Įvadas
Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys psichologų veiklą, kvalifikacijos reikalavimai, etikos principai ir atsakomybė už jų pažeidimus.
Psichologo kvalifikacijos reikalavimai ir registracija
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.
Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, 2015 m. buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties aprašas, reglamentuojantis psichologų rengimo kokybę. Šiame apraše nurodoma, kad užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla gali tik asmenys, baigę ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas, kurios yra specializuotos pagal konkrečią psichologijos sritį.
Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.
Anot projekto autorių, siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Etikos kodeksas ir atsakomybė už pažeidimus
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Šiuo atžvilgiu jų veiklą vertintų Lietuvos psichologų etikos komitetas, jį tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika.
Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Pacientų konfidencialumas ir informacijos apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.
Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Psichologo profesinės etikos principai
Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Jei psichologas nepriklauso LPS ir dirba pagal darbo sutartį, jo veikla yra apibrėžta pareiginėmis instrukcijomis, kuriose profesinės etikos klausimas neminimas arba nėra detalizuotas. Na, o privačiai dirbančio ir profesinei asociacijai nepriklausančio psichologo veikla niekur nėra apibrėžta, todėl jis gali visiškai nejausti būtinybės savo veikloje vadovautis profesine etika.
Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas. Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas
Šį pavasarį Seimą pasieks naujojo Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui.
Jeigu licencijavimas bus įtvirtintas kaip psichologų praktinės veiklos reglamentavimo forma, visi psichologines paslaugas teikiantys asmenys turės turėti licenciją. Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Svarstyti ir kiti savivaldos variantai, pvz., Psichologų rūmai (kaip Advokatų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai ir pan.).
Priėmus šį Psichologų praktinės veiklos įstatymą psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Šis įstatymas nėra skirtas, kaip kartais teigiama, apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis. Taip klientai nebus klaidinami ir aiškiai žinos, kad jeigu kreipiasi psichologinės konsultacijos, tai ją suteiks psichologas.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Vieši psichologų pasisakymai ir etikos kodeksas
Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt. Todėl nepagarbūs pasisakymai, kai prisistatoma ne privačiu asmeniu, o profesijos atstovu, yra nepriimtini profesinės etikos požiūriu. Be abejo, psichologų bendruomenė turėtų į tokio pobūdžio pasisakymus reaguoti. Reagavimo būdai turės būti apibrėžti poįstatyminiuose aktuose, bet paprastai griežčiausios priemonės, tokios kaip licencijos stabdymas, yra skiriamos tik po to, kai nepadeda švelnesnės priemonės. Priemonės turėtų būti skiriamos individualiai, atsižvelgus į etikos kodekso pažeidimo prigimtį, žalos, kylančios dėl neetiško elgesio, lygį ir į informaciją, galinčią sušvelninti nusižengimą.
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Specialūs reikalavimai
Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.
Veiklos kryptys
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:
- Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Darbo turinys ir funkcijos
Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.
Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.
Teisės ir pareigos
Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.
Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.
Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Atsakomybė
Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.
Kiti svarbūs dokumentai ir teisės aktai
Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:
- Švietimo įstatymas
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų įstatymas
- Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai
- LR Archyvo įstatymas
- Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Taip pat įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymai, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.
Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.
Socialinio pedagogo veiklos reglamentavimas
Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais. Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.
Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai: LR Švietimo įstatymas, LRMinimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl vaikų globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“.
AIPPAA etikos kodeksas
Etikos Kodeksą sudaro dvi viena su kita susiję ir neatskiriamos dalys: Etikos Kodeksas ir etikos konfliktų sprendimo Reglamentas. Šis Etikos Kodeksas atspindi bendrąsias žmogiškąsias vertybes, svarbiausius psichoterapijos principus, bei įsipareigojimus profesijai ir visuomenei. Jis apibrėžia bendrąsias profesinio elgesio nuostatas, kurios taikytinos visose profesinės veiklos sferose. Etikos Kodekso principai taikomi visiems AIPPAA nariams (tikriesiems ir nariams- kandidatams). Reglamentas nustato etikos konfliktų sprendimo tvarką.
Dokumento sąvokos
AIPPAA analitiku, psichoterapeutu ir mokančiuoju analitiku šiame dokumente vadinami asmenys, teikiantys psichoterapinę pagalbą, mokomąją psichoterapiją ar analizę. Supervizoriumi šiame dokumente vadinami asmenys, teikiantys asmenines bei grupines profesinės priežiūros konsultacijas - supervizijas. Dėstytoju šiame dokumente vadinamas AIPPAA narys, dėstantis IP psichoterapijos ir analizės programoje, teorinius ir praktinius kursus. Pacientu šiame dokumente vadinami asmenys, gaunantys psichoterapinę pagalbą arba lankantys mokomąją analizę ar psichoterapiją. Klausytoju šiame dokumente vadinamas asmuo, dalyvaujantis IP psichoterapijos ir analizės programos mokymuose ir sudaręs su IP institutu mokslų sutartį.
Etikos principai
AIPPAA analitikas ar psichoterapeutas gerbia žmogiškumą, kiekvieno žmogaus vertę ir orumą. Šiuo principu remiasi bei taiko jį savo darbe. Pripažįsta ir gerbia žmonių individualų, kultūrinį, religinį, biologinį, socialinį ekonominį skirtingumą ir nediskriminuoja. Gerbia paciento privatumą ir nevaržo jo teisių. Saugo gautos informacijos bei dokumentų konfidencialumą. Teikdamas paslaugas technologijų pagalba ar socialiniais tinklais psichoterapeutas turi užtikrinti, kad naudojamos programos yra saugios. Turi nurodyti klientui rizikas, kurias sukuria konsultavimas ar terapija internetu, naudojant technologijas ar socialinius tinklus.
Etinė atsakomybė
Santykiai su pacientais AIPPAA psichoterapijoje ir analizėje santykiai su pacientais grindžiami abipusiai priimtinu ir lygiateisiu susitarimu. Susitarimas su pacientu yra laisvanoriškas ir pacientas bet kuriuo metu gali nutraukti santykį ar ieškoti kitų galimybių. AIPPPAA psichoterapeutai yra atsakingi už terapinės aplinkos ir ribų išlaikymą. AIPPAA psichoterapeutai atsižvelgia į socialinę pacientų situaciją ir jų ryšių su aplinkiniais pobūdį. Psichoterapeutas neturėtų klaidinti pacientų ar jų šeimos narių, dalyvauti manipuliacijų, apgavystės ar prievartos veikloje. Jei dėl kokios tai priežasties (išvykimo, ligos ar kt. svarbios priežasties) psichoterapeutas negali tęsti terapinio santykio su pacientu, jis stengiasi organizuoti pagalbos pacientui tęstinumą, informuodamas pacientą apie visas įmanomas tolesnės pagalbos galimybes ir pats tarpininkauja šiame procese. Jeigu su pacientu susiduriama ne terapinėje situacijoje, AIPPAA psichoterapeutas teikia pirmumą terapiniams santykiui ir etikos principams. Interesų konflikto situacijoje psichoterapija nepradedama, o psichoterapijos procese iškilę interesų konfliktai sprendžiami neatidėliojant, prireikus - ir supervizijų pagalba. AIPPAA psichoterapeutai - mokymo programų klausytojai yra skatinami savo esamus bei būsimus pacientus informuoti apie savo, kaip mokymosi programos dalyvio, kuriam būtina profesinė priežiūra (supervizija), statusą.
Išnaudojimas
AIPPAA psichoterapeutai neturi teisės išnaudoti savo pacientų emociškai, finansiškai, seksualiai. Etiškai priimtinas tik piniginis atlyginimas už darbą. Dovanos negali būti priimamos kaip atlyginimo dalis. Yra neetiška naudotis pranašumu terapiniame santykyje, įskaitant agresyvų elgesį su pacientu ar dėkingumo skatinimą. Pasibaigus profesiniam bendravimui su pacientu, AIPPAA psichoterapeutas 2 metus privalo laikytis profesinio bendravimo ribų neperžengimo principų. Jei susiduria su aplinkybėmis, dėl kurių iškyla grėsmė peržengti profesinio bendravimo su buvusiu pacientu ribas, jis privalo apsvarstyti tokio peržengimo galimą žalą ir naudą buvusiam klientui ir imtis reikiamų veiksmų, kurie geriausiai užtikrintų paciento psichologinę gerovę.
Konfidencialumas
AIPPAA psichoterapeutai rūpestingai saugo bet kokią asmeninę informaciją apie pacientus. Tai taikoma visai verbalinei, rašytinei, audio ar kompiuterinei medžiagai, patikėtai terapinėje situacijoje ar supervizijoje, supervizijų ar intervizijų grupėse. Visi įrašai, rašytinėje ar kitoje formoje, turi būti taip pat patikimai saugomi. Bendraujant su pacientu technologijų ar socialinių tinklų pagalba, būtina patvirtinti kliento tapatybę, naudojant kodinius žodžius ar kitus būdus. Psichoterapeutas neteikia jokios informacijos paciento šeimos nariams ar artimiesiems, išskyrus atvejus, numatytus 2.3.6. Pacientai be jų sutikimo neturi būti stebimi kitų asmenų, daromi vaizdo ar garso įrašai. Jokia audio ar video medžiaga be paciento sutikimo negali būti perduota tretiems asmenims ir panaudota psichoterapeuto ar bet kurios trečiosios šalies pelnui ar naudai. Konfidencialumo principas pristatant atvejus mokymosi ar švietimo tikslais: Mokymo procese, supervizijose bei intervizijose pristatomi darbo su pacientais atvejai turi būti maksimaliai apsaugoti, laikantis ypatingo diskretiškumo ir konfidencialumo; Atsakomybė už informacijos apie pacientą saugojimą, pirmiausiai tenka darbo su pacientu atvejį pristatančiam psichoterapeutui. Esant atvejo atpažinimo galimybei, darbo su pacientu atvejis nepristatomas. Rengdamas viešus pranešimus ar publikacijas apie atvejį, autorius turi gauti paciento sutikimą raštu (gali būti užfiksuotas sutikimas ir technologijų susirašinėjime). Kai psichoterapeutas turi realų pagrindą manyti, jog pacientas gali būti pavojingas sau ar kitiems, konfidencialumo principas gali būti sulaužytas, apie tokį savo ketinimą informavus pacientą. Bet kokio konfidencialumo sulaužymo atveju turi būti pateikiama tik būtina informacija ir tik tiems asmenims, kurie rūpinasi pagalba pacientui. Duomenų pateikimas valdžios organams, turintiems įstatymų nustatytus įgaliojimus, nelaikomas konfidencialumo pažeidimu. Pagal galiojančius įstatymus psichoterapeutas turi suteikti informaciją prokuratūros ir teismo darbuotojui. Apie informacijos pateikimą valdžios organams privaloma pranešti pacientui. Konfidencialumo principo laikomasi ir po paciento mirties.
#
tags: #psichologijos #etikos #kodeksas