą orientuoti ir t. t. Bus sudaromos sąlygos išbandyti įvairius savarankiško darbo metodus, užduotis. Savarankiško darbo užduotys sudarytos taip, kad studentams būtų sudaromos palankios sąlygos pasiekti dalyko bei studijų rezultatus ir objektyviai suteikti informaciją. Studentų pasiekimų vertinimui skirtos užduotys susietos su dalyko rezultatais, studijų metodais ir studijų procesu. Besimokantieji atliks įvairias užduotis, kurių kiekviena turi aiškius vertinimo kriterijus parengtus pagal taikomą metodą, užduoties tikslą, turinį. Užduotys skirtos skatinti pačius besimokančiuosius įsivertinti konkrečius pasiekimus, gebėjimus, todėl numatoma taikyti į klausimų-atsakymų, refleksijų metodus, taip pat į projektinį darbą, problemų sprendimą orientuotas užduotis kūrybines užduotis, atvejo analizės ir kt.. Žinioms įvertinti numatoma taikyti testus, sąvokų žemėlapius ir kt. Kaip minėta daug užduočių skirta refleksijai, siekiant išugdyti mokytojui svarbius savianalizės, saviugdos gebėjimus, orientuojančius į mokymąsi visą gyvenimą. Projektuojant į studentą orientuotą mokymąsi, tobulinamas ir studentų pasiekimų vertinimas. Programa skirta rengti dailės pedagogikos bakalaurus, pasižyminčius plačia erudicija, nuolatiniu profesinės saviugdos poreikiu, gebančius vertinti asmens ir visuomenės kultūrines reikmes, planuoti, organizuoti ir vertinti dailės ugdymo stiprinimo veiklą. Būsimieji dailės mokytojai orientuojami diegti ir taikyti šiuolaikinę meninio ugdymo politiką, struktūriniais ir aplinkos pokyčiais pagrįstas strategijas visuomenėje, veiksmingai bendrauti ir bendradarbiauti su dailės ugdymo įstaigų specialistais. Jie gebės taikyti dailės pedagogikos žinias ir įgūdžius įvairiose ugdymo aplinkose, dirbant su įvairių amžiaus grupių asmenimis formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigose bei valstybės institucijose, vykdančiose meninę edukacinę veiklą.

Mokyklos Baimė ir Vienišumas Paauglystėje: LEU Absolventės Tyrimas

Vienas iš sunkesnių gyvenimo etapų žmogaus gyvenime - paauglystė. Tai yra tas laikotarpis, kai mokiniai daugiausia susiduria su didžiausiomis problemomis ir įvairiomis baimėmis. Juos kamuoja profesijos pasirinkimo baimė, mokyklos (kontrolinių, mokytojų ar net bendraklasių) baimė. Nuo ko priklauso mokyklos baimė ir vienišumas? 9-12 klasės mokinių mokyklos baimę ir vienišumą savo bakalauro darbe tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Psichologijos bakalauro studijų programos absolventė Inga Antulytė. „Baimė yra viena dažnesnių žmogaus patiriamų emocijų, kurios lydi žmogų visą gyvenimą“, - teigia Inga. Bakalauro darbo tyrime dalyvavo vaikinai ir merginos. Paaiškėjo, kad merginos dažniau patiria mokyklos baimę ir vienišumą negu vaikinai. Tyrime išskirtos ir rajono bei miesto mokyklos. Darbo autorė įžvelgia šiuolaikinės mokyklos problemą . I. Antulytė sako, kad ir pati yra susidūrusi su mokyklos baime ir vienišumu. Jai didžiausias ramstis tuo metu buvo šeima. „Mokykloje neretai išgyvendavau mokyklos baimę, nerimą dėl atsiskaitymų. Kada patiriamas vienišumo jausmas? „Esant dideliam stresui, emociniams sunkumams, tokiems kaip nerimas, vienišumas, atsiranda nuolatinės baimės simptomai ir pasikartojantys išgyvenimai, kurių ilgainiui pradedama vengti“, - teigia pedagogė. Šis jausmas taip pat dažniausiai patiriamas tada, kai nerandama bendros kalbos su bendraamžiais. Jaunosios tyrėjos teigimu, vienas iš būdų padedantis įveikti mokyklos baimę ir vienišumą - savo problemos pasidalinimas su kitais. „Tai gali būti tėvai, klasės auklėtojas, socialinis darbuotojas, mokyklos psichologas, galbūt matematikos mokytojas, kuris tau kelia pasitikėjimą. Ir net jei iš pirmo karto tave supras, bandyk ieškoti su kuo pasikalbėti.

Dvigubos Studijų Programos LEU

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) šiais metais patvirtintos keturios naujos studijų programos. Studentai galės studijuoti dvigubas studijų programas, kurios atvers platesnes galimybes darbo rinkoje. LEU Akademinių reikalų direkcijos direktorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė sako, kad dvigubos studijų programos kuriamos siekiant padidinti LEU absolventų įsidarbinimo galimybes, užtikrinti pakankamą pamokų skaičių mokykloje. „Tai ypač aktualu rajonuose, kaimo vietovėse. Rengdami studijų programas, stengiamės derinti dvi giminingas programas, kad būtų kuo daugiau integralumo. Arba jungiame dvi studijų programas. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė sako, kad baigus dvigubą studijų programą galimybės yra didesnės. Interneto ir medijų technologijų programa leis studentams išmokti ne tik multimedijos sistemų projektavimo, bendrosios programinės įrangos kūrimo, bet ir suteiks kompetencijų dirbti visuomenės informavimo, viešosios komunikacijos bendrovėse, informacinių sistemų programuotojais, kompiuterių žaidimų kūrėjais ir programuotojas. „Per tą patį studijų laiką įgyti du kvalifikacinius laipsnius yra puiki galimybė“, - sako LEU Akademinių reikalų direkcijos direktorė doc. dr. Ž. Rengiant interneto ir medijų technologijos naująją programą, siekiama užpildyti tokių specialistų trūkumą ir pradėti ruošti kompiuterinių mokymosi priemonių ir sistemų kūrimo specialistus Lietuvoje. Tokios studijų programos poreikis visų pirma grindžiamas informacijos ir ryšio technologijų (IRT) specialistų poreikio augimu Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvių filologijos ir istorijos pedagogikos bakalauro studijų programa mažina atotrūkį tarp studijų, tyrimų ir taikomosios veiklos, suartina mokslą, teoriją ir praktiką. Studentai, pasirinkę šią studijų programą, turės galimybę gauti socialinę, tikslinę ir mecenatų stipendijas. Tokios programos nėra nė vienoje kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Abiturientai, pasirinkę istorijos ir etikos pedagogiką ar katalikų tikybos ir istorijos pedagogiką, mokysis ne tik istorijos, bet papildomai ir katalikų tikybą arba etiką. Istorijos ir etikos pedagogikos ir istorijos ir katalikų tikybos studijų programos jungia dviejų krypčių - istorijos ir etikos arba katalikų tikybos studijas. Tai galimybė tapti dviejų dalykų pedagogais, įgyti solidų humanitarinį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją per ketverius studijų metus!

tags: #psichologijos #bakalauras #leu